„Savo vaikų, pasirodo, auginti neapsimoka, geriau auginti svetimus”, – išklausęs informaciją apie tai, kiek žadama didinti atlyginimą vadinamiesiems budintiems globotojams, replikavo vicemeras Artūras Šulcas.

Nors trečiadienį Klaipėdos miesto tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto nariai po diskusijų visgi pritarė miesto Socialinių reikalų departamento parengtam projektui, keičiančiam buvusio socialinio globėjo, pervadinto į budintį globotoją, statusą, tačiau pastabų rengėjams turėjo nemažai.

Asociatyvi Martyno Vainoriaus nuotr.

Pradžioje visiems sunkiai sekėsi suskaičiuoti pinigus, kuriuos norima mokėti žmonėms, pasiryžusiems tapti budinčiais globotojais. (Šiuo atveju kalba eina apie trumpalaikius globotojus, kurie vaikus prižiūri ribotą laiką, kai, pvz., jie paimami iš nesaugios aplinkos – girtaujančių, socialiai neatsakingų tėvų ir pan. Anksčiau tokie vaikai būdavo laikinai apgyvendinami Vaikų globos namuose – aut. pst.)

Paaiškėjo, jog vien tik už sutikimą būti budinčiu globotoju kas mėnesį, nepriklausomai nuo to, ar prižiūri vaiką, ar ne, yra mokamas vienas minimalus atlyginimas, t. y. 400 eurų. Paėmus vaiką, prie šių skiriamų pinigų siūloma pridėti dar 300 eurų už kiekvieną vaiką, t. y.  mokėti 700 eurų. (Vienas globotojas negali vienu metu prižiūrėti daugiau kaip 3 vaikų, o su savais – daugiau kaip 5 – aut. pst.) Iki šiol už paimtą vieną vaiką būdavo skiriama 100 eurų.

Kuo konkrečiai grindžiama papildoma 300 eurų suma, nei Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė, nei projektą pristačiusi specialistė tiksliai atsakyti negalėjo – esą buvo remiamasi kitų savivaldybių pavyzdžiu. Pvz., daugiausiai tokiems globotojams  – 800  eurų – moka Klaipėdos rajono savivaldybė, o štai kauniečiai yra nustatę 650 eurų atlygį.

Vicemerui A. Šulcui keista pasirodė situacija, kad globotojas, net jei ir neturi nė vieno globotinio, vis tiek gauna 400 eurų atlyginimą.

„Vadinasi, aš galiu pusę metų nesulaukdamas nė vieno vaiko gauti atlyginimą, o kai man pristato vaiką, sakau – ne, aš jo nenoriu. Pasiimu sau pinigus už pusę metų ir viso gero?” –  retoriškai klausė jis.

Nors buvo bandyta paaiškinti, kad globotojų atsakomybė numatyta su juo pasirašomoje sutartyje, tai neįtikino vicemerės Juditos Simonavičiūtės, kurios nuomone, ši tvarka yra labai prastai reglamentuota ir jai esą neaiškūs finansavimo motyvai.

Komiteto pirmininkas Rimantas Taraškevičius apskritai nepritarė šiuo metu šalyje vykdomai Vaikų globos namų reformai. Esą ankstesnė tvarka buvusi gera, visi žinojo, kas už ką atsako, vaikai buvo prižiūrimi, o naujoji tvarka įneša daug sumaišties.

Papildomos sumaišties į projekto pristatymą įnešė ir naujai paaiškėjęs faktas, jog be iš savivaldybės biudžeto skiriamo atlyginimo, globotojui dar ir iš valstybės biudžeto yra mokami 334 eurai.

Suskaičiavus visus pinigus, A. Šulcas replikavo, jog susidaro normalus atlyginimas ir esą savo vaikų auginti kaip ir neapsimoka, geriau auginti svetimus.

Visgi norinčių ir atitinkančių reikalavimus tapti budinčiais globotojais nėra daug. Klaipėdoje jų šiuo metu yra tik 4, o pagal Šeimos ir vaiko gerovės centro specialistų numatytus planus iki metų galo jų turėtų atsirasti 10.

Nors po diskusijų pateiktam globėjo statuso keitimo projektui ir buvo pritarta, tačiau projekto rengėjams iškelta sąlyga pridėti ir sutarties, kurioje turėtų būti aiškiai reglamentuota globotojų atsakomybė, formą.

A.  Šulcas savo ruožtu patarė atsakingiau pasirengti šio projekto pristatymui miesto Taryboje, nes tik po jos pritarimo budintieji globotojai gali tikėtis padidinto atlyginimo.