P0

Svarbu, Uostas ir jūra

Uosto plėtra: tik komunikacijos problemos?

Avatar

Martynas Vainorius
2018-07-23


Aštriai tiek apie dabartinę kai kurių krovos kompanijų veiklą, tiek apie planus statyti išorinį giliavandenį uostą pasisakantys Klaipėdos visuomenininkai ir Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas, penktadienį susitikę su Uosto direkcijos vadovais teigė, jog “nėra nusiteikę žudyti uosto projekto iš principo”.

Tačiau kartu jie akcentavo, kad savo abejones dėl uosto plėtros grindžia ir dabartine situacija, kai patiriami didžiuliai nepatogumai dėl krovos kompanijų veiklos, o kontroliuojančios institucijos niekuo negali padėti.

Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus savo ruožtu pareiškė, kad ir jo netenkina Klaipėdos jūrų krovos kompanijos (“Klasco”) veikla, “dabar išsiskirianti iš viso uosto konteksto”, tad apie tai esą kalbama aukščiausiu lygiu. Taip pat jis pripažino, kad dėl didžiulės apimties, ko gero, trūksta komunikacijos, kuri padėtų išaiškinti ir visus išorinio uosto planų niuansus, kurie kelia nerimą kai kurioms miesto bendruomenėms.

“Dabar aktyviai diskutuojame apie vamzdinę konstrukciją, kuri dugne leistų pranešti smėlio nešmenis, taip pat apie  eilę kitų priemonių. Žabų ir smėlio pildymo, manau, kad tikrai nepakaktų”, – apie tai, kaip būtų minimalizuojamas išorinio uosto poveikis krantams sakė Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus, pabrėžęs, kad konkrečios krantotvarkos priemonės paaiškėtų vėlesnių procedūrų metu.
Kirstų tik 7 ha miško

Uosto direkcija vykstant uosto bendrojo plano sprendinių viešinimo procesui tęsia susitikimus su Klaipėdos bendruomenėmis. Penktadienį į svečius buvo priimti Klaipėdiečių iniciatyvos už demokratiją ir ekologiją (KIDE), Klaipėdos universiteto, Lietuvos žaliųjų partijos, iniciatyvos už miškų išsaugojimą atstovai.

Uosto vidus kompas

“Yra ambicingas planas pasitvirtinti uosto bendrąjį planą dar rudenį. Baigiame atnaujinti ir Būtingės studiją, nors man pačiam dėl jos jokių abejonių nekyla. Niekas iki šiol dar nėra paneigęs mano dar 2012 metais paskelbtų argumentų. Prieš tai atlikta studija nebuvo visapusiška, teisinga. Kai prieš porą metų Vokietijoje susitikau su jos rengėjais ir paklausiau, ar teisingai interpretavo abu variantus, jie neatsakė į mano klausimus. Išgirdau, kad tai buvo politinis pageidavimas taip kalbėti”, – pradėdamas uosto planų pristatymą teigė A. Vaitkus.

Jis klausė, kuo remiantis teigiama, kad įgyvendinus maksimalų uosto plėtros planą tarša padidės 4 kartus arba bus iškirsta 260 ja miško.

“Dėka miesto specialistų radome galimybę įvažiuoti į išorinį uostą panaudojant miško proskyną, taigi reikėtų tik apie 7 hektarų miško. Mes turime rezervines teritorijas, ten iš viso tiek yra miško – 260 hektarų. Pagal teisinius aktus galima jį iškirsti, bet to nedarome ir nedarysime. Prie “Klaipėdos naftos” jau yra užaugę 10 hektarų jauno miško, bet jo irgi tikrai neliesime”, – dėstė Uosto direkcijos vadovas.

Pasak jo, kalbant apie išorinio uosto poveikį krantams, irgi nebūtų nieko naujo nėra – jau yra Gdansko, Zebriugės pavyzdžiai.

“Dabar aktyviai diskutuojame apie vamzdinę konstrukciją, kuri dugne leistų pranešti smėlio nešmenis, taip pat apie  eilę kitų priemonių. Žabų ir smėlio pildymo, manau, kad tikrai nepakaktų. Gaila, kad mirus Sauliui Gulbinskui kaip bambagyslė nutrūko su Klaipėdos universitetu, norisi atkurti ryšius. Žmonės sensta, norisi išauginti naujus mokslininkus. Mes jau dabar dirbame labai intensyviai su aplinkosauginiais klausimais. Jei mes darome, darome tik labai gerai”, – teigė A. Vaitkus, pabrėžęs, kad konkrečios krantotvarkos priemonės paaiškėtų vėlesnių procedūrų metu.

Jis dar kartą patvirtino, kad, Uosto direkcijos nuomone, išorinį uostą turėtų statyti koncesininkas, kuris turėtų  ir pareigas, ir įsipareigojimus.

“Viešumoje girdime kalbas tik apie kinus, tačiau iš Euroazijos konteksto turime daug pasiūlymų, yra dideli interesai iš Prancūzijos, Vokietijos, Japonijos, Izraelio, domisi ir “Maersk” ir MSC”, – teigė Uosto direkcijos vadovas.

Nesugeba iškomunikuoti?

Susitikime dalyvavusi Klaipėdos universiteto (KU) Jūros mokslų ir technologijų centro doc. dr. Loreta Kelpšaitė-Rimkienė demonstravo duomenis, kaip dėl šiaurinio molo nuo 2005 metų intensyviai ardoma apie 1 km kranto.

“Jei išorinio uosto molas bus 3 kilometrų ilgio, jo poveikis bus į 10 kilometrų kranto. 1 kilometro ilgio paplūdimio smėlio papildymas kainuoja apie milijoną eurų. O kartoti reikia kas dešimt metų. Aišku, ne mes pirmieji, kurie statytume giliavandenį uostą, bet turime atsižvelgti, kad gyvename labai unikalioje aplinkoje”, – sakė Loreta Kelpšaitė-Rimkienė.

“Uosto plėtra reikalinga visai Lietuvai, bet ji turi būti tvari. Bijau, kad daug reikės skirti krantams. Ar bus pakeliami tokie įsipareigojimai?”, – sakė kartu ir klausdama KU prof. dr. Inga Dailidienė.

“Nesame nusiteikę žudyti uosto projekto iš principo. Bet reikia patenkinti labai paprastus miestiečių interesus”, – teigė Remigijus Lapinskas, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas.

“Mums nėra klausimų dėl to, tiesiog nesugebame visko iškomunikuoti, nes apimtis labai didelė”, – reaguodamas į tai sakė A. Vaiktus.

KIDE atstovė Alina Andronova atkreipė dėmesį į tai, kad Vitės kvartalas vargsta dėl “Klasco” krovos, tad žmonės esą natūraliai priešiškai žiūri ir į planuojamą uosto plėtrą, kai nesusitvarkoma ir su dabartinėmis problemomis.

Martyno Vainoriaus nuotr.

“Dėl “Klasco” mes esame jūsų pusėje. Kalbėjausi ir su “Klasco”, ir su “Achemos koncerno” vadovais. Mūsų netenkina šie procesai, kurie išsiskiria iš uosto. “Bega”, keldavusi problemas dėl dulkėjimo, susitvarkė –  pasidarė vamzdį ir patys dabar džiaugiasi, nes tuo pačiu sutaupo produkto. “Achema” dabar per mažai investuoja į uostą. Jie padarė klaidą pirminiame procese atsirenkant krovinį ir neįsigyjant specialių technologijų. Mes tą darbą darom, nors negirdit. Ir dėl naftos kvapų intensyviai dirbame”, – teigė A. Vaitkus.

R. Lapinskas savo ruožtu siūlė, kad Uosto direkcija turėtų įpareigoti krovos kompanijas naudoti konkrečias, geriausias technologijas.

A. Vaitkus užsiminė bendravęs su naujas aplinkosaugines technologijas, paremtas plazmine būsena, kuriančiu žinomu mokslininku, ir neatmetė galimybės, kad jos gali būti išbandytos ir Klaipėdos uoste.


2018-07-23

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Bangų g. 5A (3 aukštas)
Klaipėda, LT-91250
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt