Dėl pasisakymų apie Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą savo mandato galintis netekti miesto Tarybos narys Viačeslavas Titovas, motyvuodamas jo atžvilgiu atliekamu ikiteisminiu tyrimu, penktadienį atsisakė atsakyti į specialios komisijos klausimus. Esą padarys tai raštu.

Tuo metu šios komisijos pirmininkas Artūras Šulcas konstatavo, jog vieningai sutariama, kad ir be V. Titovo atsakymo jau užtenka medžiagos rašyti išvadas, bet vis tiek bus laukiama raštiško jo laisvos formos pasiaiškinimo, nes jokie klausimai šiam politikui užduodami nebus.

Viačeslavas Titovas prokurorų prašo „nedelsiant nutraukti” jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, grąžinti per kratą paimtus daiktus ir atlikti 1957 m. Lietuvos SSRS Aukščiausiojo Teismo nuosprendžio, kuriuo Adolfui Ramanauskui-Vanagui buvo paskirta mirties bausmė „duomenų patikrinimą”. Martyno Vainoriaus nuotr.

O minėtąjį ikiteisminį tyrimą atliekantis prokuroras Simonas Genys akcentavo, kad svarbiausia yra tai, ką V. Titovas kalba duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo, o ne komisijos posėdžio metu.

Pateikė prašymą prokuratūrai

Prabėgus kelioms minutėms iš komisijos posėdžio išėjęs V. Titovas žurnalistams aiškino paprašęs kolegų klausimus užduoti raštu.

„Už mano nugaros dabar stovi prokuroras, mano, kaip Tarybos nario teisė dabar yra pažeista, aš negaliu laisvai kalbėti ir užduoti klausimų. Aš paprašiau kolegas padirbti, suformuluoti visus klausimus ir užduoti raštiškai, aš su meile visus atsakysiu tik raštiškai. Kol nesibaigs ikiteisminis tyrimas, aš negaliu laisvai kalbėtis su kolegomis, todėl paprašiau tokio formato”, – aiškino V. Titovas.

Jis taip pat žurnalistams pacitavo savo rugpjūčio 10 d. Klaipėdos apygardos vyriausiajam prokurorui ir generaliniam prokurorui surašytą prašymą. Jame V. Titovas prašo „nedelsiant nutraukti” jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, grąžinti per kratą paimtus daiktus ir atlikti 1957 m. Lietuvos SSRS Aukščiausiojo Teismo nuosprendžio, kuriuo A. Ramanauskui-Vanagui buvo paskirta mirties bausmė, „duomenų patikrinimą”.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Rinksis ir dar vieną posėdį

„Komisija turėjo, mano galva, labai konstruktyvų posėdį. Viačeslavas Titovas nesutiko su mumis kalbėti, nes turi reikalų su prokuratūra ir teigė į klausimus atsakysiantis raštu, tačiau komisija iš esmės nutarė klausimų jam raštu neužduoti, o tik paprašyti per 10 dienų jo parašyti atsiliepimą. Jis puikiai žino, koks yra teikimas Tarybos narių, žino, kokia yra Tarybos daugumo nuomonė šiuo klausimu ir jis galėtų visus savo įsitikinus išdėstyti. Mano nuomone, jis turėtų paaiškinti komisijai ir visiems Lietuvos žmonėms, kodėl jis būdamas Lietuvos piliečiu remiasi tik okupacinės valdžios sprendimais, o nesiremia reabilitacijos dokumentais – tiek teismų, tiek įstatyminiais”, – sakė komisijos pirmininkas A. Šulcas.

Pasak vicemero, kitas komisijos posėdis vyks rugpjūčio 24 dieną ir jo metu bus rašoma galutinė išvada. Jei pakaks duomenų, tada ji bus ir patvirtina, o jei ne – bus rengiamas dar vienas posėdis, nes tam laiko užtenka.

„Preliminari išvada yra tokia, kad pakanka duomenų kreiptis į teismą, kad jis nustatytų, ar Viačeslavas Titovas sulaužė priesaiką, kurią jis davė padėdamas ranką ant Konstitucijos, ar ne. Duomenų kreiptis į teismą, komisijos nuomone, jau šiandien pakanka, bet galutinę išvadą komisija pateiks gavusi Viačeslavo Titovo atsiliepimą ir teisininkai sudės visus dokumentus į krūvą ir sudėlios, kad jie būtų teisiškai tvarkingi”, – teigė komisijos pirmininkas, pabrėžęs, kad dėl to atskirų komisijos narių nuomonių nebuvo, nebuvo ir jokio balsavimo.

Anot A. Šulco, komisijos posėdyje vėl nedalyvavo tik Lilija Petraitienė. Pastaroji „Atvirai Klaipėdai” tvirtino, kad šiuo metu vis dar yra užsienyje ir grįš rugpjūčio 16 d., tad kitame komisijos posėdyje jau žadėjo dalyvauti.

Ikiteisminis tyrimas – niekuo dėtas

Ikiteisminį tyrimą dėl V. Titovo veiksmų atliekantis prokuroras Simonas Genys „Atvirai Klaipėdai” sakė, kad šis procesas tikrai netrukdo politikui duoti parodymų komisijai nei žodžiu, nei raštu.

„Tyrimo metu mes naudojamės viskuo, kas turi reikšmės, bet jis tikriausiai turi teisę neatsakyti komisijai. Jo pozicija jau yra „Facebook’e”, jis išplatino nuosprendžius tiek lietuvių, tiek rusų kalba, kad jais remiasi, kito varianto kaip ir nėra, kuom jis daugiau remtųsi. Tačiau pačiam ikiteisminiam tyrimui kalbėdamas komisijai jis tikrai nepakenktų, čia dėl to nėra jokio ryšio. Jis turi teisę kalbėti ir gintis. Aišku, yra įvairūs gynybos būdai – aktyvus arba pasyviai, kai neduodi parodymų ir laikaisi pozicijos, kad kaltinančioji pusė turi viską įrodyti. Baudžiamojoje teisėje tai yra ypač svarbu. Svarbiausia, ką jis kalbės ikiteisminio tyrimo metu. Bet galbūt jis ir tada nekalbės, nežinau, ką jis mąsto”, – sakė prokuroras.

Jis akcentavo, kad prokuratūros pareiga yra surinkti visus duomenis, kurie parodytų, ar buvo padaryta nusikalstama veika, ar nebuvo.

„Mes turime atkurti vaizdą, kaip iš tiesų viskas vyko konkrečiomis akimirkomis. Šiuo atveju – ką Titovas mąstė, ką žinojo, koks tikslas buvo. Mums reikia atkurti tiek objektyviąją, tiek subjektyviąją pusę. Tai yra lygiaverčiai dalykai. Tiek vieni, tiek kiti požymiai reiškia, ar padaryta nusikaltimas. Mes tikrai renkame ne tik kaltinančiuosius duomenis”, – aiškino S. Genys.

INFORMACIJA

Apsvarsčiusi specialios komisijos išvadą Taryba gali arba nuspręsti, kad nėra pagrindo inicijuoti tolesnę procedūrą dėl įgaliojimų netekimo, arba ne vėliau kaip per pusę metų turi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą.

Jeigu šis teismas pateikia išvadą, kad savivaldybės tarybos narys sulaužė priesaiką, savivaldybės tarybai 3/5 visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma (Klaipėdos atveju – 19 balsų) priėmus sprendimą, toks tarybos narys netenka savo įgaliojimų.