Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTSPI) Klaipėdos departamento specialistai buvo nusprendę nepradėti tyrimo dėl nelegalia pripažintos, bet Dailidžių gatvėje vis stovinčios verslininko Rimanto Cibausko tvoros, nes neva sukako senaties terminas.

Tačiau „Atvirai Klaipėdai” paprašius VTSPI argumentuoti tokį sprendimą, centrinė inspekcijos valdžia konstatavo, kad jis neteisėtas, tad turės būti atliktas naujas patikrinimas. Taip pat buvo priimtas sprendimas atlikti vidinį patikrinimą dėl Klaipėdos departamento darbuotojų veiksmų.

Istorija žada pradėti domėtis ir Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Pats R. Cibauskas yra įsitikinęs savo teisumu ir sako, kad Savivaldybė jį nuskriaudė bei apgavo, tad yra nusiteikęs bylinėtis kiek tik reikės. Be to, sulaukęs neigiamo Savivaldybės atsakymo dėl detaliojo plano koregavimo, kuris atvertų kelią pagaliau įsigyti sklypą, jis pradėjo sudėtingesnę – detaliojo plano keitimo procedūrą.

Verslininkas apskundė teismui ir po „Atviros Klaipėdos” kreipimosi Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) pradėto tyrimo dar kartą pareikštą reikalavimą griauti minėtąją tvorą.

Savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas savo ruožtu akcentuoja, kad R. Cibauskas pralaimėjo visus teismus ir pabrėžia, kad jis pats nėra atlikęs visų būtinų procedūrų.

Negriauna ir viskas

Dienraštis „Klaipėda” dar 2011 m. rašė apie tai, kaip Savivaldybės žemėtvarkininkai bandė nubausti R. Cibauską už tai, kad jis nelegaliai tvora apsitvėrė valstybinę žemę – dalį jo sudarė sklypas, kurį jis pagal su Savivaldybe pasirašytą infrastruktūros plėtros sutartį ketino įsigyti, o kitą dalį – bendrojo naudojimo želdiniai, kurių parduoti neleidžia įstatymas.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Atvira Klaipėda” vis tebesitęsiančią R. Cibausko tvora užtverto valstybinės žemės sklypo istoriją aprašė dar spalio pabaigoje.

R. Cibauskas, 2012-ųjų sausį, kai dar buvo ir miesto Tarybos nariu, apskundė teismui NŽT Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus sprendimą, kuriuo jam neleista ne aukciono būdu įsigyti besiribojantį 9,43 a valstybinės žemės plotą ir atliekant detaliojo planavimo procedūrą prisijungti jį prie dar 1998 m. įsigyto 9,13 a sklypo. NŽT nurodė, jog to padaryti negalima, nes čia ketinama formuoti bendrojo naudojimo sklypą želdiniams įrengti. Visgi jis pralaimėjo visų instancijų teismuose.

Tad NŽT 2014 m. spalio 21 d. patikrinimo metu nustatė, kad už verslininko žemės sklypo pietinės ribos yra savavališkai užimta valstybinė žemė, ji užtverta 2 m aukščio mūrine tvora. Nustatyta, kad savavališkai užimtos valstybinės žemės plotas siekia apie 8,34 a. NŽT raštu nurodė R. Cibauskui iki tų pačių metų lapkričio 26 d. atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę nusikeliant tvorą ir sutvarkant valstybinę žemę taip, kad ji būtų tinkama bendram naudojimui. Tačiau verslininkas tvoros nenugriovė.

Tada jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir perduotas Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Jis pripažino, jog yra įrodyta, kad R. Cibauskas savavališkai pastatė tvorą, taip užimdamas valstybinę žemę, ir skyrė 579 eurų baudą. Verslininkas pasinaudojo galimybe šį nutarimą apskųsti Klaipėdos apygardos teismui. Bet ir jis skundą atmetė neskundžiama nutartimi.

Nepaisant visų šių teismų R. Cibausko tvora Dailidžių gatvėje toliau juosė valstybinę žemę.

Tyrimą norėjo numarinti?

„Atvirai Klaipėdai” spalio pabaigoje uždavus klausimus NŽT informavo, kad bus atliekamas naujas patikrinimas. Lapkričio 17 d. redakcija buvo informuota, kad  patikrinimo metu nustatyta, jog „suformuotame valstybinės žemės sklype yra mūrinė tvora, kuriai NŽT sutikimas nėra išduotas“.

„Šiuo klausimu NŽT Klaipėdos skyrius kreipsis į Statybos inspekciją ir gavus iš jų atsakymą, praneš apie tolimesnius veiksmus „Atviros Klaipėdos” redakcijai“, – pažadėjo tarnybos atstovai.

Prabėgus daugiau nei pusantro mėnesio, paklausėme NŽT, ar ji sulaukė Statybos inspekcijos atsakymo ir kokie bus tolimesni veiksmai.

„NŽT Klaipėdos skyrius mus informavo, kad yra gautas atsakymas VTPSI dėl Dailidžių g. esančios tvoros. Inspekcija neketina imtis priemonių dėl tvoros pašalinimo, nes yra sukakęs senaties terminas ( 10 metų).  Taip pat NŽT sausio 2 d. gavo sklypo savininką atstovaujančios advokatų kontoros raštą, informuojantį, kad jie reikalauja sustabdyti reikalavimą pašalinti nelegalų statinį ir kreipėsi dėl to į teismą”, – pranešė NŽT viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Aušrinė Lisauskienė.

Tada jau „Atvira Klaipėda” kreipėsi į VTPSI ir paklausė, ar inspekcija visada nesiima veiksmų, jei nelegalus statinys stovi daugiau nei 10 metų. Taip pat pasidomėjome, ar per tuos daugiau nei 10 metų inspekcija tikrai nebuvo sulaukusi nė vieno kreipimosi dėl R. Cibausko tvoros Dailidžių g. 33, o jei buvo kreiptasi, ar buvo atliekamos kokios nors procedūros ir kaip jos baigėsi?

VTSPI atstovė viešiesiems ryšiams Ligita Luščiauskaitė informavo, kad dėl statybos teisėtumo, jeigu paaiškėja, kad skundų ir pranešimų nagrinėjimai nutraukiami, jei statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas.

Į VTSPI 2014-10-28 raštu buvo kreipusis Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir prašė įvertinti, ar valstybinėje žemėje, šalia Dailidžių g. 33 sklypo nėra pastatytų savavališkų statinių.

„Minėtas prašymas pagal kompetenciją buvo persiųstas nagrinėti valstybinės žemės patikėtiniui – Nacionalinei žemės tarnybai, kuri 2014-12-03 (pakartotinai 2017-11-16) dėl galimai savavališkai pastatytos tvoros valstybinėje žemėje, šalia Dailidžių g. 33, Klaipėdoje, kreipėsi į inspekciją. Fizinių asmenų skundų šiuo klausimu nebuvo gauta”, – informavo VTSPI atstovė.

Pasak jos, gavus „Atviros Klaipėdos” pateiktą informaciją, buvo nustatyta, kad „Klaipėdos departamentas nagrinėdamas pranešimą dėl galimai savavališkai pastatytos tvoros valstybinėje žemėje, šalia Dailidžių g.33, Klaipėdoje, netinkamai pritaikė Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo taisyklių 48 punktą.

„Pažymėtina, kad tais atvejais, kai yra įtarimų dėl neteisėtos statybos valstybinėje žemėje, statybos darbams 10 metų senaties temimas netaikomas ir visi gauti pranešimai dėl galimai pažeisto viešojo intereso turi būti nagrinėjami, todėl Klaipėdos departamentui pavesta atlikti patikrinimą dėl minėtos tvoros teisėtumo ir nustačius pažeidimus imtis teisės aktuose nustatytų priemonių”, – informavo Ligita Luščiauskaitė.

Ji taip pat pabrėžė, kad dėl inspekcijos Klaipėdos departamento darbuotojų veiksmų pradėtas vidinis patikrinimas.

Domėsis ir prokurorai

„Atvira Klaipėda” taip pat pasiteiravo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro Simono Minkevičiaus, ar tokiu atveju, kai dvi tarnybos metų metus negali ar nenori atlaisvinti neteisėtai užimtos valstybinės žemės, prokuratūra neturėtų pradėti ginti viešojo intereso?

Pasak S. Minkevičiaus, šis atvejis tikrai yra susijęs su viešuoju interesu. Prokuratūra į tokį procesą įsijungia, kai nėra institucijos, galinčios jį ginti arba tokia institucija dėl kažkokių priežasčių jo negina.

„Pirmiausia tokiais atvejais galime paraginti tai padaryti, o jei to nedaroma, imtis ir patys. Būtinai pasidomėsiu šia istorija”, – žadėjo S. Minkevičius.

Bando kitais keliais

Nelegalios tvoros nenugriaunantis R. Cibauskas ja užtvertą valstybinės žemės sklypą bando gauti ir kitais būdais.

Rimantas Cibauskas aiškina, kad pastatyta tvora saugo želdinius. Tačiau iškart aukštų tujų, augančių už tvoros – ne tik želdiniai, bet ir krepšinio aikštelė. Martyno Vainoriaus nuotr.

Pernai birželio 6 d. jis jau nusipirko dalelę jo – įsiterpusius 0,398 ha.

O spalio 19-ąją Savivaldybė sulaukė R. Cibausko prašymo koreguoti detalųjį planą ir pakeisti neteisėtai užimto sklypo paskirtį iš bendrojo naudojimo želdynų į vienbučių-dvibučių pastatų teritoriją. Savivaldybės specialistai tada „Atvirai Klaipėdai” aiškino, kad jei sklypo paskirtis būtų pakeista, vėliau galėtų būti rengiamas jo pardavimo aukcionas.

Lapkričio 10 d. Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėja Mantė Černiūtė-Amšiejienė informavo, kad šio prašymo nutarta netenkinti.

Savivaldybės specialistai nusprendė, kad šioje situacijoje neužtenka tik detaliojo plano koregavimo, o būtina keitimo procedūra.

„Tokiu atveju turi būti rengiamas naujas detalusis planas visam kvartalui. Turi būti nagrinėjama viso kvartalo situacija, išnagrinėti visuomenės poreikiai. Vykdant tokią procedūrą užtikrinamas ir didesnis viešumas. Tokiais atvejais, kai detalųjį planą nori keisti privatus interesas, jis ir turi apmokėti visas procedūras“, – tada sakė M. Černiūtė-Amšiejienė.

R. Cibauskas galėjo apskųsti tokį sprendimą teismui, tačiau gruodžio viduryje pradėjo kitą – detaliojo plano keitimo procedūrą.

Kaltina Savivaldybę

„Aš galvoju užbaigti tą reikalą, kuris jau seniai yra, nežinau, kiek čia dabar – 15 ar 17 metų tęsiasi, kur aš kovojau, visus įsipareigojimus įvykdžiau, tik kad Savivaldybė nepadarė savo įsipareigojimų. Aš savo įsipareigojimus įvykdžiau, teismas pripažino, kad šimtu procentų mano darbų atlikta. Bent jau tuo metu, tomis kainomis daugiau nei 300 000 litų buvo įvertinti darbai ir tą ir teisme pripažino ir Savivaldybės atstovai, ir buvo ekspertai iškviesti šitam darbui įvertinti. O Savivaldybė savo daro nuo 2005 metų, šiandien jau yra 2018 metai, 13 metų negali padaryti. Du dalykai – jeigu yra ne taip, tada turėjo man grąžinti pinigus arba įvykdyti savo įsipareigojimus. Aš sutvarkiau visą tą apleistą teritoriją, o Savivaldybė turėjo paruošti pirkimo-pardavimo dokumentus šito sklypo”, – „Atvirai Klaipėdai” aiškino R. Cibauskas.

Anot jo, tvora yra vienas iš įsipareigojimų, nes buvo parašyta, kad reikia saugoti sutvarkytus želdinius.

„Bet esmė, kodėl mes kalbam ne apie šaligatvį? Kodėl mes kalbame ne apie kelią, ne apie apšvietimą? Tik tvorą. Visas kompleksinis darbas atliktas. Tai Savivaldybė, jei kažkas yra kitaip, turėjo 2005 metais atlikti priėmimo-perdavimo aktą ir priėmimo-perdavimo aktu pasakyti pastabas, ką ištaisyti. O dabar aš aiškinuosi lyg ir tai su Nacionaline žemės tarnyba, Nacionalinė žemės tarnyba permeta Savivaldybei, viskas, vėl vyksta politinis žaidimas. Ir ar jums nekeista atrodo ir jūsų padėtis – reiškia skambinate prieš rinkimus. Žiūrėkite, gaunasi taip – reikalas sujuda per aštuntus metus, prieš rinkimus, toliau ten buvo kiti rinkimai. Dabar matot netgi jūsų klausimas, iš tikrųjų netgi jūsų klausimas yra nepadorus. Ta prasme, kad jūs ištraukiate tik šitą tvorą. Jau pats klausimas lyg atrodo provokuoja, kad aš kažką ne taip padaręs”, – dėstė R. Cibauskas.

Jis tikina, kas Savivaldybė turėjo leisti jam privatizuoti žemės sklypą ir be infrastruktūros plėtros sutarties, bet jis sutiko ją pasirašyti „vergiškomis sąlygomis”. O po to Savivaldybė esą iki šiol nesiteikia priimti atlikti darbų. O juos priimant esą ir būtų galima konstatuoti, ar tvora iš tiesų yra nelegali.

„Tūkstantį kartų mes kvietėme priimti darbus. O jei jie nenori priimti, tai jie gali pasiimti. Juk aš ir sakiau, dar teisme bylinėjantis ėmiau parašyti – atiduokite man pinigus ir pasiimkite, man juk nereikia, tvorą, tą šaligatvį, viską pasiimkite. Juk šitoje vietoje negali būti žmogus būti du kartus apgautas ir dar paliktas kaltas”, – aiškino R. Cibauskas.

Tačiau paprašytas patikslinti, ar minėtoje sutartyje buvo rašoma apie tvoros pastatymą, jis taip ir negalėjo konkrečiai atsakyti.

„Tą tvorą aš turėjau teisę padaryti. Gal nereikėjo tokios tvoros, mes galime kalbėti atskirai, kokia ta tvora galėjo būti. Tą teisme tarp kitko irgi rašėme. Ir nieko nepasakė, kad tą tvorą reikia nugriauti ar yra blogai. Juk dabar gaunasi taip, kad kažkas pasakė ar pamatė ir taip toliau. Aš nematau, kad per tą laiką, kur aš bylinėjausi, kad teismas mane įpareigotų tą tvorą nugriauti. Niekas nematė, kad tai yra neteisėtai. Ir aš nematau. O jei kažkas, žurnalistas parašė, tai nereiškia, kad žurnalistai Lietuvoje valdo teisinę sistemą. Mes dabar kalbame, kad jie išima iš konteksto tą tvorą. Mes kalbame ne apie atskirą tvorą. Aš juk nestačiau atskirtai tvoros. Tvora yra pastatyta tarp trečių ir penktų metų. Tai jei mes kalbame apie tvoros nugriovimą, tai turiu ir kelią nugriauti, ir šviestuvus, viską aš turiu nugriauti. Juk teismo sprendime, kur aš bylinėjausi dėl 300 000, yra viskas įrašyta, ir tvora. Tai kodėl aš turiu tą tvorą griauti, jei aš matau, kad viskas yra teisingai padaryta?”, – sakė R. Cibauskas.

Tačiau anksčiau minėtuose teismų sprendimuose rašoma, kad nei R. Cibausko minimoje infrastruktūros plėtojimo sutartyje, nei 2003-iųjų detaliajame teritorijos plane nėra nurodyta, kad valstybinės žemės plotas turi būti aptvertas tvora.

„Mes išsiaiškinsime. Dabar mes vėl iš karto visus tuos reikalus kelsime į paviršių. Prašysime atsakomybės, nes dabar praktiškai gaunasi, kad yra tyčinis savivaliavimas valdininkų, ir jei skaitote tą įstatymą nuoširdžiai, tai ten pagal tą paskutinį, ten net jeigu yra ginčytinas klausimas, sakykim, tegu būna ir mano kažkas kažko nesupratę, viršininkas Nacionalinės žemės tarnybos gali priimti sprendimą ir išspręsti šitą reikalą. Tai vadinasi šioje vietoje yra sąmoningai daroma, kad aš šito reikalo neišspręsčiau ir šitas reikalas pastoviai vilktųsi. Aš esu apgautas ir nuskriaustas. Retas toks žmogus, kaip aš, gali tiek ilgai kovoti ir ieškoti teisybės. Ir jūs mane norit padaryti kaltą. Juk čia nebuvo blogų ketinimų, tik geri ketinimai. Ir dar toliau, jei pažiūrėtume, kiek sklypas kainavo tuo metu, tai jo kaina yra dešimt kartų mažesnė nei aš investavau į šitą infrastruktūrą, gal net ir dar daugiau. Tai kodėl dabar klaipėdietis, turintis gerus ketinimus, turi būti tampomas po teismus arba pats eiti į juos dėl kiekvienos smulkmenelės ar raidės. Yra didžiulė net politinė korupcija, o institucijos net susigiedojusios kalba. Aš nematau kito kelio, kaip teismas. Gal šimtą metų bus, kol gyvensiu, tol bylinėsiuosi. Jei būtų kelias, nebūtų reikėję 13 metų laukti. Suprasčiau, kad čia būtų kova dėl nacionalinio parko, senamiesčio gabalo ar prie jūros, o čia šiukšlynas buvęs”, – teigė R. Cibauskas.

Jis sakė esąs įsitikinęs, kad yra „pavyzdys daugeliui žmonių, kad dar galima tiek daug laiko kovoti ir nepasiduoti ir ką nors pasiekti”.

KOMENTARAS

Andrius Kačalinas, Klaipėdos savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjas

Buvo ne vienas teisinis ginčas su Rimantu Cibausku. Vienas iš jų buvo civilinė byla, kurioje Rimatas Cibauskas ginčijo 2003 metais pasirašytą infrastruktūros plėtros sutartį. Šitą bylą, nagrinėtą keliose instancijose, jis pralaimėjo.

Vienas iš jo argumentų buvo neva jis suklydo dėl sutarties turinio, kitaip ją buvo supratęs. Teigta ir kad ji neva prieštarauja įstatymams. Buvo prašyta ją pripažinti negaliojančia ir priteisti pinigus, kurie buvo investuoti į infrastruktūros sutvarkymą – apie 128 tūkst. litų. Sutartis liko galioti.

Vienas iš įrodinėjimo dalykų buvo tai, ar Savivaldybė atsisakė priimti infrastruktūrą. Mūsų argumentai buvo tokie, kad sutarties 3.7 papunktyje yra numatyta „pripažintu tinkamu naudoti, inventorizuotą naudoti perduoti Savivaldybei”. Rimantas Cibauskas neatliko  procedūros, kad atlikti darbai būtų pripažinti tinkamais naudoti. Turėjo būti parengta visa dokumentacija, sukviesta komisija, pasirašytas statybų užbaigimo aktas, atliekami kadastriniai matavimai ir tik tada Savivaldybė perimtų. Nesu specialistas, faktiškai gal objektai jau ir tinkami naudoti, bet teisiškai dar ne. Todėl ir nepriėmė šių darbų. Visada esame pasiruošę priimti. Net kalbų apie tai nėra.

Dėl tvoros yra atskira kalba. Infrastruktūros plėtros sutartis buvo padaryta remiantis galiojančiu detaliuoju planu. Prie Rimanto Cibausko sklypo buvo planuota prijungti apie 4 arų sklypą ir buvo suformuotas atskiras želdinių sklypas, tačiau tvora buvo aptvertas visas plotas. Teisminio nagrinėjimo metu Rimantas Cibauskas teigė suklydęs, nes galvojo, kad infrastruktūros sutarties pagrindu įgyja teisę įsigyti visą tą plotą, įskaitant želdinius. Tačiau taip nesielgiama – reikėtų pirmiau įsigyti žemę ir tik paskui ją aptverti tvora.

Dabar vyksta detaliojo plano korektūra, bus keičiama minėtojo sklypo paskirtis ir jis bus parduodamas aukcione. Jei Rimantas Cibauskas laimėtų aukcioną, tai tvora įteisinus ją jau ir galėtų likti, tačiau dabar to padaryti tikrai negalima, nes ji stovi valstybinėje žemėje.