Gegužės 16 dieną Klaipėdos savivaldybėje vykusio Finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje, kilus diskusijai dėl vis augančio investicinių lėšų poreikio savivaldos vykdomiems projektams, Judita Simonavičiūtė pateikė prašymą savivaldybės administracijai pateikti visų projektų suvestinę.

Tikslas – įvertinti, kaip visi šiuo metu savivaldos vykdomi net 102 projektai už bendrą 212 mln. EUR vertę telpa suplanuotame jiems skirtame laike ir ribotame išteklių biudžete.

Po savaitės, gegužės 23 d., komitetas gavo atsakymą, kad savivaldybės administracija šiuo metu viską dar tik skaičiuoja ir parengtą ataskaitą pristatys birželio mėn.

Ar savivalda, nesinaudodama išmaniu projektų valdymu, godžiai graibstydama ES lėšas ir bandydama jas įsisavinti, kuriant miestui reikalingus ir nereikalingus projektus, netaps ta savo godumo pražudyta beždžionėle?

Gali kilti pagrįstų abejonių, ar savivalda, valdydama per 100 projektų už didesnę nei  200 mln. EUR sumą, iš viso turi kažkokią projektų valdymo sistemą, nes jei turėtų, tokią ataskaitą būtų galima suformuoti ir pateikti vertinimui tiesiog čia ir dabar.

Projektų valdymo sistemų yra daug, visas jas vienija tai, kad jos sujungia visus projekto dalyvius ir skatina komunikaciją bei bendradarbiavimą visose projekto fazėse. Programa padeda sudaryti projekto darbų planą, materialių bei žmogiškųjų išteklių poreikio biudžetus. Ji taip pat laiku suteikia informaciją apie visų šių išteklių naudojimą ir projekto darbų įvykdymo lygį. Tai sumažina projektų rengimo, organizavimo ir įgyvendinimo trukmę ir su tuo susijusias sąnaudas. O kas, jei nenaudoji išmanaus planavimo? Beribiai poreikiai gali stipriai viršyti ribotas galimybes.

Yra tokia istorija apie beždžionėlę, kuri kiša leteną į ąsotį siauru kakleliu ir bando ištraukti ten žmonių sąmoningai paliktus skanėstus. Beždžionės letena, pilna gėrybių, nebepralenda pro siaurą ąsočio kaklelį ir atėjusiam išradingam medžiotojui belieka nusukti godžiam ir užsispyrusiam gyvūnui sprandą.

Ar savivalda, nesinaudodama išmaniu projektų valdymu, godžiai graibstydama ES lėšas ir bandydama jas įsisavinti, kuriant miestui reikalingus ir nereikalingus projektus, netaps ta savo godumo pražudyta beždžionėle? Juk auga ne tik jau anksčiau suplanuotų projektų kaštai.

Šiais metais savivaldos patvirtintų net dviejų naujų, Klaipėda 2030 (Mėlynojo proveržio) ir Darnaus judumo,  strategijų projektus reikės integruoti į prieš tai be jų subalansuotą 2018-2020 metų biudžetą.

Šie papildomi planai per artimiausius metus mums papildomai kainuos nuo 1,26 iki 3,6 mlrd. EUR!

Naujausias neišmintingo projektų valdymo pavyzdys – žurnalisto Martyno Vainoriaus atliktas žurnalistinis tyrimas atskleidė, kad savivaldos darbuotojai, prieš 5 metus investavę 1,65 mln. klaipėdiečių ir ES gyventojų mokesčiais suneštų lėšų į pakrantės ruožo Smiltynėje, Ledų rago įlankoje, sutvarkymą, net nebeatsimena, kad tas ruožas yra savivaldos nuosavybė. Sutvarkytoje įlankoje visą tą laiką neatlygintinai švartuojami kažkieno laivai.