Dar balandžio pabaigoje lankydamas baigiamą tvarkyti Sąjūdžio parką miesto meras piktinosi šalia jo esančia Šv. Juozapo Darbininko bažnyčios apgriuvusia vieline tvora ir bandė apie tai pasikalbėti su bažnyčios klebonu Vladu Gedgaudu.

Tada jo bažnyčioje neradęs, meras kunigą prieš savaitę buvo pasikvietęs pas save, kur kalbėta ne vien apie tvorą, bet ir apie būtinybę sutvarkyti visą apleistą bažnyčios aplinką. Esą pradėjus veikti Sąjūdžio parkui, netvarka prie maldos namų neturėtų disonuoti su naująja viešąja erdve.

Jokių tvoros griovimų darbų antradienį dar nebuvo pradėta, autorės nuotr.

Merui klebonas tada pažadėjo tvorą kuo greičiau nugriauti, tačiau „Atviros Klaipėdos“ žurnalistė antradienio vakarą jokių tvoros griovimo darbų šalia bažnyčios nepastebėjo: ji, apaugusi piktžolėmis bei apgriuvusi, kaip ir iki šiol ramiausiai stovėjo savo vietoje.

Zakristijoje užkalbintas Šv. Juozapo Darbininko bažnyčios klebonas V. Gedgaudas dievagojosi, jog dar vakar kalbėjosi telefonu su darbininkais dėl tvoros nugriovimo ir sakė, jog tai esanti maža bėda, palyginus su tuo, ką reikės daryti su visa kita bažnyčios aplinka.

„Gerai savivaldybei, ji turi pinigų, gauna lėšų iš Europos Sąjungos, gali štai tokius parkus įrenginėti, o mes iš Europos juk pinigų negauname”, – guodėsi klebonas, patikinęs, kad tvora artimiausiomis dienomis tikrai bus nugriauta, pinigų vielai nuimti ir kuolams ištraukti daug nereikią.

„Gal akmenis panaudosime takui aplink bažnyčią išgrįsti?” – samprotavo klebonas, autorės nuotr.

„Ketvirtadienį po pietų su mūsų bažnyčią projektavusiu architektu Sauliumi Plunge susitinkame pas Mureiką (savivaldybės Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėją – aut pst.), jie tarsis dėl bažnyčios aplinkos sutvarkymo projekto, šituos dalykus architektai geriau už mane išmano”, – artimiausiais planais dalinosi kunigas.

Jo teigimu, dar 1991 metais architekto S. Plungės parengtas grandiozinis bažnyčios aplinkos sutvarkymo projektas neatitinka nei šių dienų reikalavimų, nei bažnyčios finansinių galimybių. Tada buvo suvežti ir didžiuliai akmenys, iki šių dienų riogsantys šalia bažnyčios, mat iš jų ketinta tverti tvorą, bet šios minties seniai atsisakyta. Ką dabar reikės daryti su šiais dilgėlėmis apaugusiais rieduliais, klebonas sakė neišmanąs. „Gal panaudosime takui aplink bažnyčią išgrįsti?” – samprotavo jis.

Kartu V. Gedgaudas prasitarė, jog jam labiau rūpi sudegusios senosios medinės bažnyčios likusi mūrinė dalis, dar labiau už krūvą akmenų darkanti bažnyčios aplinką. Šioje vietoje klebonas norėtų matyti parapijos namus, bet tam reikėtų rengti naują projektą, o pinigų viskam labai trūksta. Tad jis abejojo, ar viską sutvarkyti pavyks greitai, kaip norėtų miesto vadovai.

Vietoj sudegusios senosios medinės bažnyčios klebonas norėtų matyti parapijos namus, autorės nuotr.

Kartu klebonas teigė manąs, kad bažnyčios aplinkos sutvarkymo projektą reiktų derinti prie parapijos namų projekto, turėtų būti projektuojama viena bendra kukli visuma, tad vylėsi, jog ketvirtadienio susitikimas pas miesto vyriausiąjį architektą padės išnarplioti šias toli gražu ne dvasiškas Šv. Juozapo Darbininko parapiją užgriuvusias problemas.