Svarbu, Temos

Ar įmanoma taika tarp žvejų?

Avatar

Martynas Vainorius
2018-06-18


Seime atsiradus įstatymo projektui, kuriuo siūlomi gana radikaliais verslinės žvejybos atžvilgiu vadinami pakeitimai, klaipėdietis parlamentaras Simonas Gentvilas prie vieno stalo diskusijai sukvietė visas suinteresuotas puses.

Seimo narys išreiškė įsitikinimą, kad reikėtų bandyti susitarti, o ne eiti mokslininkų rekomendacijomis negrįstu draudimo keliu, tačiau bent jau ši diskusija parodė, kad kol kas kompromisas, vargu, ar įmanomas – emocijos jos metu liejosi per kraštus.

Dave-F (flickr.com) nuotr.
Ką siūlo?

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, valstietis Kęstutis Mažeika dar pernai kartu su konservatoriumi Mykolu Majausku pateikė Žuvininkystės įstatymo pataisas, kurias vėliau savo parašais palaikė ir parlamentarai valstiečiai Virginija Vingrienė ir Aurimas Gaidžiūnas.

Jas priėmus valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose nebebūtų leidžiama specializuotoji seliavų, stintų, upinių nėgių ir migruojančių ungurių žvejyba žuvų gaudyklėmis. Kitų rūšių žuvų verslinė žvejyba būtų leidžiama tik Kuršių mariose, Nemuno žemupio polderiuose ir privačiuose vidaus vandenų telkiniuose (pataisomis išbraukiami didesni nei 200 ha vandens telkiniai).

Taip pat siūloma, kad verslinė žvejyba Baltijos jūros priekrantėje 300 metrų nuo jūros kranto linijos, 3 kilometrų spinduliu nuo valstybinio Klaipėdos jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų galų bei 1 kilometro spinduliu nuo Šventosios upės žiočių būtų draudžiama, išskyrus specializuotąją stintų, strimelių ir grundalų žvejybą.

Iki šiol priekrantės žvejybos tvarką savo įsakymu nustatė žemės ūkio ministras, konsultuodamasis su mokslininkais ir ministerijai pavaldžia Žuvininkystės tarnyba.

Diskusijoje dalyvavusios Žemės ūkio ministerijos (ŽUM) Žuvininkystės politikos skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Mickuvienė teigė, kad su ministerijos specialistais prieš pateikiant įstatymo pataisas Seimo nariai nesikonsultavo.

„Kai pamatėme, kad registruotas toks pasiūlymas, iškart sureagavome, kai ministru dar buvo Bronius Markauskas siuntėme raštą, informavome, kad mums yra nesuprantama, kodėl norima taip drausti priekrantės žvejybą, nes moksliniai tyrimai jokio pagrindo tam nesuteikia“, – sakė R. Mickuvienė.

Ji tikino, kad kitą savaitę su Seimo nariais, pateikusiais pataisas, planuoja susitikti žemės ūkio ir aplinkos ministrai.

Kokie motyvai K. Mažeiką paskatino teikti tokią įstatymo pataisą sužinoti nepavyko – penktadienį jis į skambutį neatsiliepė.

Reikia tik tartis?

Žuvininkystės tarnybos Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriaus vedėjas Erlandas Lendzbergas, laikinai vadovaujantis šiai tarnybai, akcentavo, kad priekrantės žvejybos reglamentavimas, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, yra kur kas griežtesnis.

„Apskritai mūsų reglamentavimas priekrantėje gali net būti pavyzdžiu kitoms šalims. Įvairius draudimus ir apribojimus sunku ant vieno lapo surašyti, vietų, kur galima laisvai žvejoti, labai mažai. Galima sakyti, kad pas mus yra griežtesnė tvarka nei reikalauja Europos Sąjunga“, – sakė E. Lendzbergas.

Verslinės žuvininkystės atstovai tikina, jog Seimo nariai vadovaujasi logika, kad žvejų mėgėjų daugiau, tai juos ir reikia palaikyti, nes balsuos per rinkimus. Martyno Vainoriaus nuotr.

Mėgėjų žvejybos tarybos pirmininkas, Klaipėdos universiteto mokslininkas Antanas Kontautas teigė, kad vasario mėnesį siūlymas keisti žuvininkystės įstatymą buvo svarstytas minėtoje taryboje ir jam buvo pritarta.

Kartu jis tikino, kad po įstatymo pataisomis paliekamas žodis “išskyrus” sudaro 90 proc. laimikio.

„Pakrantės ruože egzistuoja konfliktas tarp žvejų verslininkų ir žvejų mėgėjų. Būtų tikslinga paskirstyti žvejybos galimybes, susėsti prie apvalaus stalo ir tiesiog susitarti, kaip galima vieni kitiems per daug netrukdant sutilpti į palyginti nedidelį priekrantės ruožą”, – sakė A. Kontautas, tikinęs, kad meškeriotojų mėgėjų sektorius dar nėra suvoktas kaip sistemos dalis, nors jie esą turėtų būti lygiaverčiai partneriai šioje diskusijoje.

Kad reikia tartis, sakė ir Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis, tačiau jis tvirtino, kad tokios įstatymo pataisos yra “niekam nereikalingos”.

“Nebūtų konflikto, jei nedarytų atitinkami žmonės – kiek prašyta daryti bendrą susitikimą su mėgėjais, niekas negali suburti į vieną vietą. Ar kreipėsi nors kartą kas nors į žvejų asociacijas? Iškart į Seimą. Melnragėje puikiai išspręstas bendradarbiavimas su banglentininkais. Dabar sąmoningai priešinamos dvi žvejybos rūšys. Su kiekviena valdžia, jau gal 10 metų nuolat badoma riboti, žvejai psichologiškai nuolat traumuojami ir spaudžiami. Mūsų sąlygos daug griežtesnės nei visoje ES. Daugiau draudimų būtų nesąmonė. Tai pasityčiojimas iš žmonių, kurie visa gyvenimą vykdė savo verslą neprašydami jokių dotacijų iš Vyriausybės. Europinės institucijos ruošiasi mėgėjišką žvejybą reglamentuoti. Juk apskaičiuoti, kiek mėgėjai pagauna žuvies, yra neįmanoma. O mūsų žvejai už kiekvieną žuvytę neša ataskaitas, ko nedaro mėgėjai. Tačiau vadovaujamasi logika, kad žvejų mėgėjų daugiau, tai juos ir reikia palaikyti, nes balsuos per rinkimus”, – dėstė M. Rimeikis.

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila svarstė, kad pataisas teikę Seimo nariai tikriausiai neįsigilino į ES teisės aktus.

„Smulkios įmonės gauna paramą iš ES, perka įrankius, gaudykles. Yra susitarimas su Nacionaline mokėjimo agentūra, kad paramą gavę žvejai turi žvejoti 5 metus. Jei atsiranda toks draudimas, pažeidžiame reglamentus. Rašysime skundus ES. Reikia, jog būtų kreipiamasi į Vyriausybę, kad ji pateiktų išvadas. Kai atsiranda draudimas, reikia pasižiūrėti, kas nukentės, kokios bus neigiamos pasekmės. Pajūrio turime nedaug, bet reikia visiems susitarti. Jeigu bet koks draudimas verslui kenkia, turi būti kompensavimo mechanizmas“, – kalbėjo A. Bargaila.

Nori dar daugiau

Tačiau tiek diskusijoje dalyvavę žvejai mėgėjai, tiek vandens sporto atstovai dėstė, kad draudimai turėtų būti dar didesni.

„Tarp sporto entuziastų populiarėja plaukimas palei visą priekrantę. Manau, kad atstumas iki tinklų galėtų būti apie kilometrą, tai būtų mums saugus atstumas. Jėgos aitvarai ir burlentės yra ne motorinės priemonės, su jomis negalima staigiai keisti krypties, į žvejų tinklus galima įsipinti. Norėtume, kad būtų atitraukta žvejybos zona bent 500 metrų nuo sporto vietų, kol neatsitiko nelaimė”, – dėstė jėgos aitvarų sporto atstovas.

Anot verslinės žvejybos atstovų, Melnragėje pasiektas kompromisas su burlentininkais rodo, kad susitarti įmanoma ir esą nereikia jokių įstatymais įteisintų draudimų. Martyno Vainoriaus nuotr.

Visuomeninės gamtos apsaugos asociacijos „Lašišos dienoraštis“ atstovas Kęstutis Klimavičius pareiškė, kad nuo molų galų bent po 5 kilometrus reikėtų pripažinti mariomis, kad galėtų laisviau migruoti žuvys. Esą dabar jos ištisai gaudomos ir jų sparčiai mažėja.

„Žuvis yra mūsų visų turtas. Jeigu jūros vartus atlaisvinsime ir leisime praplaukti žuvims, tai bus į naudą visiems“, – sakė K. Klimavičius.

Verslinės žuvininkystės oponentai dėstė, kad dažnai “po 6 kilometrus nebūna jokio tarpo tarp tinklų, nes nėra tinkamos kontrolės”, nuo molo esą negalima žvejoti, nes “vien į tinklus pataikoma”, minėta, kad esą visai yra dingę starkiai.

“Pilni tinklai lašišų jauniklių. Mūsų tautos mentalitetas dar neleidžia būti europiečiais, išlikęs susikombinavimo principas, vogti iš valstybės vis dar normalu. Geriausia apriboti tuos 300 metrų trijų kilometrų ruožte. Kauno marios parodė, kaip atsigauna tvenkinys, kai uždrausta verslinė žvejyba”, – dėstė vienas iš diskusijos dalyvių.

Susitiks dar kartą?

Diskusijai įsibėgėjus ir jau po jos emocijas sunkiai tramdė tiek verslinės žvejybos atstovai, tiek žvejai mėgėjai. S. Gentvilas net kelis kartus perspėjo, jog paliks salę ir išeis, jei vyrai nesiliaus taip elgtis.

Anot parlamentaro, realiausia, kad galutinis sprendimas dėl įstatymo pataisų bus priimamas rugsėjį. Tad S. Gentvilas siūlė per vasarą padaryti namų darbus – susitikti dar kartų su argumentais ir geranoriškai susitarti visoms suinteresuotoms pusėms.

“Dabar matau, kad bent trys pusės yra neišgirstos. Galbūt Žemės ūkio ministerija turėtų dar kartą sodinti prie apskrito stalo visas suinteresuotas puses ir rasti sprendimą, o ne žaisti galios žaidimus. Nenoriu, kad būtų įstatymai Lietuvoje, kurie kažką automatiškai draudžia. Reikia susitarti, eiti skandinavišku keliu, kai įstatymai yra priima,i susitarimo pagrindu, o ne todėl, kad vienu metu viena kuri nors interesų grupė yra stipresnė”, – sakė S. Gentvilas.

Visgi susitikimą M. Rimeikis pabaigė minorine gaida, pareiškęs, kad esant tokiai situacijai ir dar atsiradus kaltiniams ruonių žudymu bei brakonieriavimu, žvejai šiemet atsisako rengti jau tradicija tapusią Žvejų dienos šventę.


2018-06-18

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt