Klaipėdos savivaldybei praėjusį ketvirtadienį išplatinus pranešimą apie atnaujintą miesto ženklą, socialiniuose tinkluose visą ilgąjį savaitgalį ne tik pylėsi kritika jo atžvilgiu, bet ir buvo pastebėta, kad savivalda bando nuslėpti apie galutinę paslaugos kainą, o paslaugą pirko ne viešojo konkurso būdu.

Be to, internautai surado ir dar 2015 m. pristatytą beveik identišką logotipą. Jo autorius Dalius Stuoka „Atvirai Klaipėdai” patvirtino, kad nėra teikęs jokių paslaugų Klaipėdos ženklo „kūrėjams”.

Į diskusijas socialiniuose tinkluose sureagavo ir Klaipėdos meras, paskelbęs savo „postą” ir žadantis aiškintis šią situaciją.

„Prekės ženklą sukūrė UAB „Alora“, savivaldybei jis atsiėjo 6655 Eur”, – buvo rašoma pranešime.

Tačiau tikroji „prekės ženklo „Klaipėda laisvu stiliumi” atnaujinimo paslaugos kaina – 24 170 Eur. Be 6655 eurų, kuriuos Savivaldybė sumokėjo UAB „Alora”, pagal tą pačią sutartį dar 9650 eurų sumokėta už „ženklo naudojimo vadovo parengimą”, o 7865 eurai – už „įgyvendinimo ir komunikacijos plano parengimą”.

Be to, sutartis pasirašyta pasirinkus tiekėją ne viešojo konkurso, o neskelbiamos apklausos būdu.

Tad socialinių tinklų naudotojai kėlė abejones ir dėl kainos. Štai portale paslaugos.lt skelbimų maksimali logotipo sukūrimo kaina siekia 250 eurų.

Internautai jau atkreipė dėmesį ir į paviešintame ženklo naudojimo plane akį badančią klaidą „ATYDARYMAS”, kurios lietuvių kalbą įvaldęs asmuo tikrai nepadarytų (žr. žemiau).

Žmonėms krito į akis ir tai, kad apklausos laimėtojas neturi net interneto puslapio.

Galiausiai buvo atrasta, kad dar 2015 m. liepos 14 d. panašų ženklą portale dribbble.com paskelbė lietuvis dizaineris Dalius Stuoka.

„Ne, niekuo nesusiję. Mano darbui, kuris buvo kurtas klientui, bet galų gale nepasirinktas, jau kiek daugiau nei treji metai”, – paklaustas, ar turi kokių nors sąsajų su naujuoju Klaipėdos ženklu, „Atvirai Klaipėdai” sakė dizaineris Dalius Stuoka.

Tačiau kategoriškai teigti, kad tai yra plagiatas ar elementari vagystė, jis nėra linkęs.

„Logotipai atrodo tikrai panašūs, bet kažko kategoriškai teigti negaliu. Logo dizainas tokia sritis, kur dirbama su gana paprastomis formomis, tad tokie dalykai pasitaiko gan dažnai. Todėl kažko komentuoti apie intenciją ar tai tik sutapimas, ar vagystė, negaliu”, – teigė jis.

Visgi dalis klaipėdiečių, diskutuodami apie šį ženklą primena ir galimą plagijavimo atvejį, susijusį su Atgimimo aikštės rekonstrukcijos projektu. Apie jį priminė ir žinoma dizainerė Jurga Lago, taip pat neslepianti pasipiktinimo naujojo miesto ženklo istorija.

„Vakar pamačiau, kiek Klaipėdos miestas sumokėjo už NUKOPIJUOTĄ savo miesto ženklą. Taip, jis kainavo 24.000 Eur. Žinau, kad mane vadina brangia Lietuvos dizainere. Žinau, kad vadina ir gera. ?  Taigi. Aš būčiau ženklą sukūrusi už 1000. Klaipėdai – už dyką, kaip tai padarė broliai Algirdas Ir Remigijus Gataveckai Alytui. Ir jų ženklas sukurtas su meile!

Gėda Klaipėdai. Shame on you, mielieji. Sakau tai atsakingai, kaip šio miesto kultūros ambasadorė (patys mane išrinko), kaip „Metų Klaipėdietė” ir mylintis šį gražiausią Lietuvos miestą žmogus. Ir visi konkursai, visi renginiai šiame mieste pakimba ant plauko – ne todėl, kad niekada nebuvau pakviesta dalyvauti ir neturiu šansų kurti savo miestui – Klaipėdos valdžia manęs „nemėgsta” ir negeba perlipti per asmeniškumus, mat juos šunys, bet juk ten gyvena dar daugybė talentingų dizainerių? Kaip jiems jaustis? Kaip išlikti? Ir neskaidrumas ŠIANDIEN JAU YRA GĖDA.

Išvada: jeigu nesugebama tvarkyti surinktus iš mūsų pinigus, kaip drįstama juos rinkti? Kaip norima, kad mes tikėtume valdininkais? Valstybe?”, – klausia savo socialiniame profilyje J. Lago.

Kiti į istorijos nagrinėjimą įsitraukę klaipėdiečiai atkreipė dėmesį ir į tai, kad ženklo pristatymo filmuke, patalpintame platformoje „Youtube”, naudojamos nuotraukos iš shutterstock.com, už kurias nesumokėta – matyti logotipai.

Ir galiausiai buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad naudojamas logotipas nėra net adaptuotas naudoti socialiniuose tinkluose – neatitinka jo formatas ir nusikerta miesto pavadinimo raidės.

„Atvira Klaipėda” jau išsiuntė Savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių skyriui prašymą leisti susipažinti ir su minėtuoju planu, kuris kartu su ženklo naudojimo vadovu atsiėjo 17,5 tūkst. eurų. Taip pat paprašėme atsakyti į klausimus, kodėl spaudos pranešime nebuvo paminėta visa sutarties suma, kodėl buvo rengta neskelbiama apklausa, o ne viešas konkursas, kas dar ir kokius pasiūlymus pateikė, kuris Savivaldybės administracijos darbuotojas vykdė šią apklausą ir ką manoma apie galimą plagiatą, neapmokėtas nuotraukas ir logotipo pritaikymą socialinių tinklų formatui.

Dėl neskelbiamos apklausos aspekto nuomonę paprašėme išsakyti ir Viešųjų pirkimų tarnybą.

Bandysime išklausyti ir „Aloros” arba jos vardu sutartį pasirašiusio konsultanto Mariaus Vaupšo poziciją.

Gavę atsakymus, šią istoriją pratęsime.

Beje, „Alora” galima vadinti labai sėkminga bendrove, nes portalo rekvizitai.vz.lt duomenimis, ji pernai ir šiemet dalyvavo keturiuose viešuosiuose pirkimuose ir visus juos laimėjo.

„Alorai” vadovauja vienintelis jos akcininkas Eimuntas Silvestras Akromas, kuris 2014 m. rugpjūtį per UAB „Sunra” buvo įsigijęs kontrolinį dienraščius „Kauno diena“ ir „Klaipėda“ leidžiančios bendrovės „Diena Media News” akcijų paketą.

Iš paskutinio visuotinio neeilinio „Diena Media News” akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad UAB „Sunra” valdo 60,3 proc. šios bendrovės akcijų.  Vienintelis „Sunros” akcininkas yra Komanditinė ūkinė bendrija „Sunra Investment”. Vieninteliu jos komanditoriumi iki 2016-ųjų balandžio buvo E. S. Akromas, kuris savo teises perleido Mindaugui Mickevičiui, iki šio sandorio valdžiusiam 25,2 proc. „Diena Media News” akcijų.

Nuo 2015-ųjų UAB „Klaipėdos dienraštis“ yra laimėjęs konkursų iš Klaipėdos savivaldybės ar jos įmonių už beveik 181 tūkst. eurų. Dar per 39 tūkst. eurų laimėjo „Diena media news“ (CVPIS duomenys).

Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko pasisakymas socialiniame tinkle „Facebook”:

Taip jau sutapo, kad pristatant šį ženklą buvau Briuselyje, o grįžus teko visa galva pasinerti į gausybės šventinių renginių vyksmo ir veiksmo jūrą. Matydamas itin aktyvią gausybės internautų reakciją, komentarų bei kritikos laviną, negali užmerkt akių ir užsikimšt ausų – „paburbės ir praeis”. Tikrai ne.

Labai nesinorėjo reikštis ir reikšti savo poziciją šiuo tikrai svarbiu šventiniu laikotarpiu, nesinorėjo nei sau, nei kitiems gadinti nuotaikos (nors,beje, ją ganėtinai pakėlė ir „pirmasis tautinio kostiumo elementas” Dainų šventės scenografijoje 🙂 – kaip jis niekam iki to neužkliuvo?) net ir tokia pakankamai jautria tema. Drąsai pareiškiu – tikrai nesu šios srities specialistas, žinovas ar juo labiau koks nors kokio nors lygio ekspertas, tad ir vertinti šį logotipą galiu tik kaip eilinis vartotojas. Taigi, man, kaip eiliniam vartotojui be abejo kyla klausimas – ar tikrai šis ženklas atliepia užsakovų ir kūrėjų lūkesčius, jei tam, kad suprasti ką jis sako, kokia žinutė jame užkoduota reikia gana išsamaus išaiškinimo, specialistų paaiškinimo, kūrėjų sumanymo „iššifravimo”? Palieku atsakymų variantus pasirinkti kiekvienam asmeniškai, bet man švelniai tariant, klausimų gerokai daugiau ir jie gerokai aštresni bei gilesni, nei šiai dienai esama atsakymų. Nesiimu nei ginti, nei girti, nei peikti nei aukštinti, bet noriu tikėti, kad taškas šioje istorijoje dar nepadėtas, juo labiau, kad viešoje erdvėje jau apstu visokių pamąstymų apie tam tikrus panašumus į jau seniau sukurtus labai jau panašius ženklus. Pirmiausia, kas man svarbu kaip miesto vadovui – ar tikrai visos procedūros buvo atliktos kaip privaloma ir ar tikrai visos? Ar pakankamai aiškiai buvo suformuota užduotis bei reikalavimai ir žinoma, atlikto darbo vertinimo kriterijai? Ar kaštai realūs, pagrįsti ir adekvatūs? Ar numatyti saugikliai (ir ar jų pakanka), saugantys nuo plagijavimo ar dar kokių kitų rizikų, kurios gana realios tokio pobūdžio procesuose? Visus šiuos klausimus (o ir dar daugiau) ryt ryte užduosiu administracijos vadovui ir atitinkamų skyrių specialistams ir, gavus aiškius ir argumentuotus atsakymus, tada jau bus galima vertinti situaciją ne pagal emociją bei įspūdį (nors tai taip pat ne paskutinės svarbos dalykai), bet pagal dokumentus, atitikimą sutarties sąlygoms, atsparumo „plagijavimo virusams” užtikrinimą ir t.t. ir kitus kriterijus. 

Nenoriu neįsigilinęs į situaciją kažką „nulinčiuoti”, besąlygiškai pasiduodant viešai gausiai ir garsiai reiškiamoms abejonėms, priekaištams, kaltinimams, nors reikia pripažinti – visa tai atrodo gana rimta, pagrįsta, argumentuota. Tikrai į visus tuos klausimus, priekaištus, abejones, įtarimus ir kaltinimus turi būti viešai, aiškiai ir be jokių užuolankų atsakyta.

Labai gerbiu menininkus ir kūrėjus, nenoriu kištis į jų kūrybos proceso „virtuvę”, o ir kitiems to nerekomenduoju, tai labai subtilūs ir jautrūs procesai (kaip ir tie žmonės), o juo labiau dažnai prisimenant ne taip seniai pasakytus paties popiežiaus Pranciškaus žodžius – „Kas aš toks, kad teisčiau?” Kita vertus manau, kad vargu bau įmanoma sukurti kažką tokio, kam visi vienu balsu pritartų ir tai niekam nekeltų nei menkiausio priekaišto, abejonės ar dar ko nors rimtesnio. Prisiminkime kad ir ryškesnius paskutiniųjų dienų akcentus” – Laisvės kario (Vyčio) istorija bei vertinimai, Lukiškių aikštės „trileris”, o ir jau paminėta „Pirmojo tautinio kostiumo fragmentą” Šimtmečio Dainų šventės scenografijoje 🙂 Bet visų svarbiausia suvokus, identifikavus, nustačius klaidą, rasti savyje drąsos (o ir pareigos) drąsiai tą pripažinti bei daryti adekvačias išvadas. Ar to reikės? Aiškius, nedviprasmiškus ir tiesius atsakymus tikiuosi gauti netrukus ir apie juos visus turi žinoti visuomenė. 

Be išlygų, be nutylėjimų, be pagražinimų.

Pabaigai – tai, kaip internautai vertina naująjį Savivaldybės pirkinį. Beje, diskusiją dėl jo užvedė net ir Klaipėdos mero žmona Inga Grubliauskienė.