[vc_row][vc_column][vc_column_text]Dabartiniai ilgus metus apleistų trijų senamiesčio sklypų Skerdėjų gatvėje savininkai ir jų pasamdyti projektuotojai ketvirtadienį pas Klaipėdos merą vykusio pasitarimo metu prašė „pagelbėti vieni kitiems, o ne sudaryti barjerus”.

Verslininkai ir architektai tikisi, kad paveldosauginės institucijos leis iš apleisto pastato Skerdėjų g. 2, buvusios mikvos (ritualinės žydų pirties), palikti tik atstatomą fasadinę sieną, nes dar 2005 m. atlikta ekspertizė parodė, kad ir pačios namo konstrukcijos, ir pamatai yra kritinės būklės.

Pasitarime dalyvavusios Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos skyriaus atstovės tikino, jog taip pat yra suinteresuotos, kad ši senamiesčio vieta pagaliau būtų sutvarkyta, bet privalo vadovautis teisės aktais ir teismų išaiškinimais.

Dar 2005 m. atliktas pastato Skerdėjų g. 2 (kairėje) techninės būklės tyrimas atskleidė, kad didžioji dalis buvusios mikvos konstrukcijų yra netinkamos eksploatuoti ir kelia pavojų žmonėms. Martyno Vainoriaus nuotr.

Nori pritraukti žmonių

UAB „Senamiesčio vėtrungės“ užsakymu pastatų kompleksą sklypuose Skerdėjų g. 2, 6 ir 8 projektuojančios bendrovės „Danės projektai“ architektai savo projektus dar pernai gruodį buvo pristatę Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai, kur susilaukė nemažai pastabų.

„Vieta tikrai jautri, matoma, reprezentacinė. Tikslas yra ją sutvarkyti. Gana ilgai projektuojam, ieškom sprendimų, viešinam, bendraujam su gyventojais ir bandome tobulinti. Po paskutinės diskusijos su paveldosaugininkais įtraukti frontonai į fasadus, tačiau neturime palaikymo iš Kultūros paveldo departamento ir negalime judėti toliau”, – ketvirtadieninio pasitarimo metu sakė „Danės projektų“ architektas Valentinas Lucenko.

Pasak jo, sklypuose projektuojami trys daugiabučiai, atitinkantys detaliojo plano sprendinius – neviršijama aukštingumo, kuris esą artimas gretimiems pastatams. Norima įrenti 34 butus, pirmuose aukštuose komercines patalpas, požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Automobilių vietų esą būtų daugiau nei numato Statybų techninis reglamentas.

Architektai siūlo palikti tik pastato Skerdėjų g. 2 fasado elementus ir juos integruoti į naują statinį. Projektuotojų vizualizacija

„Kultūros paveldo aspektu sklypuose yra du pastatai, atlikti įvairūs tyrimai. Skerdėjų gatvės 2 pastato fasadas būtų įrėmintas, palikta istorinė žyma, nes kitkas nevertinga. Pastatas, kuris savo konstrukcija yra labai prastos būklės,  naudotos pigios statybos medžiagos, nėra ta vertybė, apie kurią turėtume kurti savo ateitį. Jį integravus neturėtume kokybiško rezultato. Miesto interesas susigrąžinti bent dalelę žmonių į senamiestį, tad turime pagelbėti vieni kitiems, o ne sudaryti barjerus”, – dėstė V. Lucenko.

Vėliau jis „Atviros Klaipėdos” žurnalistui parodė dar 2005 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statinių, konstrukcijų ir medžiagų mokslo laboratorijos atlikto pastato Skerdėjų g. 2 techninės būklės tyrimo atskaitą. Joje rašoma, kad didžioji dalis šio pastato konstrukcijų yra netinkamos eksploatuoti ir kelia pavojų žmonėms. Pastato parapetai, karnizai ir dūmtraukiai yra žymiai pažeisti, pamatai yra netolygiai susėdę, pastato sienos yra žymiai supleišėjusios, puvinio pažeistos perdangos sijos ir stogo gegnės jau tais metais buvo pasiekusios „kritinę ribinę būklę”, o juostinių pamatų stiprinimas, plyšių sienose injektavimas bei sienų suvaržymas esą yra efektyvus, bet ypač brangus metodas, taikomas tik unikaliems pastatams stiprinti, mažaaukščiams jis ekonomiškai netikslingas.

„Jei šį pastatą reikėtų saugoti nugriaunat ir atstatant identiškus tūrius, tai būtų visiškai nelogiška, nes jis yra įstrižos, rombo formos ir jį integruoti į naują statinį, kad būtų funkcionalu, nėra realu. O jei reikėtų atstatyti tūrius ištiesinant formą, tai koks čia istorijos išsaugojimas? Manau, kad fasado atkartojimas šioje situacijoje yra geriausias sprendimas”, – teigė V. Lucenko.

Pastatas Skerdėjų g. 6, anot jo, neturi jokių saugotinų savybių, nes buvo sovietmečiu iš esmės perstatytas.

„Senamiesčio vėtrungių” atstovė Laura Strakšienė tikino, kad „norima sukurti objektą, patrauklų miestui ir paveldosauginiu aspektu, bet rištis prie pigios statybos vietos neperspektyvu”.

„Esamus pastatus pritaikyti visuomenei būtų sudėtinga. Reikia išlaikyti architektūrinius elementus ir atspindėti tai, kas buvo anksčiau. Juos reikia griauti ir atstatyti tik vieną fasadą. Jei tie pastatai saugotini, didesnio tūrio negali atsirasti. Norime rasti sprendimą su KPD. Pastatas turėtų būti naudojamas kuo didesnės visuomenės dalies, o ne kelių pavienių asmenų”, – sakė ji.

Atliks vertinimą

Pasitarime dalyvavusi Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos skyriaus vedėja Audronė Puzonienė teigė, kad reikia pirma atlikti esamų pastatų vertinimą, o „ne atlikti tokį didelį darbą ir teikti gražius brėžinius”.

Šio KPD skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Gečienė aiškino, kad jei norima griauti šiuos pastatus, savininkai turi gauti ir Klaipėdos miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos, ir Vilniuje esančios Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos išvadas, kad šie objektai yra nesaugotini. Jei norima išlaikyti pastatų tūrius (atstatant ar integruojant) užtenka tik vietinio lygmens tarybos sprendimo.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Pastatas siejamas su vertinga žydų istorija, tai buvusi mikva. Istorine prasme tai reikšmingas pastatas. Bet KPD Klaipėdos skyrius nedalyvauja vertinimo tarybose”, – teigė A. Puzonienė ir vėl priminė 2008 m. architektės Laimos Šliogerienės šiems sklypams parengtą techninį projektą, kuriuo esą galima vadovautis.

Pernai gruodį ji „Atvirai Klaipėda” teigė, kad L. Šliogerienė „buvo parengusi labiau prie senamiesčio derėjusį, ne tokį masyvų kompleksą”.

„Detalusis planas leidžia statyti ir blokuotis iš abiejų pusių, tik vieną aukštą prastūmėte. Tai yra išraiškos klausimas. Mūsų pastabos buvo dėl stogų nuolydžio, kuris yra minimalus, aukštas neatrodo mansardinis, o kaip fasadas, apklijuotas čerpėmis. Dabar jis neprilimpa prie istorinės aplinkos. Pavyzdys gali būti šalia esantis Šliogerienės suprojektuotas pastatas. Pumpuojate daugiau kvadratūros ir dejuojate, kad viskas žlunga. Padarius mažesnius mastelius viskas gali įvykti”, – savo nuomonę išdėstė  Savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas Almantas Mureika.

„Reikia tuos žingsnius padaryti, eiti į savivaldybes, o paskui į Vilniaus vertino tarybas. Kitokio kelio nėra. Kaip galima integruoti, jau Almantas sakė, aš irgi integruočiau ir nematau didelės bėdos”, – teigė Savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas.

„Mane asmeniškai žavi toks projektas. Tačiau norisi priminti, kad kompromisas yra ėjimas iš abiejų pusių. Labai daug kas priklauso ir nuo to, kaip paklausi”, – teigė meras Vytautas Grubliauskas, pabrėžęs, kad miestas yra suinteresuotas, kad kuo greičiau būtų sutvarkyta ši senamiesčio piktžaizdė, tačiau įtakoti paveldosauginių procedūrų negali.

„Senamiesčio vėtrungių” atstovė L. Strakšienė teigė, kad užsakovai yra pasiruošę eiti į vertinimo tarybas ir lauks jų išvadų.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”5″ images=”40343,40342,40344,10401,10400,10399,10357,10335,10334,10332,10323″ img_size=”large”][/vc_column][/vc_row]