P0

Svarbu, Temos

Priekrantės žvejai apribojimų neišvengs?

Avatar

Martynas Vainorius
2018-07-16


Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, valstietis Kęstutis Mažeika, dar pernai kartu su konservatoriumi Mykolu Majausku pateikęs daug aistrų keliančias Žuvininkystės įstatymo pataisas, pirmadienį Klaipėdoje vykusio jo surengto specialaus forumo metu davė suprasti, kad laukia pasiūlymų dėl galimų kompromisų, tačiau vienoks ar kitoks naujoviškas priekrantės žvejybos reguliavimas esą turės būti.

Jis taip pat tikino, jog priekrantės žvejų noras, kad dėl tokių įstatymo pataisų išvadas pateiktų ir Vyriausybė, yra išgirstas – ministrų kabinetas jau paprašytas tai padaryti. Taip pat išvadas esą teiks ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Tuo metu forume dalyvavęs žemės ūkio viceministras Darius Liutikas neslėpė skeptiško požiūrio į tokias įstatymo pataisas. Jo nuomone, į ekonominius argumentus įstatymo keitimo iniciatoriams bus sunku surasti kontrargumentų.

brenkee (pixabay.com) nuotr.
Jau antra diskusija

Kęstučio Mažeikos ir Mykolo Majausko pateiktą Žuvininkystės įstatymo pataisų projektą vėliau savo parašais palaikė ir parlamentarai valstiečiai Virginija Vingrienė ir Aurimas Gaidžiūnas.

Jas priėmus valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose nebebūtų leidžiama specializuotoji seliavų, stintų, upinių nėgių ir migruojančių ungurių žvejyba žuvų gaudyklėmis. Kitų rūšių žuvų verslinė žvejyba būtų leidžiama tik Kuršių mariose, Nemuno žemupio polderiuose ir privačiuose vidaus vandenų telkiniuose (pataisomis išbraukiami didesni nei 200 ha vandens telkiniai).

Taip pat siūloma, kad verslinė žvejyba Baltijos jūros priekrantėje 300 metrų nuo jūros kranto linijos, 3 kilometrų spinduliu nuo valstybinio Klaipėdos jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų galų bei 1 kilometro spinduliu nuo Šventosios upės žiočių būtų draudžiama, išskyrus specializuotąją stintų, strimelių ir grundalų žvejybą.

Dėl šių įstatymo pataisų birželio viduryje diskusiją Klaipėdoje jau buvo surengęs klaipėdietis parlamentaras, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas. O dabar tokią diskusiją surengė ir K. Mažeika.

“Atviros Klaipėdos” paklaustas, kas gi buvo tokių įstatymo pataisų iniciatyvos autoriai, parlamentaras tikino, kad jos buvo sugalvotos kartu “su žvejais mėgėjais, poilsiautojais, sportininkais, gelbėtojais”, iš diskusijų su jais.

300 m riba esą irgi gimė tokiose diskusijose. Tai esą yra ta, riba, “nuo kurios turime pradėti diskutuoti ar į vieną, ar kitą pusę, ar išskirti tam tikras zonas, ar padarant išimtį invazinėms rūšims”.

Ministerija mato kitaip

“Kauno marios yra tapusios žvejų mėgėjų rojumi. Jos patrauklios tapo po to, kai čia buvo uždrausta verslinė žvejyba. Nenorime supriešinti, iš kažko atimti duoną, nuvaryti nuo kranto, bet turime išteklius naudoti saikingai ir protingai. Įstatymo projekte yra atspindėta ne tik žvejų mėgėjų, bet aplinkosaugininkų, ornitologų, vandens sportininkų, gelbėtojų pozicija. Jiems yra tekę traukti žmones, įsipainiojusius į tinklus. Juk 300 metrų – mažiau nei Palangos tilto ilgis. Tai pirminis projektas, jis gali būti diskutuotinas, gal kur reikia daugiau nei 300, o kitur mažiau. Reikia vieną kartą padėti lygybės ženklą tarp žvejų mėgėjų ir verslininkų. Pagrindinis akcentas turi būti ne atlyginimai, sukuriamos darbo vietos, ištekliai, žmonių saugumas ir poilsis”, – pradėdamas diskusiją teigė K. Mažeika.

Darius Liutikas, žemės ūkio viceministras, savo ruožtu akcentavo, kad toks draudimas “ženkliai paliestų priekrantės žvejus, o ta bendruomenė yra nemaža”.

“Mums ne visiškai aiškūs argumentai, kuriuos išsako įstatymo pakeitimo iniciatoriai. Iš Europos Sąjungos paramos 2017-2018 metais yra įsigyta gaudyklių už 217 tūkstančių eurų ir yra įsipareigojimas jomis žvejoti 5 metus. O jos naudojamos būtent potencialaus draudimo zonoje, tad žvejams reikėtų grąžinti šias lėšas. Gamtos tyrimų centras pateikė atsakymą, kad migruojančioms žuvims toks draudimas neturės jokio poveikio. Dėl poilsio ir sporto galima taikyti zonavimą. Reikia tyrimų, ar iš tiesų išspręstų aplinkosaugines problemas. Reikėtų Vyriausybės išvados dėl tokių įstatymo pataisų. Manau, kad į ekonominius argumentus sunku surasti kontrargumentų”, – dėstė D. Liutikas.

Darius Liutikas, žemės ūkio viceministras (kairėje) ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, valstietis Kęstutis Mažeika į įstatymo pataisų projektą žiūri skirtingai, nors abu ir kalba apie kompromisų paiešką. Martyno Vainoriaus nuotr.

Diskusiją moderuoti paskirtas Mėgėjų žvejybos tarybos pirmininkas, Klaipėdos universiteto mokslininkas Antanas Kontautas vėl akcentavo, kad po įstatymo pataisomis paliekamas žodis „išskyrus“ sudaro 90 proc. laimikio.

“Reikia sėsti už derybų stalo ir pasidalinti ištekliais, o ne sakyti, kad meškeriotojams nėra ką čia veikti”, – teigė jis.

Tuo metu Lietuvos ornitologų draugijos atstovas Julius Morkūnas, nors K. Mažeika ir tikino, kad ornitologai yra vieni iš tokių pataisų iniciatorių, teigė, kad toks draudimas paukščių problemos neišspręs.

“Reikia daryti tinklų modifikacijas, kurios tiktų ir žvejoti, ir atbaidytų paukščius. O gaudyklės yra tinkamos paukščių atžvilgiu”, – sakė jis.

O vandens sporto atstovai ir vėl kalbėjo apie dar didesnį atstumą, kuriame turėtų būti draudžiama priekrantės žvejyba – 500-700 m.

Žvejai toliau susipriešinę

Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis teigė, kad šiam įstatymo pataisų projektui būtinai reikia Vyriausybės išvados.

“Niekas nepateikia žvejų mėgėjų statistikos, o žvejai-verslininkai ją pateikia. Kai mėgėjas sugauna 15 kilogramų per dieną, tai jau irgi yra verslas – 100 mėgėjų pagauna 1,5 tonos”, – sakė M. Rimeikis, vėl priminęs, kaip be jokių įstatymų prie Šiaurinio molo susitarė ir žvejai, ir banglentininkai, ir gelbėtojai.

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila teigė, kad niekada iki šiol nebuvo tokių aštrių nesutarimų tarp žvejų mėgėjų ir verslinės žuvininkystės atstovų.

“Jei sutrukdomas verslas, visur mokamos kompensacijos. Jei žvejai žinotų, kad gaus normalią kompensaciją, nesuktų sau galvos dėl tokio ribojimo. Reikia elgtis taip, kaip siūlė Simonas Gentvilas – ne iš jėgos pozicijų”, – sakė A. Bargaila, taip pat akcentavęs žvejų už ES paramos pinigus įsigytas gaudykles ir būtinybę kreiptis išvadų dėl įstatymo pataisų į Vyriausybę.

Asociacijos “Lašišos dienoraštis” vadovas Kęstutis Klimavičius teiravosi, kodėl žvejams mėgėjams sutikus nežvejoti upių žiotyse, kur didelė žuvų migracija, verslinė žvejyba irgi negali pasitraukti iš tam tikrų ruožų.

“Priekrantė yra visų”, – teigė jis.

Tuo metu vienas iš diskusijos dalyvių teigė, kad per paskutinius penkerius metus mėgėjiška lašišų žvejyba tapo versline.

“Nėra jokios apskaitos. Dabar gaunasi taip, kad susikirto verslininkai su verslininkais”, – sakė jis.

O žvejys mėgėjas Kęstutis Navickas Kuršių marių žvejus pavadino mafijine struktūra.

“Kuršių mariose žvejoja 45 įmonės. Pasikėliau jų finansinius duomenis. Skaičiai šokiravo. Dažniausia metinė apyvarta – 10-30 tūkstančių eurų. Kai kurios įmonės sumoka tik 88 eurų algą. Akivaizdu, kad slepia mokesčius. O kiek žvejai mėgėjai sukuria per parduotuves ir kitas paslaugas?” – klausė jis.

K. Mažeika taip pat minėjo, kad verslinės žvejybos sektorius sugeneruoja per metus 1,2 mln. eurų pajamų, o  mėgėjiškos esą 34-37 mln. eurų, tačiau taip ir neatsakė į iš auditorijos atskriejusį klausimą, iš kur jis paėmė tokius skaičius.

Atsakymo iš K. Mažeikos nesulaukė ir Asociacijų sąjungos “Žuvininkų rūmai” vadovas Leonas Kerosierius, klausęs, kiek gi reikia per metus žuvies pagauti mėgėjams, kad jie jaustųsi patenkinti.

“Vis mažėja žvejų mėgėjų, o Seimas šaukia, kad jiems reikia daugiau žuvies. Mažėja žvejybos reikmenų parduotuvių apyvartos, pinigų už leidimus irgi mažėja. Atsiimkit tą pataisą, tai bus geriausia, ką galite padaryti savo kadencijoje. Jei neatsiimsit, tai bent išvadą iš Vyriausybės gaukit”, – sakė jis.

Reaguodamas į tai K. Mažeika tvirtino, kad jau yra paprašyta ne tik Vyriausybės, bet ir Specialiųjų tyrimų tarnybos įvertinimo, kad pastaroji pateiktų savo įžvalgas apie priekrantės žvejybą.

Užbaigdamas diskusiją jis pareiškė, kad lauks pasiūlymu raštu, bet jie esą turi būti su siūlymais “kaip daryti”, o ne tvirtinantys, kad tokių pataisų iš viso nereikia.


2018-07-16

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt