Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2018-07-25 |
Klaipėdos miesto socialinės paramos centro direktorei Dianai Stankaitienei dėl esą netinkamai skaičiuojamos atlyginimų metodikos pagrasinus Klaipėdos savivaldybės administraciją paduoti į teismą, trečiadienį rytą surengtoje spaudos konferencijoje miesto vicemerė Judita Simonavičiūtė sakė, jog dėl mažų kai kurių biudžetininkų algų gali būti kalti ir patys įstaigų vadovai.
Palmiros Mart nuotr.
Priminusi, jog biudžetinio sektoriaus darbuotojams nuo šių metų vasario 1 d. atlyginimai jau yra skaičiuojami pagal naują Vyriausybės patvirtintą apmokėjimo tvarką, juos padidinus net 15 proc. (kurie dalinami į dvi – pagrindinę 8 proc. ir kintamąją 7 proc. – grupes), vicemerė teigė, kad po pusmečio „nuspręsta pasižiūrėti, kaip ši nauja apmokėjimo sistema veikia”.
Sudarius bendrą mero ir savivaldybės administracijų darbo grupę, buvo išanalizuoti biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai ir Savivaldybės administracijos vadovui pateiktos rekomendacijos, kurios pristatytos spaudos konferencijoje.
Pasak savivaldybės Personalo skyriaus vedėjos Ingos Gelžinytės-Litinskienės, buvo išanalizuotos 22 biudžetinės įstaigos su daugiau kaip 1000 darbuotojų, didžiausią dėmesį skiriant specialistų atlyginimams.
Jos teigimu, nustatytas gana didelis atlyginimų skirtumas, kuris vidutiniškai siekia apie 70 eurų, o mažiausi atlyginimai ir yra būtent tarp socialines paslaugas teikiančių darbuotojų. Tuo metu didžiausius atlyginimus tarp biudžetininkų gauna dirbantieji sporto sektoriuje, kvalifikuoti treneriai. Vidutinis uostamiesčio biudžetininkų atlyginimas į rankas yra 609 eurai, o šalies vidurkis – 691 euras.
Savivaldybės administracijai pateiktose darbo grupės rekomendacijose, kurios bus pateiktos ir miesto Tarybai, be kitų dalykų, patariama atlikti biudžetinių įstaigų darbo apmokėjimo auditą, suvienodinti darbuotojų, gaunančių atlyginimus iš valstybės biudžeto, ir tų, kuriems atlyginimus moka savivaldybės, algas, o padidintą 15 proc. atlyginimą, kuris Klaipėdos savivaldybei atsiėjo 5 mln. eurų, išlaikyti ir kitais metais. Be to, pažymėta, kad apskaičiuojant atlyginimus, negalėtų būti taikomas mažesnis už šiuo metu patvirtiną 4,3 pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio koeficientą. Didesnis koeficientas gali būti taikomas.
Pasak vicemerės J. Simonavičiūtės, po atliktos analizės paaiškėjo ir toks faktas, jog ne visi socialiniai darbuotojai gavo jiems priklausantį padidintą 8 proc. pagrindinės dalies atlyginimą, o dėl to pirmiausia gali būti kalti ir patys įstaigų vadovai.
„Darbo apmokėjimo sistemą nusistato pati įstaiga. Etatų skaičius į Savivaldybę „ateina” iš įstaigos. Natūralu, kad steigėjas, Savivaldybė, turi tai tvirtinti. Tu, atnešdamas tai, turi galvoti, ką tu atneši, ir pagal tai yra numatomas darbo apmokėjimo fondas. Šioje vietoje yra labai svarbus direktoriaus vaidmuo. Įstaigų vadovai turi žinoti, turi būti pasiskaičiavę, kiek jiems reikia darbo apmokėjimo fondo ir turi kelti prieš Savivaldybę tuos klausimus, bet ne atvirkščiai: laukti, kol nuleidžia, netinka ir po to sako, kad jiems yra blogai”, – aiškino vicemerė.
Kaip tinkamą įstaigų vadovų pasirengimą pereiti prie etatinio mokytojų apmokėjimo J. Simonavičiūtė pateikė uostamiesčio mokyklų direktorių pavyzdį.
„Dabar visa Lietuva žiūri į Klaipėdą ir sako – duokit mums tuos išeitinius duomenis, nes jūs jau esate pasiruošę. Tai taip turi veikti įstaigų vadovai”, – sakė ji.
Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko komentaras:
„Atlyginimai socialiniams darbuotojams turėtų būti didinami rudenį perskirstant biudžetą. Neturime apsiriboti ta darbo užmokesčio augimo dinamika, kuri buvo pavirtinta šiemet. Išvados – atspirties taškas tolimesniems veiksmams. Tokie siūlymai, kaip 15 proc. didesnio finansavimo išlaikymas ateinančiais metais bei minimalaus pareiginės algos koeficiento fiksavimas, mano manymu, turi būti nekvestionuotini. Tačiau akivaizdu, kad lyginant su kitų biudžetinių įstaigų darbuotojais, socialinių darbuotojų darbo užmokestis turi būti didinamas sparčiau. Administracijai pavedžiau nedelsiant įvertinti socialinių darbuotojų darbo užmokesčio skirtumus esant skirtingiems finansavimo šaltiniams ir pateikti skaičiavimus, kiek lėšų reikėtų siekiant iš savivaldybės biudžeto išlaikomų darbuotojų atlyginimus prilyginti valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų darbuotojų darbo užmokesčiui. Taip pat siūlysiu įvertinti galimybę visiems socialiniams darbuotojams pastoviąją atlyginimo dalį didinti 2-2,5 proc. Sulaukus paskaičiavimų, bus kviečiama apsispręsti miesto Taryba.“
Profesinės sąjungos, atstovaujančios socialinius darbuotojus, esančius profesinės sąjungos nariais, susitarė su LR SADM ir pasirašė šakinę kolektyvinę sutartį, kurioje numatyta, kad socialinių darbuotojų atlyginimų „grindys” arba žemutinė riba neturėtų būti mažesnė nei 4,3 x bazinio dydžio arba 569,75 iki mokesčių (arba „ant popieriaus”). Taip pat buvo susitarta, kad atestuotiems socialiniams darbuotojams atlyginimų koeficientas didinamas 20 proc.
Be to, pažymėta, kad apskaičiuojant atlyginimus, negalėtų būti taikomas mažesnis už šiuo metu patvirtiną 4,3 pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio koeficientą.
Kur yra patvirtintas toks koeficientas?
Sakė, kad Vyriausybės pagal susitarimą su profsąjungom – čia kalba tik apie biudžetininkus