P0

Svarbu, Temos

Rimanto Cibausko tvora: tikisi įsiteisinti (1)

Martynas Vainorius

Martynas Vainorius
2018-07-05


Klaipėdos miesto apylinkės teismas pradėjo nagrinėti bylą, kurioje verslininkas Rimantas Cibauskas reikalauja panaikinti jam nepalankius statybų inspektorių sprendimus. Pastaraisiais buvo pripažinta, kad verslininkas valstybinėje žemėje dar apie 2003-2005 metus neteisėtai pasistatė mūrinę tvorą ir pareikalauta ją nugriauti.

Tiek Rimantas Cibauskas, tiek jo advokatas tvoros statybas sieja su infrastruktūros plėtros sutartimi, dar 2003 m. pasirašyta tarp verslininko ir Klaipėdos savivaldybės, tačiau joje nėra žodžio apie tvorą. Martyno Vainoriaus nuotr.

Bylos nagrinėjimo metu verslininko advokatas Audrius Vaičiūnas inicijavo žodines derybas dėl taikos sutarties, nes jau vyksta detaliojo plano keitimo procedūros, kurioms pasibaigus, tikėtina, bus paskelbtas už nelegalios tvoros atsidūrusio beveik 6 arų sklypo pardavimo aukcionas ir tokio ginčo esą neliktų. Tiek Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos (VTSPI), tiek ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) atstovai teigė, kad nors ir neturi įgaliojimų spręsti dėl tokios taikos sutarties sudarymo, toks pageidaujamas taikos sutarties pagrindas esą yra netinkamas.

Tuo metu trečiuoju asmeniu byloje esančios Klaipėdos savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas akcentavo, kad jei būtų paskelbtas valstybinio sklypo aukcionas nenugriovus jame stovinčios tvoros, jo teisėtumas galėtų kelti abejonių.

Patikrinimai – tik po žurnalisto klausimų

Dienraštis „Klaipėda“ dar 2011 m. rašė apie tai, kaip Savivaldybės žemėtvarkininkai bandė nubausti R. Cibauską už tai, kad jis nelegaliai tvora apsitvėrė valstybinę žemę – dalį jo sudarė sklypas, kurį jis pagal su Savivaldybe pasirašytą infrastruktūros plėtros sutartį ketino įsigyti, o kitą dalį – bendrojo naudojimo želdiniai, kurių parduoti neleidžia įstatymas.

R. Cibauskas, 2012-ųjų sausį, kai dar buvo ir miesto Tarybos nariu, apskundė teismui NŽT Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus sprendimą, kuriuo jam neleista ne aukciono būdu įsigyti besiribojantį 9,43 a valstybinės žemės plotą ir atliekant detaliojo planavimo procedūrą prisijungti jį prie dar 1998 m. įsigyto 9,13 a sklypo. NŽT nurodė, jog to padaryti negalima, nes čia ketinama formuoti bendrojo naudojimo sklypą želdiniams įrengti.

R. Cibauskui pralaimėjus visų instancijų teismuose NŽT 2014 m. spalio 21 d. patikrinimo metu nustatė, kad už verslininko žemės sklypo pietinės ribos yra savavališkai užimta valstybinė žemė, ji užtverta 2 m aukščio mūrine tvora. Nustatyta, kad savavališkai užimtos valstybinės žemės plotas siekia apie 8,34 a. NŽT raštu nurodė R. Cibauskui iki tų pačių metų lapkričio 26 d. atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę nusikeliant tvorą ir sutvarkant valstybinę žemę taip, kad ji būtų tinkama bendram naudojimui. Tačiau verslininkas tvoros nenugriovė.

Tada jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir perduotas Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Jis pripažino, jog yra įrodyta, kad R. Cibauskas savavališkai pastatė tvorą, taip užimdamas valstybinę žemę, ir skyrė 579 eurų baudą. Verslininkas pasinaudojo galimybe šį nutarimą apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, bet ir jis skundą atmetė neskundžiama nutartimi.

Plane skaičiais 03-08 pažymėtą beveik 4 arų sklypą Rimantas Cibauskas pagaliau įsigijo pernai, o raudonai brūkšniuotas beveik 6 arų valstybinis sklypas jau 13-15 metų stovi aptvertas ir už jį verslininkas nemoka jokių mokesčių.

„Atvirai Klaipėdai“ pernai spalio pabaigoje uždavus klausimus NŽT, kodėl vis dar stovi ši tvora, buvo inicijuotas  naujas patikrinimas ir dar kartą konstatuota, kad tvora pastatyta be šios institucijos leidimo. Dėl to NŽT kreipėsi į Statybos inspekciją. Pastarosios Klaipėdos skyrius iš pradžių nenorėjo pradėti tyrimo, nes neva suėjo senaties terminas, tačiau “Atvirai Klaipėdai” praėjus domėtis tokio sprendimo argumentais, VTSPI informavo, kad patikrinimas visgi bus atliktas, nes yra įtarimų, kad pažeistas viešasis interesas, o tokiu atveju senatis netaikoma.

Po šio patikrinimo jau VTSPI konstatavo, kad tvora nelegali ir nurodė R. Cibauskui ją nugriauti iki liepos 26 d. Tačiau verslininkas apskundė tokius sprendimus ir prasidėjo dabartinė byla.

Nori įteisinti

Pats R. Cibauskas byloje nusprendė nedalyvauti ir ją veda per advokatą A. Vaičiūną, kuris iš pat pradžių pasiūlė “ieškoti taikaus ginčo sprendimo būdo”.

“Mūsų pagrindinė sąlyga – negriaukime statinio, suteikime sąlygas jį įsiteisinti. Teritorijų planavimo procesas jau prasidėjęs, sklypas bus suformuotas, taip, kad jį būtų galima įsigyti. Jį įsigijus būtų įteisintas ir ginčo nebeliktų”, – sakė advokatas, prašęs atidėti reikalavimą griauti tvorą metams.

R. Cibausko iniciatyva pernai gruodį buvo pradėta detaliojo plano keitimo procedūra, pagal kurią neteisėtai užimto sklypo paskirtis būtų pakeista iš bendrojo naudojimo želdynų į vienbučių-dvibučių pastatų teritoriją. Tada jau būtų galima skelbti ir šio sklypo pardavimo aukcioną.

Savivaldybės specialistų teigimu, jei bus dirbama sparčiai, detalusis planas galėtų būti pakeistas maždaug per 4-5 mėnesius.

VTSPI Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Tadas Būdvytis savo ruožtu teisme teigė, kad taikos sutartis tokiu pagrindu negali būti sudaroma, o jei R. Cibauskas nori daugiau laiko pažeidimui pašalinti, tai galėjo ne šią bylą inicijuoti, o prašyti pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą trims mėnesiams. Dar ilgiau jis gali būti pratęstas administracinio teismo sprendimu.

“Čia perteklinis ginčas. Pagrindai, kuriais siekiama sudaryti taikos sutartį, nelabai tinkami, nes tiesiog norima gauti daugiau laiko”, – sakė T. Būdvytis.

Analogiškos pozicijos laikėsi ir NŽT atstovė.

Beje, jei liepos 26-ąją tvora dar stovės, pagal įstatymą VTSPI negalės atiduoti inicijuoti jos griovimo tol, kol dėl atitinkamo nurodymo vyksta bylinėjimasis.

Atrėmė visus argumentus

R. Cibausko advokatas A. Vaičiūnas teismui aiškino, kad tvora yra pastatyta “teisėtai ir vadovaujantis statybą leidžiančiais  dokumentais”.

“Klausimas žinomas nuo 2003 ar 2005 metų, tad yra pagrindas taikyti senaties terminą. Tik atskiri stulpeliai yra aukštesni, o ne visa tvora. Kodėl nereikalauja nugriauti dalies? Nuardžius viršutinę eilę blokelių, apie 30 centimetrų, ji atitiktų reikalavimus. Teritorija naudojasi ir kiti čia gyvenantys asmenys, varteliai nerakinami”, – dėstė advokatas.

Rimanto Cibausko tvoros, juosiančios ir valstybinės žemės sklypą, varteliai bent jau trečiadienio vakarą, kaip ir minėjo verslininko advokatas, iš tiesų buvo neužrakinti, tad jų savininkas tikriausiai neturėtų pykti, jei kas iš praeivių sugalvotų pažaisti šioje ant valstybinės žemės įrengtoje krepšinio aikštelėje ar surengtų čia iškylą. Tiesa, varteliai įrengti ne nuo Dailidžių gatvės pusės, o kur kas atokiau nuo praeivių akių. Martyno Vainoriaus nuotr.

Teisėjai Laurai Spalvienei pasiteiravus, ar su Savivaldybe pasirašytoje infrastruktūros sutartyje buvo įsipareigojimas pastatyti tvorą, A. Vaičiūnas tikino, kad “susitarimas buvo abstraktus”.

Tačiau Savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjas A. Kačalinas paneigė šią versiją cituodamas sutartį, kurioje atskirais punktais buvo išvardinta, jog R. Cibauskas įsipareigoja įrengti buitinių nuotekų tinklus, nutiesti privažiavimo kelią, demonuoti kitą privažiavimo kelią ir pasodinti veją. Tiek A. Kačalinas, tiek T. Būdvytis akcentavo, kad ir išduotas statybų leidimas leido R. Cibauskui tik tiesti gatvę, o ne statyti tvorą.

“Ieškovas neturi jokio teisėto pagrindo valdyti šitą žemės sklypą ir vykdyti jame statybos darbus. Visa tvora yra aukštesnė nei 2 metrai visame valstybiniame sklype. Tokiam statiniui reikalingas statybos leidimas. 2003 metais jo irgi reikėjo. Pats ieškovas apsprendė, kaip kitiems galima patekti į valstybinę žemę pastatydamas vartelius, o tai jau yra apribojimas”, – sakė VTSPI atstovas.

NŽT atstovė akcentavo, kad tvora pažeidžia valstybės interesus, nes savavališkai užėmęs žemę R. Cibauskas nemoka nei nuomos, nei žemės naudotojo mokesčio. Šį aspektą akcentavo ir A. Kačalinas.

“Su Savivaldybe pasirašytoje infrastruktūros plėtros sutartyje nėra jokios tvoros ir negalėjo būti. Savivaldybė negalėjo pasirašyti sutarties, pagal kurią būtų užtverta valstybinė žemė. Be to, visiškai nesvarbu, kokio aukščio tvora, ji vis tiek būtų neteisėta, tik jei ji būtų žemesnė, būtų kita procedūra jai pašalinti. Kai pažeistas viešasis interesas,  senatis netaikoma. O jis čia yra vienareikšmiškai pažeistas – užgrobta valstybinė žemė pastatant tvorą. Užgrobtas mūsų visų turtas, juo naudojamasi neteisėtai, nemokami jokie mokesčiai. Net ir pabaigus detaliojo plano keitimo procedūras matau problemų, kaip būtų aukcione parduodamas sklypas su stovinčia tvora. Manau, kad pirmiau ji turėtų būti nugriauta, nes priešingu atveju toks keistas būtų aukcionas ir galėtų kelti abejonių dėl teisėtumo. Be to, tvora bus vis tiek neteisėta, net jei aukciono metu sklypą įsigytų Rimantas Cibauskas. Ją reikėtų įteisinti”, – dėstė A. Kačalinas.

Jis taip pat minėjo, kad dar prieš trejus metus Savivaldybė siūlė R. Cibauskui pradėti detaliojo plano keitimo procedūras, kad būtų galima skelbti aukcioną, tačiau jis su tuo nesutiko, esą norėjo, kad sklypas jam būtų perleistas už dyką, nes jau investavo į infrastruktūrą.

Teisėja nusprendė prie bylos prijungti papildomus institucijų aktus ir dėl savo atostogų kitą bylos posėdį numatė tik rugpjūčio gale.

ISTORIJA

Rimanto Cibausko iniciatyva parengto 2003 metų detaliojo plano brėžinys aiškiai parodo, kaip atsirado pagrindas išdygti nelegaliai verslininko tvorai.

R. Cibausko sklypas, įsigytas 1998 metais, plane pažymėtas rausvai. 

Pagal šio plano sprendinius buvo panaikinta Alytaus gatvės atkarpa (geltona spalva), vietoje jos kur kas piečiau įrengtas naujas kelias su apsisukimo aikštele ir kažkodėl suformuoti du atskiri – po 3,99 ir 5,44 aro ploto sklypai, o ne vienas 9,43 aro sklypas, tinkamas daugiabučio namo statybai.

Taip žaliai apibrėžtas sklypas tapo įsiterpusiu ir jį buvo galima parduoti be aukciono greta esančio sklypo savininkui. Tačiau dar net jo ir mėlynai apibrėžto sklypo neįsigijęs R. Cibauskas abu juos 2003-2005 metų laikotarpiu apjuosė mūrine tvora. Mažesnįjį sklypą verslininkas įsigijo tik pernai, o didesnis vis dar yra bendrojo naudojimo želdynų paskirties ir negali būti parduodamas.


    2018-07-05

    Vienas komentaras apie “Rimanto Cibausko tvora: tikisi įsiteisinti”

    1. AvatarTurtuoliû tarnas (IP: 78.57.224.36)

      Ko negali pinigai, gali labai dideli pinigai…gėda visiems valdinibkams, kurie 2003m leido užgrobti dykai turtuoliui sklypà! Paviešinkit pavardes vagiû !

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt