Svarbu, Temos

Ko miestas nori už išorinį uostą?

Martynas Vainorius
2018-03-02


Sausio pabaigoje su Melnragės gyventojais susitikę Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas ir jo pavaduotoja Judita Simonavičiūtė bene pirmą kartą viešai pareiškė, kad miestas centrinei valdžiai yra parengęs „20 rimtų reikalavimų“, kuriuos patenkinus būtų galima pritarti ruošiamam uosto bendrajam planui (BP), numatančiam ir išorinio uosto statybas Melnragėje, tačiau jų nepaviešino.

Iki šiol apie juos vis būdavo prabylama epizodiškai, o kai „Atvira Klaipėda“ paprašė leisti su jais susipažinti visuomenę, Savivaldybės atstovai suteikė tik informaciją, kad vadinamąjį Dalykinių sąlygų sąvadą viešai numatoma pristatyti po kovo 12 d. vyksiančio Išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisijos posėdžio.

Tačiau „Atvira Klaipėda“ savo šaltinių dėka gavo Klaipėdos mero premjerui ir Susisiekimo ministerijai išsiųstą raštą su minėtuoju sąvadu ir šiandien savo skaitytojams skelbia jo turinį. Jame yra 17 punktų, bet kai kuriuose jų įrašyta po keletą pageidavimų.

Beje, pasirodo, raštas buvo išsiųstas dar pernai spalio viduryje.

Trupino užuominas

Sausio 26-ąją su melnragiškiai susitikę V. Grubliauskas ir J. Simonavičiūtė informavo apie minėtuosius parengtus „20 rimtų reikalavimų“ ir paminėjo tik vieną iš jų – esą norima specialaus įstatymo, kuriuo būtų užtikrintas teisingas kompensacijų mokėjimas tiems, kurių turtas turėtų būti nacionalizuotas ir tiems, kurie atsidurtų „netoli tvoros“.

Vasario 21 dieną miesto Tarybai svarstant biudžeto projektą Savivaldybės administracijos Biudžeto formavimo poskyrio vedėja Virginija Jurkšienė, komentuodama gautus visuomenės pasiūlymus, pareiškė, kad, Savivaldybės administracijos nuomone, finansuoti vadinamąsias kietąsias kranto tvarkymo priemones netikslinga, kol yra nepatvirtintas uosto bendrasis planas, o tarp konkrečių miesto prašymų Vyriausybei yra ir krantotvarka iki pat Latvijos sienos.

Vasario 28-ąją su Vitės kvartalo gyventojais susitikęs Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas teigė, kad Sportininkų gatvėje esantis miesto stadionas ateityje turėtų būti uždarytas, nes jam šalia uosto esą ne vieta, o naujo regioninio stadionas statyboms priešais „Ermitažą“ bent jau startinio finansavimo tikimasi gauti derantis su Vyriausybė dėl giliavandenio uosto projekto.

Tad „Atvira Klaipėda“ paprašė miesto Tarybos ir mero sekretoriato leisti pagaliau susipažinti su visomis miesto suformuluotomis sąlygomis Vyriausybei.

„Lietuvos Respublikos ministrui pirmininkui pateiktą Dalykinių sąlygų sąvadą, kurio įgyvendinimas, Klaipėdos miesto savivaldybės nuomone užtikrintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtrai būtinos infrastruktūros už uosto teritorijos ribų plėtrą, atitinkamai plėtojant visą likusią miesto teritoriją, viešai numatoma pristatyti po 2018 m. kovo 12 d. vyksiančio Išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisijos posėdžio“, – į tokį prašymą atsakė sekretoriatas.

Minima komisija premjero Sauliaus Skvernelio potvarkiu buvo sudaryta dar gruodžio pradžioje, tačiau iki šiol neįvyko nė vienas jos posėdis.

Ši komisija „nagrinės, koordinuos ir teiks Vyriausybei pasiūlymus šio projekto įgyvendinimo klausimais, spręs klausimus, susijusius su teritorijų planavimo procedūromis, šio projekto pripažinimu valstybei svarbiu ekonominiu projektu, taip pat numatys projekto įgyvendinimo veiksmų planą“. Jos pirmininkas yra pats premjeras, o nariais  paskirti aplinkos ministras Kęstutis Navickas, finansų ministras Vilius Šapoka, susisiekimo ministras Rokas Masiulis, ūkio ministras Virginijus Sinkevičius,  užsienio reikalų ministras Linas Antanas Linkevičius,  žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos rajono meras  Vaclovas Dačkauskas, premjero patarėjas Lukas Savickas ir Uosto direkcijos vadovas  Arvydas Vaitkus.

„Turėtų rimtą pagrindą“

„Atsižvelgdami į jau pasirinktą uosto BP koncepciją, esame parengę Dalykinių sąlygų sąvadą, kurio įgyvendinimas užtikrintų uosto plėtrai būtinos  infrastruktūros už uosto teritorijos ribų plėtrą, atitinkamai plėtojant visą likusią miesto teritoriją. Turėdami aiškų uosto BP planavimo organizatoriaus sprendimą dėl šių sąlygų įgyvendinimo užtikrinimo, galėtume parengti darnią viso miesto BP koncepciją ir greičiau užbaigti miesto BP keitimą.  <…> Subalansuoto miesto BP parengimas ir patvirtinimas turėtų įtakos ir laiku įgyvendinamiems uosto plėtros planams“, – rašoma mero pasirašytame rašte.

Kartu jame prašoma „pritarti Sąvadui, kuris parengtas kartu su uosto BP ir miesto BP rengėjais, ir įtraukti jame numatytas priemones į uosto BP sprendinius ir sprendinių įgyvendinimo programą, priimti naujus ar pakeisti galiojančius Sąvade minimus teisės aktus“.

„Klaipėdos miesto savivaldybė, gavusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės pritarimą Sąvadui ir garantijas dėl jame numatytų priemonių įgyvendinimo, turės rimtą pagrindą savo pozicijos pakeitimui dėl jau pasirinktos miesto BP raidos krypčių koncepcijos“, – rašoma rašte.

Žinia, iki šiol galioja miesto Tarybos sprendimas, pagal kurį miesto BP rengiamas jame numatant tik maksimalią uosto plėtrą pietuose, be išorinio uosto Melnragėje.

Ko nori?

Prie mero rašto pridėtame tris lapus užimančiame Dalykinių sąlygų sąvade vardijami konkretūs miesto pageidavimai.

Kaip patys pirmieji įvardijami sprendimai dėl Melnragės teritorijos raidos. Pageidaujama, kad būtų priimtas specialus įstatymas „dėl Melnragės teritorijos konversijos į inžinerinės infrastruktūros prioriteto mišraus naudojimo teritoriją“ ir parengta programa dėl „išpirkimo ir iškėlimo“ su terminais ir numatytomis valstybės lėšomis.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Antrasis pageidavimas – turi būti patikslintas Pajūrio juostos įstatymas, numatant, kad tokia juosta tęsiasi nuo Latvijos sienos iki Klaipėdos miesto ribų, o ne iki šiaurinio molo. Žinia, šis įstatymas numato, kad pajūrio juostoje draudžiama statyti statinius arčiau kaip 100 m nuo Baltijos jūros kranto, tad akivaizdu, kad pageidaujama įstatymo pataisa leistų tokias statybas Klaipėdos miesto ribose.

Trečiuoju sąvado punktu miesto valdžia išreiškia pageidavimą, kad Giruliams ir Smiltynei būtų suteiktas kurortinių teritorijų statusas.

post banner

Ketvirtasis pageidavimas – kad kompensacija už mišką, kurio prireiktų infrastruktūros plėtrai, atitektų miestui ir jis pats spręstų, kaip už šias lėšas gerinti aplinkos kokybę. Taip pat pageidaujama, kad būtų patvirtinti teisės aktai, leidžiantys Girulių miške, ties Girulių gyvenviete, suformuoti sklypus ir pasiūlyti juos iškeliamiems Melnragės gyventojams.

Penktoji sąlyga – „kietųjų krantotvarkos priemonių taikymas ir įgyvendinimas Klaipėdos pajūrio ruože nuo šiaurinio molo iki šiaurinės miesto ribos valstybės lėšomis (arba iki valstybės sienos)“.

Šeštasis pageidavimas – esant bendram sutarimui tarp miesto, Uosto direkcijos ir uosto krovos kompanijų, vykdyti uosto teritorijos konversiją centrinėje miesto dalyje.

Septintąja sąlyga miestas siūlo dalį „Žalgirio“ stadiono teritorijos (9 ha) perduoti uosto reikmėms, bet už tai nori gauti lėšų naujo stadiono statyboms (vieta jau numatyta sklype šalia Palangos plento, priešais prekybos centrą „Ermitažas“).

Aštuntasis reikalavimas – visų Baltijos prospekto sankryžų rekonstrukcija ir pietinio aplinkkelio nutiesimas valstybės lėšomis. Žinia, tai Klaipėdai jau buvo žadėjusi dar Andriaus Kubiliaus vyriausybė, kai buvo sprendžiama dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybos.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Devintoji sąlyga – vientisos Nemuno gatvės suformavimas, kad transporto srautai iš uosto važiuotų ne Minijos, o šia gatve iki pat būsimo pietinio aplinkkelio.

Dešimtoji sąlyga – Nemuno g. 113 ir 133 namų išpirkimas valstybės lėšomis, „nurodant terminus ir atsakingas institucijas“. Sausio pabaigoje meras „Atvirai Klaipėdai“ kalbėdamas apie šių mažiausiai septynerius metus iškeldinimo laukiančių Nemuno g. gyventojų problemos sprendimą buvo sakęs, kad „sprendimo kontūrai matosi labiau nei bet kada“.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Tame pačiame punkte valstybės lėšomis prašoma įgyvendinti detaliojo plano sprendinius, numatytus uosto rezervinėje teritorijoje tarp Baltijos pr. tęsinio ir Senosios Smiltelės gatvės.

Vienuoliktoji miesto sąlyga – mažinti krovinių srautus per centrinę geležinkelio stotį ir mieste esantį kelyną.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Dvyliktasis pageidavimas – mažųjų uostelių marinos įrengimas valstybės lėšomis. Klaipėdos savivaldybės ir Uosto direkcija dar 2004 m. buvo sutarusi, kad  už vietą užteršto grunto aikštelei nebaigtoje statyti valčių prieplaukoje Smeltės pusiasalyje bus pastatyta nauja mažųjų laivų prieplauka ir perduota miestui. 2011-aisiais jau buvo baigtas ir statybų projektas, ir statybos darbų rangovas išrinktas, bet Vyriausybei nusprendus paimti dalį Uosto direkcijos pelno šis projektas buvo sustabdytas.

Tryliktasis noras – „su mažųjų laivelių marina besiribojančios teritorijos ir teritorijos prie Vilhelmo kanalo pritaikymas rekreacijai ir paslaugoms“.

Keturioliktasis punktu norima, kad Vyriausybė palaimintų miesto ribų plėtrą ir pietuose, ir šiaurėje. Pernai spalį miesto Taryba jau pritarė kreipimuisi į Vyriausybę, kad prie Klaipėdos būtų prijungtas ne tik vadinamasis Kalotės-Purmalių-Žaliojo Slėnio trikampis, bet ir teritorijos pietuose, kurios domina uostą.  Iš viso – 1320 ha.

Penkioliktąja sąlyga miestas nori gauti 10 proc. Uosto direkcijos surenkamų rinkliavų arba kasmet gauti kompensaciją už savivaldybės netenkamą žemės nuomos mokestį už uosto teritoriją. Tokias lėšas miestas naudotų infrastruktūros plėtrai. Pavyzdžiui, 2017 m. Uosto direkcijos pajamos siekė 59,66 mln. Eur (į šią sumą įeina ir rinkliavos, ir nuoma už uosto žemę). Įstatymo pataisą dėl 10 proc. uosto pajamų skyrimo miestui pernai buvo inicijavęs klaipėdietis parlamentaras, liberalas Simonas Gentvilas, bet ji palaikymo Seime nesulaukė.

Šešioliktajame punkte yra išvardinti trys infrastruktūriniai projektai, kurių finansavimui prašoma valstybinio finansavimo: Minijos gatvės pratęsimas iki Taikos prospekto, P. Lidekio gatvės tilto per geležinkelį platinimas, įrengiant magistralinio dviračių tako juostą bei Statybininkų prospekto tęsinys.

Paskutiniuoju, septynioliktuoju punktu konstatuojama, kad visos numatytos priemonės turi būti įtrauktos į uosto BP ir sprendinių įgyvendinimo programą.

Procesas juda

Klaipėdos uosto plėtojimo taryba, vadovaujama susisiekimo ministro Roko Masiulio, šį antradienį jau patvirtino konkretizuotus rengiamo uosto bendrojo plano sprendinius, numatančius išorinio uosto statybas Melnragėje.

Po balsavimo Uosto infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė teigė, kad pagal prognozes, kol uosto bendrasis planas bus pateiktas tvirtinti Vyriausybei, dar praeis apie keturi mėnesiai.

Ministras R. Masiulis savo ruožtu akcentavo, jog buvo priimtas svarbus formalus sprendimas, kad procesas nesustotų.

„Laukia dar daug žingsnių. Sieksime, kad iš šio projekto, tiek visa šalis, tiek Klaipėda laimėtų kuo labiau. Semiamės patirties iš nepavykusio atominės projekto. Giliavandenis irgi bus toks mega projektas, nors gal kokius keturis kartus mažesnis. Suomiai statydami paskutinę atominę elektrinę sugebėjo absorbuoti tik 40 procentų darbų, nes pasiruošimas buvo nepakankamas. Norime pristatyti savo studijas, kad valstybėje ir pačiame mieste liktų maksimaliai daug pinigų, kad visi galėtų planuoti ir resursus, ir žmones, kad ne tarptautiniai rangovai laimėtų didžiąją dalį darbų. Tokie projektai ir skaičiavimai bus daromi, jie bus pristatyti visiems“, – tada sakė R. Masiulis.


2018-03-02

5 komentarai apie “Ko miestas nori už išorinį uostą?”

  1. Kol Lenkijos ir rusijos uostai neneustūmė Klaipėdos į tasilikėlių gretas

  2. Nu neblogai. Klaipėdos miesto Savivaldybės mero pavaduotoja J. Simonavičiūtė sugebėjo į savivaldybės parengtą dalykinių sąlygų sąvadą įtraukti Žaliojo Slėnio gyvenvietę kurioje pati ir gyvena. Kuo įpatingas Žaliasis Slėnis ir kodėl šis klausimas negali būti svarstomas įprasta tvarka? LR įstatymai labai aiškiai reglamentuoja tokius teritorijų perdavimo procesus? Kodėl Klaipėdos miesto savivaldybė šį klausimą įrašo prie esminių Klaipėdos miesto tolimesnio vystymosi klausimų? J. Simonavičiūtė gerai supranta, kad svarstymas įparasta tvarka gali užtrukti, o ir su Klaipėdos rajonu gali nepavykti susitarti. Sunku ką ir komentuoti, kaip gabaliukas žemės su privačių namų kartalu kuriame pati vicemerė ir gyvena pasidaro Klaipėdos miesto prioritetu.

    Keturioliktuoju punktu norima, kad Vyriausybė palaimintų miesto ribų plėtrą ir pietuose, ir šiaurėje. Pernai spalį miesto Taryba jau pritarė kreipimuisi į Vyriausybę, kad prie Klaipėdos būtų prijungtas ne tik vadinamasis Kalotės-Purmalių-Žaliojo Slėnio trikampis“

  3. Uostas kartu vykdo akcija- atitrauk-nutolink klaipėdietį nuo jūros, nes geriausias-arčiausias vietas poilsiui pasiima pelnas Lietuvai>

  4. Visiems lojantiems už išorinio uosto vystymą yra tik vienas klausimas – VYSTYTOJAI, KIEK SAVO ASMENINIŲ LĖŠŲ INVESTUOSITE Į PROJEKTĄ?
    Po atsakymo 0,00 euro taps aišku, kad visi nori ne plėtros, o susitvarkyti savo finansus…

  5. Žiūriu į Melnragės išorinio uosto vizijos piešinuką ir galvoju – o kuria linkme mūsų ekspertai entuziastai planuoja tos betoninės plombos plėtrą po kokių 20 metų nuo veiklos pradžios? Juk uosto planavimas privalo būti daromas su bent 30-35 metų strategija. Vienas kelias sujungti pirmo etapo pusiasalį su jūros kranto linija užbetonuojant tą dabar vaidinamą „atstumą“ nuo Melnragės ir tada jau Antroji Melnragė tampa betarpišku uosto kaimynu, praktiškai per tvorą… Tada jau visą Melnragę teks kraustyti iš namų. Antras plėtros varijantas yra palikti tą dumbliais ir šiukšlėm parūgusio vandens juostą išilgai kranto ir betonuoti jūroje, vos ne iki Girulių kurorto ? Ar gali būti taip, kad po pirmojo betonavimo etapo ekspertai neplanuoja sėkmingo verslo plėtros ir todėl neturi jokios tolimesnio augimo vizijos? Ne, tikrai negali taip būti… Tikriausiai tolimesnį augimą planuos jau Būtingėje, bet kodėl tada nuo pradžių ten nepradėti?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda“ priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai“. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt