Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-08-13 |
Tai, ką keletą metų prognozavo nevalstybiniai Rusijos ekonomistai, regis, tampa nemalonia tikrove diktatoriaus Vladimiro Putino režimui. Prieš ketverius su puse metų agresiją prieš Ukrainoje pradėjusios Rusijos finansų/bankų sistema yra rimtai svirduliuoti.
Pirmasis reikšmingas požymis – vadinamasis „bank-run“ (liet. indėlininkų panika dėl indėlių saugumo) – rusai vien šią vasarą iš komercinių bankų sistemos išėmė dešimtis milijardų eurų vertės grynųjų pinigų. Žinia, tam tikra panika nėra susijusi tik su komercinių bankų stabilumu. Yra daugiau priežasčių ir kelios jų net labiau reikšmingos.
Pirmiausia – valdžios institutų blokuojamas internetas. Dėl to ribojama galimybė atsiskaityti mokėjimo kortelėmis. Taigi – negrynaisiais pinigais. Okupuotose Ukrainos teritorijose, Krymo pusiasalyje apskritai nėra nei interneto ryšio, nei šviesos, daugelyje vietų – ir kuro.
Kad Rusijos finansų sistemos reikalai yra prastoki, rodo ir kiti požymiai. Centrinis šalies bankas (CB) ligi pernai metų vidurio laikė itin aukštas bazines palūkanų normas (rodiklis, kuris rodo, už kiek komerciniais bankai gali pasiskolinti pinigų iš centrinio banko) – 21 proc. Vėliau ėmė palūkanas pamažu mažinti. Nuo praėjusiojo mėnesio Rusijos CB bazinės palūkanos siekia jau tik 14 proc. (po tiesioginio režimo spaudimo formaliai nepriklausomam CB). Tačiau kai kurie „sisteminiai“ šalies komerciniai bankai paskutiniu metu, nepaisydami „lengvesnio“ CB skolinimo režimo, ėmė siūlyti aukštesnes (iki 19 proc. metinių) palūkanas už priimamus terminuotus indėlius.
Tatai reiškia, kad komerciniuose Rusijos bankuose trūksta apyvartinių pinigų ir palankesnėmis vilionėmis jie siekia nusiurbti grynųjų pinigų likutį rinkoje.
Lietuvos gyventojams tokia situacija yra neblogai pažįstama iš banko „Snoras“ krizės laikų, kada bankininkai viliojo iš gyventojų ne tik indėlius aukščiausiomis rinkoje palūkanomis, bet ir įvairiais išvestiniais produktais (pvz., „indėlių sertifikatais“), kurių vertės po banko bankroto nebuvo įmanoma kompensuoti iš Indėlių draudimo fondo.
Rusijoje, ko gero, niekas neleis žlugti didiesiems komerciniams bankams. Tokiems kaip „Sberbank“, VTB, „Rossija“ ar „Gazprom bank“. Jie yra „too big to fail“ arba turintys pernelyg didelę reikšmę šalies ūkio stabilumui. Greičiausiai valdžios spaudžiamas CB jiems išskirs dar daugiau popierinių, prekėmis bei paslaugomis nepadengtų pinigų, kad didieji bankai galėtų bent iš dalies užkamšyti savo skyles.
Tačiau ši situacija rodo dar vieną neigiamą aspektą. Kada komercinių bankų mokamos palūkanos už indėlius tokios aukštos, ūkio subjektus tai skatina mesti ir parduoti savo verslą ir dėti gautus pinigus į banką. Net esant rizikai, kad galų gale tie bankai „užsilenks“.
Lietuvoje gyvenantis ekonomistas prof. Igoris Lipsicas nurodo, kad Rusijoje nėra tokio verslo, iš kurio galima būtų tikėtis tų pačių 19 proc. pajamų grąžos. Ypač, tarkime, iš žemės ūkio.
Pagalvotumei: ko gero, ginkluotę kepančiai Rusijos apdirbamajai pramonei šiais laikais yra lengviau. Kaip ir tiems, kurie su ja susiję. Tačiau regis, kad nieko panašaus. Viena vertus, ginklus gaminančios Rusijos valstybės korporacijos „Rostech“ vadovas Sergejus Čemezovas kone kas savaitę skundžiasi prasta prie kontroliuojančios kompanijos prikabintų įmonių finansine situacija ir aukštomis bazinėmis CB palūkanomis.
Kita vertus, Rusijoje kreivokai veikia valstybinio užsakymo sistema. Režimas užsako ginklus, už kurių gamybą iškart po užsakymo sumokama 25-30 proc. produkcijos vertės. Likusi dalis – po to, kai ginklai yra pagaminami. Tačiau antrąjį mokėjimą gerokai apgraužia vis didėjanti infliacija ir mažėjanti konkurencija darbo rinkoje – kitaip tariant nepagrįstai augantys atlyginimai šiame sektoriuje.
Jeigu, kaip tvirtina Ukrainos žvalgyba, po rugsėjį vyksiančios rinkimų į Valstybės Dūmą imitacijos V. Putinas paskelbs papildomą mobilizaciją, pastaroji konkurencija sumažės dar labiau.
Temstant šviesai Rusijos ekonomikos tunelio gale – deguto trigrašis Europai. Rusijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) eksportas I š.m. pusmetį padidėjo nuo 15,1 mln. t (II 2025 m. ketv.) iki 16,6 mln. t. Pusė šio kiekio buvo patiekta Europos šalims. Tarsi būtų suprantama – Vakarų medijos skelbia, esą vasaros viduryje žemyno dujų saugyklos buvo pustuštės, todėl jos buvo pildomos ir rusiškomis dujomis.
Europos Sąjunga nutraukti rusiškų SGD importą sutarė nutraukti tik nuo 2027 m. pradžios. Tatai reiškia, kad mes toliau iš dalies finansuosime V. Putino agresiją.
Parašykite komentarą