Į trečiadienio vakarą UAB „Progresyvūs projektai” patalpose vykusį viešą susirinkimą, kurio metu pristatytas Pievų Tako g. 36A sklype planuojamo devynaukščio projektas, atėjo tiek klaipėdiečių, kad buvo ankštoka.

Nors dauguma pasisakiusiųjų ar uždavusių klausimus buvo prieš tokį projektą, keturi klaipėdiečiai išsakė jam palaikymą ir dėl to kai kurių prieštaraujančiųjų buvo išvadinti specialiai pakviestais svečiais.

Vietoje apleisto pastato numatomas statyti daugiabutis kaimynams neatrodo priimtinas. Martyno Vainoriaus nuotr.

Norėjo mažesnio, bet neleido?

Susirinkimą vedęs advokatas Remigijus Bukėnas teigė turįs statytojo – UAB „Saulėgauda” – įgaliojimą tai daryti. Vėliau „Atviros Klaipėdos” paklaustas, ar ir pats nesiruošia investuoti į planuojamas statybas, jis šį klausimą neatsakė.

Projektuotojų – UAB „Progresyvūs projektai” – vadovė Danutė Zubavičienė teigė, kad pernai gruodį buvo suformuotas kitoks projektinis pasiūlymas, kurį esą palaikė ir gyventojai, tačiau jo nepavyko įgyvendinti, nes nepritarė Savivaldybė, nurodžiusi, kad sprendinys neatitinka dar 2002 m. patvirtinto detaliojo plano (jis numato, kad čia turi būti statomas nuo 9 iki 12 aukštų pastatas).

Detalusis sklypo Pietų Tako g. 36A planas buvo patvirtintas dar 2002 m. liepos 26 d. tuometinės savivaldybės Valdybos sprendimu. Jį UAB „Jūros koralas“ užsakymu rengė „Uostamiesčio projektas“.

Kai gyventojai teiravosi, kas gi buvo atsakymo, kuriuo nepritarta tokiam projektui, autorius, aiškus atsakymas taip ir nebuvo pateiktas. R. Bukėnas taip pat atsisakė pateikti duomenis apie viešą ankstesnio projekto svarstymą (aiškinamajame rašte teigiama, kad buvo „gausiai susirinkusi visuomenė”), motyvuodamas tuo, jog tai esą yra nebeaktualu ir nesusiję su dabartiniu projektu.

D. Zubavičienė aiškino, kad devynaukštis projektuojamas „griežtai laikantis detaliojo plano sprendinių”, kuriems yra pritaręs ir Kultūros paveldo departamentas, ir Architektų sąjunga, ir tuometinė Klaipėdos apskrities viršininko administracija.

Reaguodama į tai susirinkime dalyvavusi miesto Tarybos narė, opozicijos atstovė Nina Puteikienė teigė, jog „pasaulinis nuo 2002 m. smarkiai pasikeitė, o detalusis ne”.

„Ar nenorite, kad kreipčiausi į Tarybą, jog būtų keičiamas detalusis planas ir būtų leidžiama statyti žemesnį statinį?” – klausė ji, bet aiškaus atsakymo į šį klausimą nesulaukė.

Projektuotoja akcentavo, kad yra projektuojamas minimalaus leisto aukštingumo –  9 aukštų – pastatas.

„Buvo atlikti insoliaciniai skaičiavimai, kurie rodo, kad bus išlaikomi visi reikalavimai. 2007 metų aukštybinių pastatų išdėstymo specialiajame plane šioje vietoje irgi yra pažymėtas 33 metrų aukščio daugiaaukštis. Norime suprojektuoti gražų pastatą, kad jis puoštų Klaipėdos miestą ir džiugintų gyventojus”, – tikino projektuotoja.

Ji pristatė tris „minimaliomis galimomis apimtimis projektuojamo” daugiabučio, kuriame būtų 58 butai ir 48 vietos automobiliams, variantus.

Gyventojų pozicija

Vienas iš pasisakiusių gyventojų teigė, jog 2002 metais, kai buvo patvirtintas šio sklypo detalusis planas, nebuvo termino vizualinė tarša. Tad šis aspektas dar esą yra neįvertinimas. Kitas pareiškė, kad projektuotojai naudoja „tendencingas vizualizacijas”, kurios neatspindi realios padėties, atsirasiančios įgyvendinus tokį projektą. Klaipėdietis Marius Aleksynas tvirtino, kad projektinėje medžiagoje planuojamas daugiabutis „tendencingai lyginamas tik su aukštuminiais pastatais, esančiais arčiau uosto”.

Raudonu ženklu pažymėta planuojamų statybų vieta. Vaizdas iš maps.lt

Klaipėdietė Alina Andronova akcentavo, kad šiuo metu Gandrališkių gyvenamajame kvartale, kuris esą yra žymiai geresnėje vietoje, vis dar yra neparduota daugiau kaip pusšimtis butų, tad klausė, ar statytojai įvertina aplinkybę, kad ketina statyti daugiabutį šalia vienos taršiausių – Herkaus Manto gatvės. Esą niekas čia nenorės gyventi.

„Jau dabar jaučiamės kaip Budelkiemio gatvėje vakare. Gerokai trūksta parkavimo vietų tokiam objektui. Visi automobiliai požeminiame parkinge tikrai nebus parkuojami”, – teigė Lijana Strikauskienė.

Nuskambėjo ir teiginys, jog pradėjus tokio daugiabučio statybas aplinkiniai namai tiesiog sugrius.

Reaguodamas į šiuos teiginius Remigijus Bukėnas teigė, jog automobilių stovėjimo vietų skaičius projektuojamas pagal STR reikalavimus, o statybų metu pamatų poliai tikriausiai nebus kalami, konkrečiai tai esą bus detalizuojama techniniame projekte.

Susirinkime dalyvavęs istorikas Dainius Elertas klausė, kodėl projektuojama rekonstrukcija, o ne nauja statyba. Į tai jam buvo atsakyta, jog sklype stovi pastatas, todėl jis ir rekonstruojamas, esą dalis jo pamatų išliks.

Tuo metu keturi susirinkime dalyvavę klaipėdiečiai – Vytenis Sakas, Deividas Balčiauskas, Aloyzas Urbutis ir Ovidijus Jakubaitis – išsakė palaikymą tokiam projektui.

„Kodėl senamiestis nenori įsileisti naujų gyventojų?” – klausė Vytenis Sakas.

„Esu centro gyventojas. Pritariu projektui. Man aktualu, tad atėjau išsakyti savo nuomonę. Man patinka idėja atgaivinti centrą. Sveikintinas darbas. Ar dabartinė situacija nėra vizualinė tarša?” – sakė Deividas Balčiauskas.

Aloyzas Urbutis, pavadinęs save potencialiu pirkėju, sakė skeptiškai vertinantis A. Andronovos teiginius apie tai, kad čia esą niekas nepirks butų.

„Jaunimas tikrai pirks. Aš už gerą idėją, gerą projektą”, – sakė jis.

Potencialiu investuotoju, ketinančiu pirkti butą čia, save pavadinęs Ovidijus Jakubaitis klausė, ar gražu dabar, kai šlapinasi ant esamo apleisto pastato sienų.

„Tikrai džiaugiuosi ir nereikia bijoti naujovių. Tikiuosi, kad teisės aktai nesustabdys šio projekto”, – sakė jis.

Šių keturių klaipėdiečių pasisakymai buvo palydėti replikomis, kad jie esą buvo specialiai pakviesti į susirinkimą.

Pasak R. Bukėno, į gautus siūlymus bus atsakyta per tris dienas, o į skundus – per 20 ar daugiau, nes esą visai neprivalu į juos reaguoti.

Architektai parodė dėmesį

Beje, dėl galimų šio daugiabučio statybų sunerimę gyventojai jau savo pirmąjį atsakymą į savo skundą. Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Klaipėdos skyriaus valdyba informavo jog, jos nuomone, neatsakius į šiame skunde iškeltus klausimus ir negavus atsakingų institucijų išvadų dėl įvardintų galimų projekto neatitikimų galiojantiems teisės aktams, neturėtų būti pritariama konkretiems projektiniams pasiūlymams.

Taip pat rašte, kurį pasirašė Klaipėdos skyriaus pirmininkė Šarūnė Gentvilienė, rekomenduota viešojo svarstymo metu registruoti prašymą įvertinti projektinį pasiūlymą Regioninėje architektūros taryboje.

INFORMACIJA

Projektuotojų viešam svarstymui pasiūlyti trys daugiabučio variantai ir jų apibūdinimai::

Nr. 1

Ties pastato 8-9 aukštais fasado plokštumos pasvirusios – tokiu būdu skaidoma vertikali fasado plokštuma ir vizualiai mažinamas pastato aukštingumo pojūtis. Apatiniams pastato aukštams parenkama tamsesnio tono pilkos spalvos plokštė (ties automobilių saugyklomis plokštė – perforuota), kuri kylant į viršų šviesėja, kol viršutiniuose aukštuose fasado plokštė yra šviesiai pilka. Tokiu architektūriniu sprendimu pastatas tarsi „ištirpsta“, susiniveliuoja su dangumi. Fasado plokštumos skaidomis įstiklintais balkonų tūriais su molio raudonumo akcentais tarp jų.

Nr. 2

Pastato tūris stačiakampis, lakoniškas – siekiant suskaidyti viršutinę fasado liniją bei ilgojo fasado plokštumas, ilgosiose kraštinėse jis skaidomas į tris dalis, kurių vidurinė yra stiklo plokštuma. Šoninės plokštumos užkyla ir formuojamas parapeto nuolydis – nuožulnumas link pastato vidurinės dalies. Galinėse trumposiose fasado plokštumoje kuriamas smulkaus mastelio raštas iš skirtingo tono pilko atspalvio fasadinių plokščių. Fasado žaismingumui įvedama molio raudonumo spalva balkonų turėklams ir apdailos plokštė ties vidurine pastato dalimi.

Nr. 3

Pastato tūris stačiakampis ir vizualiai suskaidytas į tris smulkesnius tūrius – kuriama tarsi tarpusavyje sublokuotų trijų atskirų pastatų kompozicija. Pastato ilgojo fasado viršutinė linija suskaidoma ir imituojamas trijų šlaitinių tarpusavyje blokuotų stogų siluetas. Šios priemonėmis pastato tūris skaidomas į mažesnius, kuriama smulkesnio pastato architektūrinė išraiška. Fasadų apdailai naudojamos dviejų tonų pilko atspalvio apdailos plokštės, stiklas ir molio raudonumo atspalvio apdailos plokštės. Siekiant labiau pabrėžti kiekvienos dalies individualumą, joms parenkamos skirtingo atspalvio apdailos medžiagos, vidurinių balkonų atitvaroms parenkami stikliniai turėklai, šoninėms dalims – ažūriniai metaliniai turėklai.

ISTORIJA

Aiškinamajame projekto rašte teigiama, kad ši teritorija buvo apgyvendinta pakankamai vėlai, tik XIX a. pabaigoje. Sklype stovėjęs jau nugriautas blaivyklos ir esamas administracinis pastatas buvo pastatyti 1940 m. Jis nėra kultūros vertybė.