„Tikslas yra išmontuoti korupcines schemas, pateikti įstatymų projektus, kad nusikalsti neapsimokėtų ir labai svarbu – viešumas”, – taip pirmadienio vakarą Klaipėdos universitete pristatydamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atliktą parlamentinį tyrimą dėl verslo ir interesų grupių įtakos politiniams procesams ir sprendimų priėmėjams sakė šio komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.
Kartu jis akcentavo, kad „niekas už tą tyrimą nesodins į kalėjimą”.
„Niekieno nerinkti, niekam neatskaitingi, interesų nedeklaruojantys žmonės turėjo tokią galią, kad galėdavo paskambinti savo žmonėms ir atsirasdavo reikiami sprendimai”, – sakė Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas. Martyno Vainoriaus nuotr.
„Politikai Vakaruose irgi atlieka tokius tyrimus, kai teisėsaugos institucijos negali atskleisti svarbios didelės problemos, ar kai yra dideli interesai”, – sakė parlamentaras.
Kokios įžvalgos?
Jis akcentavo, kad „ant Liberalų sąjūdžio nereikia karti visų šunų”, nes tirtuoju laikotarpiu verslo grupės esą turėjo atstovų visose frakcijose.
„Įtakos tinklas darniai veikė, garantavo įtaką ir verslo užsakymus”, – teigė V. Bakas.
Anot jo, Lietuvos teisinė aplinka buvo ir dar išlieka palanki neskaidriai įtakai. Bausmių sistema esą neatgrasė nuo korupcinių nusikaltimų. Anot jo, vidutinė finansinė bausmė už tokiu nusikaltimus buvo 4500 eurų, laisvė dažniausiai neatimama.
„Dabar jau po priimtų įstatymo pataisų finansinė bauda už korupcinius nusikaltimus yra ne mažesnė nei siekta nauda. Įtvirtinta ir reali laisvės atėmimo bausmė negalint jos atidėti. Tačiau kol kas bus švelnūs nuosprendžiai, nes dar teisiama pagal senus įstatymus. Naujosios bausmės gali būti taikomis tik veikloms nuo 2016 metų”, – teigė parlamentaras.
Jis atkreipė dėmesį, kad apie 50 praėjusios kadencijos Seimo narių turėjo paramos fondus ar savo vardo viešąsias įstaigas, kurios pradėdavo veikti likus keliems mėnesiams iki rinkimų ir per įvairius priedangos mechanizmus taip būdavo rengiamos bei finansuojamos politinės kampanijos.
Anot V. Bako, viešinimo sumos būdavo pervedamos žiniasklaidai, kai ji imdavo rašyti neigiamai, o gavus finansavimą liaudavosi ir tokie reportažai.
Jis pateikė pavyzdį, kaip iki 2008 m. „MG Baltic” koncerno įmonės neturėjo jokių užsakymų iš „Lietuvos geležinkelių”, o 2008-2014 m. jų jau gavo už milijardą litų.
„Popieriai tvarkoje, bet netikėtai sėkmė pradeda lankyti konkrečios grupės įmones”, – sakė V. Bakas.
Pasak jo, tokių galios centrų būdavo ir iki tol, bet „MG Baltic” atveju naujiena buvo tai, kad ji savo įtakos dėka padėdavo kitoms verslo grupėms padėti spręsti problemas ir už tai gaudavo pajamų.
„Ta įtaka tapdavo verslo būdu. Niekieno nerinkti, niekam neatskaitingi, interesų nedeklaruojantys žmonės turėjo tokią galią, kad galėdavo paskambinti savo žmonėms ir atsirasdavo reikiami sprendimai”, – sakė Seimo NSGK pirmininkas.
Kas toliau?
V. Bako teigimu, į šį tyrimą sureagavo JAV Valstybės departamentas ir parodė jį kaip signalą kitoms valstybėms, kur bendrovė „Rosatom” irgi vykdo veiklą.
„Galima ir toliau tirti bei užsitirti, tačiau mano siekis yra padaryti taip, kad tokie dalykai nesikartotų. Pirmiausia reikėtų priimti civilinio turto konfiskavimo įstatymus, kaip yra Jungtinėje Karalystėje – jei negali pagrįsti savo turto, turi jo netekti. Sutarta su premjeru, kad iki rudens bus parengtos tokios įstatymo pataisos. Taip pat ketiname parengti atskirą raportą visuomenei dėl LEO LT ir bandysime siekti, kad už tai atsakingi asmenys atlygintų žalą. Strateginės įmonės turi būti ne įtartinų tiekėjų”, – vardijo jis.
Komiteto pirmininkas taip pat pabrėžė, kad valstybei labai svarbu turėti stiprią tiriamąją žiniasklaidą – ir centrinę, ir regioninę.
Martyno Vainoriaus nuotr.
„Tikimės, kad pati žiniasklaidos bendruomenė pateiks pasiūlymus, kaip tai galima užtikrinti, bet čia yra itin jautri sritis ir valdžia negali kištis, nes turi būti užtikrintas nepriklausomumas”, – sakė V. Bakas.
Uždavė klausimų
Į pristatymą atėję klaipėdiečiai turėjo galimybę užduoti klausimų V. Bakui.
Visuomenininkas Virginijus Partaukas teiravosi, kaip „išardyti klaną, kuris valdo Klaipėdą jau 20 metų”.
„Į jį įeina ir dalis žurnalistų. Dar baisiau, kad į jį įeina ir prokurorai”, – dėstė V. Partaukas.
Pasak V. Bako, piliečiai turėtų veikti per opozicijos politikus, Savivaldybės Antikorupcijos komisiją, o jeigu jai trūksta įgaliojimų, esą galima teikti pasiūlymus dėl atitinkamų įstatymų keitimo.
Artūras Bogdanovas teiravosi, ar nenusikalstama, kad buvę valstybės vadovai disponavo ta informacija ir nieko su ja nedarė.
„Būtinai užduokite tą klausimą ir visiems kandidatams. Man neprieina informacija, kuri teikiama prezidentei, tai nežinau, kokia ji disponavo. Tačiau faktas, kad 2008-2012 metais prasidėjo pokyčiai, buvo pakeisti teisėsaugos institucijų vadovai. Ikiteisminiai tyrimai vyko keletą metų ir apie juos visą ta laiką nežinota, niekas greit nepasidaro. Tačiau faktas, kad į dalį medžiagos kai kurie asmenys kažkodėl nekreipė dėmesio”, – sakė V. Bakas.
Vienas raštu klausimą pateikęs klausytojas teiravosi, ar nereikėtų Lietuvoje antikorupcinio teismo „su tribunolo įgaliojimais”.
„Manau, kad reikėtų tarėjų instituto korupcijos bylose”, – sakė NSGK pirmininkas.
Geras straipsnis.Gaila kad nespausdina popierinio varianto – taip didesnioji dalis visuomenės yra izoliuota nuo gyvybiškai svarbios informacijos, kurios gavimą jai garantuoja LR Konstitucija.P.Bakas ragina užduoti klausimus savo seimo nariams..Taigi uždavinėk neuždavinėjęs-atsakymo nesulauksi.Geriausiu atveju sutrins kokią nesamonę.Visai ne į temą ir tiek.O panašūs į Šiaulienę visai neatsakys.Tik pasižiūrės su panieka ir tiek.MES NEGALIME NIEKO PADARYTI KOL Į VALDŽIĄ RENKAME SĄRAŠUS, O IŠRINKTIEJI UŽ JOKIUS SAVO VEIKSMUS NETSAKO