Fotoreportažai, Miestas, Svarbu

Klaipėda paminėjo 30-ąsias Sąjūdžio metines

Martynas Vainorius
2018-07-08


Deja vu (dėža vu) beveik po 30 metų. Taip buvo galima pavadinti vaizdą sekmadienį, beveik prieš vidurdienį šalia Tiltų g. 1 namo. Prie jo kaip ir 1988-ųjų liepos 10-ąją tuo pačiu metu su trispalve rankose atsistojo žurnalistas Rytas Staselis. Tiesa, Rytas jau pasikeitęs, o ir trispalvė praeivių taip nebestebino kaip tada, kai ji pirmą kartą pasirodė Klaipėdos gatvėse po ilgų okupacijos metų.

Martyno Vainoriaus nuotr.

30-osios Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio įsikūrimo Klaipėdoje metines sekmadienį paminėtos ir atidarant šiems įvykiams skirtą parodą prie paminklo „Arka“. Ji čia veiks apie mėnesį.

„Valandos prabėgo bematant“

1988-aisiais R. Staselis, tuomet dar studentas, atliko žurnalistinę praktiką uostamiestyje, „Tarybinėje Klaipėdoje“. Istoriniu Klaipėdai tapusiu įvykiu išvakarėse jis dar buvo Vilniuje, dalyvavo viename iš gausių mitingų, kuriame jau netrūko trispalvių.

„Pagalvojau, kad Klaipėdoje jau kuriasi Sąjūdis, tai kaip čia grįžti be trispalvės. Svajūnas Kižys, darbar sėkmingas ūkininkas, tuo metu skautavo su mano broliu, turėjo trispalvę. Tai prašiau jo – paskolink vėliavą. Nelabai norėjo duoti, nors ta vėliava tokia chrenovai padaryta buvo – gerokai išblukusi, labiau užuomina į spalvas, ant teleskopinio meškerikočio. Galvojau, kad kaip užstatą jam paliksiu gerą savo elektroninį laikrodį, bet susitarėme be to. Ir gerai, nes pradingo ta vėliava“, – su šypsena veide „Atvirai Klaipėdai“ pasakojo R. Staselis.

Tuo metu jis dar gyveno su tėvais, netoli Vingio parko. Dar tą patį vakarą pavakarieniavęs pareiškė, kad su draugais tranzuos iki Klaipėdos ir išsikvietę taksi nuvažiavo iki Gariūnų, kur išskleidę trispalvę su persėdimais iki ryto jau atsidūrė ir Klaipėdoje.

„Trispalvė žmonėms tikrai darė įspūdį. Važiavom,  berods, trise – dar Arvydas Jockus, Antanas Rauličkis. Paleido mus Liepų gatvėje, išlindome su vėliava į Montę, o čia išlindę sąjūdistai labai apsidžiaugė mus pamatę ir atsidūriau toje vietoje Tiltų gatvėje. Pats dabar nesuprantu, kaip prastovėjau su ta vėliava mažiausiai keturias, o gal ir daugiau valandų net nerūkęs, nors ir tada, ir dabar rūkau kaip paravozas. Reakcijų buvo įvairiausių. Viena močiutė rankas bučiuoja, kitas praeina suraukęs snukį ir mesteli – buržuazinė vėliava. O iš priešais esančio Tiltų gatvės 4 namo antro aukšto kažkas nuolat filmavo ir fotografavo“, – prisiminė R. Staselis.

Rytas Staselis Klaipėdos gatvėse 1988 m. liepos 10 d. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Vėliau kažkur papietavęs jis kartu su visais ir vėliava patraukė į Vasaros estradą, į kurią tą vakarą atvyko roko maršas su „Antimi“ priešaky.

„Kažkas iš savų tą vėliavą paėmė, nes aš nakvodavau tuometinės „žemkės“ barake ir neturėjau, kur jos laikyti. Kur ji liko, taip ir nežinau“, – apie istorine tapusios, nors ir „chrenovai padarytos“ trispalvės likimą sakė žurnalistas.

Tuo metu sąjūdietis Dionyzas Varkalis „Atvirai Klaipėdai“ sakė, kad vėliavą tikriausiai tiesiog pavogė.

„Davėme palaikyti jaunuoliams Vasaros estradoje. Kai sugrįžome pasiimti, neliko nei jaunuolių, nei vėliavos“, – sakė D. Varkalis.

Sukaktį primins paroda

30 metų, kai Klaipėdoje susirinko Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, sukako liepos 6-ąją. Tai progai yra skirta ir prie paminklo „Arka“ sekmadienio vidurdienį atidaryta paroda.

10-yje stendų atspindimi Klaipėdos ir svarbiausi Lietuvos įvykiai, nutikę nuo 1988-ųjų liepos iki nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovą.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Kai šiandien susibūrėm ton pačion vieton, keletą kartų išgirdau žodį „atsiprašau“. Jei mes jį galime pasakyti tą žodį, dar esame žmonės ir viskas su mumis yra gerai. Gaila, kad tarp mūsų nėra Rimo Ulevičiaus, Vytauto Šliogerio, to negalime sugrąžinti, o visa kita yra keičiama ir pakeičiama“, – jau nuo scenos prasidėjus minėjimui sakė R. Staselis.

„Atrodo, viskas buvo tiek neseniai. Tos dienos, tie metai turbūt buvo daugeliui iš mūsų patys prasmingiausi ir laimingiausi. Kažkuriuo metu iš Ryto trispalvę perėmė mano vyras ir sūnus. Pamačius tai buvo ir nedrąsu, ir labai džiugu. Yra be galo stiprių prisiminimų. Buvo patys geriausi jausmai ir siekiai“, – mintimis dalinosi architektė Laima Šliogerienė.

Pirmasis persitvarkymo sąjūdžio Klaipėdoje tarybos pirmininkas Arūnas Acus sakė norintis kalbėti apie ateitį ir dalykus, kuriuos suprato per 30 metų.

„Pirmas dalykas, kurį supratau, yra tai, jog liberalizmas – tai veidrodinis komunizmo atspindys. Kitas dalykas, kurį supratau: individualizmas – yra labai blogai, turime burtis. Trečias dalykas, kurį supratau yra tai, jog paukščiai skraido ne todėl, kad turi sparnus, o todėl, kad yra laisvi. Tauta – irgi yra laisva, kai ji to nori ir nereikia dėl nieko kito kaltinti“, – sakė A. Acus.

Tuo metu D. Varkalis kalbėdamas neslėpė nusivylimo dabartinėmis partijomis. Esą nėra vienos, kuri atstovautų tautai ir valstybei. Jis piktinosi federalizmu, „savarankiškumo perdavimu eurosojuzui“, genderizmu, imigracijos skatinimu.

O pirmasis miesto Tarybos pirmininkas Vytautas Čepas į situaciją siūlė žvelgti linksmiau, nes gyvenimas, anot jo, yra šventė ir ją reikia švęsti.

„Vieni sako, kad mes darbą padarėme blogai, kiti, kad gerai. Aš manau, kad pavyko vidutiniškai“, – sakė jis.

„Tie žmonės, kurie dalyvavo renginiuose, gal ateis ir save atras, atpažins, o jų vaikams tai būtų savotiškas stebuklas. Tai istorija, kurią reikia žinoti, ir laikas kartas nuo karto apie ją pakalbėti. Viskas tuo metu vystėsi labai greitai ir surinkti medžiagą buvo labai sunku, reikdavo net lupti plakatus, kad parneštum į muziejų, daug tokių sulydavo ir prapuldavo. Kaip žiurkė tada nešiau viską. Reikėjo ir eilėse stovėti, kad nusipirktum Sąjūdžio laikraštį. Žmonės šaukdavo, neparduokit daugiau kaip po vieną ar du, nes nelikdavo. Eilėje teko net peršalti. Bet paskui mane jau pažinojo kioskininkės ir palikdavo“, – pristatydamas šią parodą sakė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikas Saulius Karalius.

Klaipėdos sąjūdiečiai po 30 metų vėl susibūrė ir Sąjūdžio būstinės kiemelyje. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Viena iš nuotraukų yra stebuklas, kai visa ši erdvė prie Muzikinio teatro buvo užpildyta žmonių. Ir vis dar išlenda įvairių nuotraukų, apimančių šį laikotarpį. Jau yra milžiniškas archyvas. Jis bus ypatingai svarbus po 10, 20 metų. Ypatingai pasipildėme raštais, kurie buvo labai kuklūs, paprasti, bet originalai. Kai kam atrodė, kad čia kažkas, bet čia yra didžiulė vertybė, gal ne istorine faktologine, o emocine prasme“, – sakė muziejaus direktorius Jonas Genys, ragindamas nenuvertinti turimų to laikmečio dokumentų ar nuotraukų ir pasidalinti jais su muziejumi.

Liepos 11 d. vyks šioms metinėms skirtas minėjimas Girulių bibliotekoje.

captcha
Įveskite aukščiau pateiktą tekstą:

2018-07-08

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda“ priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai“. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Herkaus Manto g. 36 – 6 kab.
Klaipėda, LT-92233
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt