Devynaukščio statyboms vietoje apleisto pastato Pievų Tako g. 36A besipriešinantys gyventojai mano, kad Savivaldybė, pažeisdama Architektūros įstatymą, pritarė projektuotojų parengtiems projektiniams pasiūlymams.

Savivaldybės atstovai tvirtina, kad gyventojų minimas įstatymo reikalavimas pasiūlymus apsvarstyti regioninėje architektūros taryboje šiam atvejui netaikomas ir akcentuoja, kad kur kas svarbesnis yra techninio projekto etapas.

Pritarė labai greit

“Atvira Klaipėda” jau rašė ir apie viešą susirinkimą, kurio metu buvo pristatyti trys projektiniai planuojamo statyti daugiabučio variantai (oficialiai tai vadina rekonstrukcija). Dalis susirinkime dalyvavusių gyventojų išreiškė savo nepritarimą, o keletas palaikė tokį projektą.

Nepritariantieji informavo “Atvirą Klaipėdą”, kad praėjus vos penkioms dienoms po viešo svarstymo, Klaipėdos savivaldybės administracija pritarė projektiniams pasiūlymams.

“Manome, kad buvo nusižengta Architektūros įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodytiems reikalavimams. Prašome Jūsų paviešinti ir užkirsti kelią šiai savivalei”, – savo laiške “Atvirai Klaipėdai” rašė Pievų Tako gyventojai.

Jų minimo įstatymo dalis nurodo, kad “projektiniai pasiūlymai dėl statinių, kuriuos numatyta griauti siekiant statyti naują statinį arba numatyta rekonstruoti ir kurių griovimui ar rekonstravimui raštu prieštarauja suinteresuotos visuomeninės organizacijos (organizacijos, atstovaujančios visuomenei ar jos daliai, kuriai daro arba gali daryti poveikį veiksmai (sprendimai) ar neveikimas architektūros srityje arba kuri yra suinteresuota architektūros vystymu), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka, vadovaujantis Statybos įstatymu, derinami tik gavus regioninės architektūros tarybos rekomendaciją pritarti šiems pasiūlymams”.

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus valdyba, į kurią buvo kreipęsi šie gyventojai, buvo rekomendavusi viešojo svarstymo metu registruoti prašymą įvertinti projektinį pasiūlymą Regioninėje architektūros taryboje.

“Svarbiau – techninis projektas”

Savivaldybės administracijos Architektūros poskyrio vedėjas Marijus Mockus “Atvirai Klaipėdai” aiškino, kad šiuo atveju minėtasis Architektūros įstatymo reglamentavimas esą neturėtų būti taikomas.

“Pačiam pastato rekonstrukcijos faktui juk neprieštaraujama, esamas statinys nėra kokia nors vertybė. Projektiniai sprendiniai iš esmės yra tik informacija apie galimus statybų variantus, tai nesuteikia teisės gauti statybų leidimą. Svarbiausia yra pats techninis projektas, jo sąlygos, kurias jau kelia ir vertina įvairios institucijos – nuo priešgaisrinės saugos, visuomenės sveikatos specialistų iki kultūros paveldo”, – sakė vedėjas.

Tuo metu Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vedėja Audronė Puzonienė birželio 11 d. parengtu raštu gyventojus informavo, kad ši institucija projektiniams pasiūlymams nepritarė, išsakė pastabas, bet jų nedetalizavo.

Beje, tebegaliojančio Klaipėdos miesto bendrojo plano tekstinės dalies 7.15 punktas numato, kad planuojant kultūros paveldo teritorijose statyti naujos architektūros pastatus, jų projektai ir maketai su gretimybių tūriais turi būti svarstomi Architektų sąjungoje.

 Akcentas – žodis “organizacija”

2002 m. liepą patvirtinto detaliojo sklypo Pietų Tako g. 36A plano, numatančio, kad čia gali būti statomas iki 12 aukštų pastatas, autorius yra architektas Edmundas Andrijauskas, šiuo metu pirmininkaujantis Klaipėdos regioninei architektūros tarybai. Tad dėl šios situacijos “Atvira Klaipėda” paprašė išsakyti nuomonę minėtosios tarybos nario, buvusio Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos vadovo Vaidoto Dapkevičiaus.

Jis atkreipė dėmesį, kad gyventojų minima Architektūros įstatymo dalis numato, jog raštu turėtų prieštarauti suinteresuotos visuomeninės organizacijos. Tad jei prieštarauja tik pavieniai gyventojai, toks reikalavimas gali būti ir nepaisomas.

“Tačiau jei buvo išreikštas nors vienos organizacijos prieštaravimas, Savivaldybė turėtų aiškiai argumentuoti savo sprendimą”, – sakė architektas.