Ketvirtadienį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pranešė pateikusi civilinį ieškinį buvusiam Uosto direkcijos vadovui, dabartiniam Seimo nariui ir Liberalų sąjūdžio pirmininkui klaipėdiečiui Eugenijui Gentvilui.

Pranešime teigiama, kad Klaipėdos apygardos teismui pateikto ieškinio suma – 1 907 004,12 Eur. Šią sumą esą sudaro VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija rangovams sumokėtos baudos, delspinigiai, palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos.

Teigiama, jog žala buvo padaryta netinkamai buvusiam uosto vadovui vykdant su direkcija pasirašytas rangos sutartis su BUAB „Klaipėdos  hidrotechnika“, „Strabag Wasserbau GmbH“ ir „Rohde Nielsen A/S“.

Teismai esą jau anksčiau konstatavo, kad Uosto direkcija nepagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį su BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir „Strabag Wasserbau GmbH“ ir dėl to priteisė šalių pasirašytoje sutartyje numatytą baudą.

Taip pat teigiama, jog Uosto direkcija be pateisinamų priežasčių tiems patiems rangovams nesumokėjo už jų atliktus darbus. Dėl šių priežasčių teismai Uosto direkciją įpareigojo sumokėti ne tik už atliktus darbus, bet ir delspinigius, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Pranešime sakoma, jog jei sutartys būtų tinkamai vykdytos, direkcija ir valstybė nebūtų patyrusi 1,9 mln. Eur žalos. Priteistas sumas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija praneša minėtoms bendrovėms sumokėjusi.

E. Gentvilas: tai nėra žala, tai mokėtinos sumos už  atliktus darbus

„Atvirai Klaipėdai” susisiekus su E. Gentvilu (nuotr.), pastarasis sakė šia tema galintis kalbėti kokias aštuonias paras.

„Dar prieš Seimo rinkimus, 2016 metų birželį Uosto direkcija man pateikė pretenziją, kurią sudarė 4 460 puslapių. Mano advokatas, išnagrinėjęs tuos dokumentus, pateikė atsakymą į pretenziją 2016 metų rugsėjo 23 d. Praėjo 23 mėnesiai ir paaiškėjo, kad Uosto direkcijai tas atsakymas netinka ir ji nusprendė kreiptis su civiliniu ieškiniu į teismą”, –  sakė E. Gentvilas.

Jis teigė nenorįs kalbėti apie patį ieškinio turinį, nes esą viskas išdėstyta dar 2016 metų rugsėjį Seime jo surengtoje spaudos konferencija.

Visgi paprašytas trumpai pakomentuoti, dėl ko esą susidarė minima beveik 2 milijonų eurų žala, E. Gentvilas sakė, jog pati Uosto direkcija teisme turės įrodyti, kad tai yra žala.

„Mano ir mano advokato įsitikinimu, tai nebuvo žala, o tai buvo mokėtinos sumos rangovams už atliktus darbus, kurias Uosto direkcija turėjo mokėti. Kodėl Uosto direkcija bylinėjosi, o nesumokėjo, man išėjus, aš nežinau”, – sakė Seimo narys.

Pasak E. Gentvilo, visus teismus dėl to Uosto direkcija pralaimėjo.

Komentuodamas jo pasirašytą sutartį su „Rohde Nielsen A/S“ dėl uosto gilinimo ir dugno valymo darbų, E. Gentvilas sakė, kad jam dirbant uosto vadovu iš rangovų nebuvo sulaukta sąskaitos faktūros darbų apmokėjimui. Sąskaita į Uosto direkciją esą atėjo tada, kai jis joje jau nebedirbo.

„Kodėl jie nesumokėjo, klausite Vaitkaus (Arvydas Vaitkus – dabartinis Uosto direkcijos vadovas-  aut. pst.)”, – sakė E. Gentvilas.

Situacija dėl „Klaipėdos hidrotechnikos”, pasak jo, esanti paini, sutartys su bendrove buvo pasirašytos, o vėliau ir sustabdytos, dar prieš jam ateinant vadovauti uostui.

„Dalį darbų „Klaipėdos hidrotechnika” vykdė, dalį – nevykdė, už atliktus darbus mes turėjome mokėti tam tikras sumas, bet atėjo įvairių antstolių patvarkymai, draudžiantys mokėti  „Klaipėdos hidrotechnikai”,  ir pagal jų nurodymą aš pervedinėdavau pinigus už atliktus darbus ne į areštuotą  „Klaipėdos hidrotechnikos” sąskaitą, o į nurodytas  depozitines  antstolių sąskaitas”, – painius beveik 10 metų senumo įvykius prisiminė E. Gentvilas, pridūręs, kad ir šiuo atveju, jo nuomone, jokios žalos Uosto direkcijai padaryta nebuvo, kaip traktuoja dabartinė uosto vadovybė.

„Teks bylinėtis, nors labai gaila laiko”, – situaciją su jam pateiktu beveik 2 milijonų eurų civiliniu ieškiniu apibendrino E. Gentvilas.