[vc_row][vc_column][vc_column_text]Penktadienio rytą į ekskursiją po įmonės teritoriją žurnalistus sukvietusi Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco”) vadovybė pristatė jau pritaikytas aplinkosaugos priemones, turinčias sumažinti jos kraunamų krovinių dulkėtumą, ir naujas, kurias žada pritaikyti jau kitą savaitę.

Taip pat buvo teigiama, kad įmonė pradės bendrauti su modernias laboratorijas turinčiais Klaipėdos universiteto mokslininkais, kad būtų operatyviai ir tiksliai nustatyta taršos matavimo stotelėse susikaupiančių kietųjų dalelių sudėtis.

Teigiama, kad geležies rūda dulka tik kraunant – iš vagonų į teritoriją ir iš jos į laivus, tad šio krovinio dulkėtumas mažinamas iš specialių vandens patrankų pučiant rūką. Martyno Vainoriaus nuotr.

Prižiūrėjo specialistas iš Olandijos

„Klasco” generalinis direktorius Vytautas Kaunas aiškino, kad dulkes gali skleisti du įmonės jau keletą metų kraunami kroviniai – geležies rūda ir naftos koksas. Pirmoji esą dulka krovos proceso metu, o naftos koksas kai išdžiūva.

„Kai mieste buvo fiksuojama tarša, tada vėjas siekė iki 26 metrų per sekundę. Tai ekstremalios sąlygos, bet iš tiesų ir jos negali būti pasiteisinimu. Todėl ieškojome ir toliau ieškome sprendimų, kaip maksimaliai apsisaugoti ir tokiais atvejais”, – sakė V. Kaunas.

Pasak jo, pasitarus su specialistais ir atsižvelgus į kitų uostų patirtį, dalis naftos kokso jau buvo apipurkšta specialiu vandens ir celiuliozės mišiniu, kuris suformuoja plėvelę, turinčią sustabdyti dulkėjimą.

„Klasco” technikos direktorius Algirdas Kamarauskas atmetė kai kurių Švyturio gatvės gyventojų priekaištus, kad neva purškiamas per menkas tokios celiuliozės sluoksnis ir naftos koksas vis tiek dulka.

„Patys pirmieji darbai buvo atliekami prižiūrint ir vadovaujantis iš Olandijos atvykusio specialisto nurodymais bei instrukcijomis. Juk šios medžiagos tiekėjai yra suinteresuoti efektyviu jos naudojimu”, – sakė A. Kamarauskas.

Pasak jo, kitos dalies naftos kokso savininkas nesutiko, kad šis krovinys būtų dengiamas tokiu celiuliozės sluoksniu, tad jis laikinai buvo uždengtas.

„Pirmadienį turėtų atvykti kita medžiaga, kurios pagrindas yra krakmolas. Ja bus purškiamas likęs naftos kokso kiekis. Šiuos darbus taip pat prižiūrės atvykęs tiekėjų atstovas”, – sakė A. Kamarauskas.

„Klasco” vadovai iš arti demonstravo, koks sluoksnis susidaro ant naftos kokso užpurškus vandens ir celiuliozės mišinį ir neigė gyventojų teiginius, kad jis yra per mažas. Martyno Vainoriaus nuotr.

V. Kauno teigimu, kadangi geležies rūda dulka tik kraunant – iš vagonų į teritoriją ir iš jos į laivus, šio krovinio dulkėtumas mažinamas iš šešių specialių vandens patrankų pučiant rūką. Artimiausiu metu ketinama įsigyti dar du tokius įrenginius.

„Dabar ne tik įmonės teritorija per dieną laistoma ir valoma kelis kartus, tačiau ir sutarus su Vitės bendruomene kelis kartus per savaitę bus drėkinamos šio kvartalo gatvės”, – sakė „Klasco” generalinis direktorius.

Jis akcentavo, kad tiek naftos kokso, tiek geležies rūdos krova vykdoma jau ketverius-penkerius metus. Per metus šių krovinių perkraunama apie 900 tūkst. tonų.

„Anksčiau jie buvo kraunami Latvijose uostose – ir Rygoje, ir Ventspilyje. Tai – atkovotas krovinys. Tenka dirbti 3-4 metus, kol pavyksta prisivilioti naują krovinį, nes konkurencija yra milžiniška. Juk buvo metas, kai krovos terminalas buvo praktiškai tuščias. O viena perkrauta tona į valstybės biudžetą atneša 17,8 eurų mokesčių. Kiekvienas krovinys turi ir neigiamų, ir teigiamų savo pusių. Nėra visiškai jokio poveikio aplinkai neturinčių krovinių”, – sakė V. Kaunas.

Įmonės vadovas priminė, kad ateityje numatoma tokią krovą iškelti į atsilaisvinusį Jūrų perkėlos terminalą pietinėje dalyje, tačiau konkretūs terminai priklauso nuo to, kaip greitai Uosto direkcija pritaikys šias krantines tokiai krovai.

A. Kamarauskas savo ruožtu tikino, kad ten būtų sukurta nauja infrastruktūra, kur dauguma operacijų jau būtų vykdoma uždaru būdu.

Tirs kietąsias daleles

Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad tarp įmonės teritorijos ir Švyturio gatvės teritorijos birželio mėnesį stovėjusi oro taršos matavimo stotelė, pora kartą fiksavusi taršos viršijimus, buvo pastatyta šalia žvyrkelio.

„Taip, birželio 19 dieną, kai buvo fiksuojami viršijimai, pūtė šiaurės vakarų vėjas. Tačiau 12 dieną vyravo pietryčių vėjas. Be to, ir mūsų vaizdo kamerų duomenys rodo, kad tada, kai stovėjo stotelė, kaip tyčia buvo suintensyvėjęs eismas tuo žvyrkeliu ir kai kurie vairuotojai važiuodavo itin greitai, lyg norėtų sukelti kuo daugiau dulkių. Kiek mums buvo pranešta, šią savaitę Uosto direkcijos mūsų teritorijoje pastatyta taršos matavimo stotelė taršos viršijimų neužfiksavo”, – teigė V. Kaunas.

Uosto direkcijos įmonės teritorijoje sumontuota taršos matavimo stotelė. Martyno Vainoriaus nuotr.

Pasak A. Kamarausko, taip pat buvo nuspręsta pradėti bendradarbiauti su Klaipėdos universiteto mokslininkais, kad jie savo moderniose laboratorijose ištirtų taršos matavimo stotelėse susikaupiančių kietųjų dalelių sudėtį.

„Mokslininkai sakė, kad galima labai aiškiai nustatyti, kokie ten yra, pavyzdžiui, „Klasco” krovinių dulkių, kiek nuo gatvių kylančių dulkių ar net automobilių stabdžių dalelių. Tada visiems bus labai aiškūs taršos šaltiniai”, – sakė jis.

Vilniuje tarėsi specialistai

Tuo metu Vyriausybės spaudos tarnyba penktadienį popiet pranešė, kad  Vyriausybės kanceliarijoje įvyko pasitarimas dėl oro taršos problemų Klaipėdos mieste.

„Iš tiesų matome didelį visuomenės susirūpinimą dėl oro taršos Klaipėdoje. Šio susitikimo tikslas – aptarti konkrečias priemones, kurios padėtų užtikrinti efektyvią oro taršos, kvapų ir triukšmo kontrolę Klaipėdos mieste. Nereiktų vieniems kitų kaltinti, o užuot tai darius, aiškiai ir tiksliai nustatyti taršos šaltinį, o jį identifikavus – imtis konkrečių veiksmų“, – pranešime cituojamas Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis.

Anot pranešimo, per susitikimą pabrėžta efektyvesnio oro taršos monitoringo būtinybė. Iki šiol nebuvo gauta jokia apibendrinta informacija, kur yra pagrindinės dabartinės oro taršos Klaipėdoje priežastys ir  šaltiniai. Todėl atsižvelgus į pasitarime išsakytas nuomones prašoma, aktyviai įsitraukiant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, suintensyvinti oro kokybės stebėjimą Klaipėdos mieste ir iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. pateikti Vyriausybės kanceliarijai išvadas apie padidėjusios oro taršos priežastis.

Per pasitarimą konstatuota, kad atsakomybę už jo teritorijoje vykdančių įmonių veiklą prisiimti ir aktyviau į  aplinkos taršos monitoringą turėtų įsitraukti Klaipėdos valstybinis jūrų uostas. Uostas turėtų būti įpareigotas taikyti jo teritorijoje esančių krovos įmonių aplinkosauginių priemonių taikymo stebėjimą.

Susitikime dalyvaujančių institucijų atstovams taip pat buvo priminta, kad į gyventojų pageidavimu atliekamus  oro taršos tyrimus atsakymai turi būti pateikiami nedelsiant.

„Netoleruotini atvejai, kai tai delsiama daryti kelis mėnesius”, – rašoma pranešime.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras paragintas reguliariai organizuoti susitikimus su visomis uoste veikiančiomis krovos kompanijomis „siekiant socialiai atsakingo verslo požiūrio į aplinkos taršą ir aptariant konkrečius įmonių veiksmus taršos prevencijos srityje”.

Žadama, kad atsakingų institucijų atstovai taip pat artimiausiu metu susitiks su asociacijos „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“ atstovais ir aptars jų keliamas problemas.

Pasitarime Vyriausybės kanceliarijoje dalyvavo Sveikatos, Aplinkos, Susisiekimo ministerijų, Aplinkos apsaugos departamento, Aplinkos apsaugos agentūros, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_video link=”https://youtu.be/kRt6jmw_l2w” align=”center” title=”„Klasco„ vadovo Vytauto Kauno komentaras”][vc_gallery interval=”5″ images=”44748,44749,44742,44750,44751,44752,44753,44754,44755,44756,44757,44758,44759,44760,44762,44763,44744,44761,44743″ img_size=”large”][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][/vc_column][/vc_row]