Už pareigūno vardo pažeminimą šį vasarį atleistam buvusiam Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato  (KAVPK) Licencijavimo skyriaus viršininkui Vaidui Zbarauskui nepadėjo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).

Jo teisėjų kolegija neskundžiamu sprendimu atmetė V. Zbarausko skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų gegužę priimtos nutarties, kuria buvo konstatuota, jog nėra jokio pagrindo buvusio pareigūno grąžinti į darbą ir dar priteisti 1000 eurų įvertintą neturtinę žalą.

Neskundžiamame teismo sprendime konstatuojama, kad neblaivaus Vaido Zbarausko veiksmai (policijos pareigūno tarnybinio pažymėjimo demonstravimas, grasinimai atlikti baro veiklos teisėtumo patikrinimą, reikalavimai pateikti įvairius dokumentus ir t. t.) akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą ja ir kompromitavo. Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ nuotr.

Prisimojavo pažymėjimu

V. Zbarausko atleidimu pasibaigęs tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas dėl pernai lapkričio 19-osios naktį, apie 1 val., tarp jo ir šalia Gargždų, Kalniškėje, įsikūrusio naktinio klubo „Anell“ apsaugos darbuotojų kilusio konflikto. Dėl jo buvo netgi pradėtas, bet vėliau nutrauktas ikiteisminis tyrimas.

Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog būdamas neblaivus ir siekdamas kartu su dviem kompanionais pateikti į klubą, V. Zbarauskas apsaugininkams parodė savo tarnybinį pažymėjimą, pradėjo reikalauti parodyti licencijas, darbuotojų pažymėjimus, grasino atleisti iš darbo, atlikti klubo veiklos bei dokumentacijos patikrinimą.

V. Zbarauskas teisme įrodinėjo, kad konfliktas tarp jo ir baro darbuotojų kilo dėl to, kad, jo nuomone, apsaugos darbuotojai išstumdami iš baro nepageidaujamą lankytoją bei panaudodami prieš jį ašarines dujas, elgėsi neteisėtai, galimai atliko nusikalstamus veiksmus. Esą ir policijos pareigūno pažymėjimą jis parodė tik siekdamas užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai. Tačiau teismas nustatė, kad policijos sistemoje pirmiau buvo užfiksuotas klubo apsaugos darbuotojo skambutis, kuriuo buvo informuota, jog neblaivus asmuo triukšmauja bei demonstruoja policijos pareigūno tarnybinį pažymėjimą ir tik praėjus 10 min. buvo gautas kito asmens skambutis apie baro apsaugos darbuotojų esą sumuštą lankytoją.

V. Zbarauskas teisme aiškino, kad tarnybinis tyrimas nebuvo objektyvus, nes jo metu esą apsiribota tik ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos vertinimu. Kartu jis pabrėžė, jog konflikto metu jo neblaivumo faktas „leistinomis priemonėmis“ nebuvo nustatytas, todėl tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota aplinkybė, kad jis tada buvo apsvaigęs nuo alkoholio, esą yra niekinė. Tačiau Klaipėdos teismas atkreipė dėmesį į faktą, jog į iškvietimą reagavusi KAVPK pareigūnė D. B. (sprendime minimi tik inicialai) nurodė, jog įvykio vietoje atpažinusi pareiškėją, siekdama nepakenkti policijos pareigūno reputacijai, nuslėpė faktą, kad pareiškėjas dalyvavo konflikte kilusiame prie naktinio baro ir nepatikrino jo girtumo. Be to, ji leido V. Zbrauskui tiesiog išvykti į namus nenustačius visų reikšmingų aplinkybių.

Atsižvelgdamas į aplinkybių visumą teismas konstatavo, kad V. Zbarausko elgesys atitiko pareigūno vardo pažeminimo sampratą, tad ir tarnybinio patikrinimo išvados yra teisėtos bei pagrįstos. O nustačius, kad pareiškėjas savo veika pažemino pareigūno vardą, KAVPK, anot teismo, privalėjo atleisti policininką iš tarnybos, nes tik tokią galimybę numato statutas.

Atmetė visus argumentus

Tačiau V. Zabrauskas nesusitaikė su tokiu Klaipėdos teismo sprendimu ir apskundė jį LVAT. Skunde jis tikino, kad šis teismas esą nepagrįstai konstatavo jo neblaivumą, nes pareigūnė nepatikrino jo neblaivumo ir darbdavys taip neįvykdė įrodinėjimo pareigos.

Buvęs pareigūnas tvirtino, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ir šališkai įvertino įrodymus, nes rėmėsi vien tik baro darbuotojų teiginiais, nors visos aplinkybės esą patvirtinta, jog būtent jo pateikta įvykių versija yra teisinga.

Tačiau LVAT kolegija, kurią sudarė teisėjai  Gintaras Kryževičius, Ramutė Ruškytė ir Dalia Višinskienė, konstatavo, jog nors ir nebuvo nustatytas konkretus V. Zbarausko girtumo laipsnis, tačiau aplinkybės nepaneigia, kad jis iš tiesų buvo neblaivus.

Taip pat buvo konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes, liudytojų parodymus ir teisingai nustatė, kad V. Zbarausko dėstoma įvykių versija neatitinka realybės.

„Pareiškėjo veiksmai (policijos pareigūno tarnybinio pažymėjimo demonstravimas, grasinimai atlikti baro veiklos teisėtumo patikrinimą, reikalavimai pateikti įvairius dokumentus ir t. t.) yra susiję su akivaizdžiu vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimu, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimu ir jos kompromitavimu. Akivaizdu, jog savo veiksmais pareiškėjas suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad statutiniai valstybės pareigūnai ne tarnybos metu gali elgtis lengvabūdiškai, nevykdyti teisės aktų reikalavimų, o visa tai neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą vidaus tarnybos sistema, joje dirbančiais pareigūnais, menkina šios sistemos ir joje veikiančių institucijų, jose sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje”, – rašoma sprendime.

Tad LAVAT kolegija konstatavo, kad Klaipėdos teismas priėmė teisingą sprendimą ir neskundžiamu sprendimu V. Zbarausko skundą atmetė.