Kai atėjau į „Budokan“ salę Klaipėdoje, kurioje pradėjau užsiiminėti aikido kovos menu, teko daug ką nugalėti savyje, o pirmiausia bailumą. Netikėtai apie tai prakalbau su savo aikido instruktoriumi, o jis atsakė: „Visas pasaulis yra valdomas baime“.

Instruktorius padavė man nedidelę knygą, kuri vadinosi „Su smurtu susidūrus“. Knygą parašė aikido meistras ir dvasininkas-misionierius Jonathanas Duringas. Remdamasis aikido praktika ir dvasinio kelio bei gyvenimo patirtimi, knygoje jis pasakoja, kaip reaguoti į vidinius ir išorinius konfliktus. J. Duringas atskleidžia, kaip nugalint save, keisti gyvenimo aplinkybes. Juk vienas žinomiausių aikido įkūrėjo Morihei Ueshibos posakių yra: „Tikra pergalė yra pergalė prieš save“. Dalinuosi keliomis įžvalgomis iš knygos, kurios, tikiuosi, padės ir jums atskleisti „jėgos šaltinius“, glūdinčius kiekviename.

Baimė įveikiama, nustojus kovoti su ja

J. Duringas prisipažino, jog baimė jį lydėjo visą gyvenimą: kritimo baimė, nesėkmės ir vienatvės baimės, baimė apsijuokti. Kartais jį užklupdavo panikos atakos. Niekas negalėjo iš jo širdies išplėšti baimės jausmo.

Kritimo baimė pradėjo tirpti, kai Jonathanas mokėsi nukristi per aikido treniruotes. Instruktorius jam patarė: „Nekovok su šia baime, pradėk su ja kalbėtis, o svarbiausia – būk jai geras“. Taip dvasininkas išmoko prisijaukinti ir susidraugauti su savo baime: „Ji niekada nesitraukia nuo manęs nė per žingsnį, bet man labiau padeda nei trukdo. Aš nebėgu nuo jos, todėl ji nėra priversta atkreipti į save mano dėmesį panikos atakomis.“

Aikido moko, jog nereikia kovoti su baime. Geriau ją priimti, patyrinėti, apžvelgti iš įvairių pusių. Dažniau susiduriant su situacijomis, kurios kelia baimę, išmokstama tinkamai reaguoti, priimti save. Galiausiai pamatoma, kad toje situacijose nėra nieko grėsmingo. Pavyzdžiui, per aikido treniruotes pirmiausia išmokstama saugiai nukristi ant žemės.

Aš atėjau į aikido salę, turėdama kritimo baimę, bet po kelių treniruočių, įvaldžiusi techniką, jau sugebėjau atlikti šį veiksmą taisyklingai ir baimė pasitraukė. Dažnas susidūrimas su nejaukia situacija galiausiai išmoko jaustis joje patogiai.

Priimti skausmą

Aikido treniruotės moko naujai pažvelgti į skausmo fenomeną. Per treniruotes fizinis skausmas patiriamas sąmoningai, partneriui atliekant veiksmus, tačiau niekada neperžengiama jo riba. Besitreniruojantysis jaučiasi saugus, nes plojimo veiksmu sustabdo savo partnerį nuo skausmingesnio judesio.

Aikido įgalina sąmoningai priimti skausmą ir netgi išplėsti šio pojūčio ribas. Kai kūnas pripranta pakelti didesnę įtampą, ir dvasia tampa atsparesnė, nes fizinio ir dvasinio skausmo juslės yra glaudžiai susietos. Kai išmokstama nebijoti susidurti su fiziniu skausmu ir dvasinis – tai nebegąsdina.

„Aikido pratimų tikslas yra išsiugdyti tokį požiūrį į skausmą, kad, susidūrus su skausmą sukeliančiu pratimu per treniruotes ar skausmingu gyvenimo įvykiu, nereikėtų baimingai krūptelti. Juk mes taip suformuoti, kad dar toli gražu nepriėję tikrosios skausmo ribos, gūžiamės jau vien nuo minties apie ją“, – rašoma knygoje „Su smurtu susidūrus“.

Šiuo metu medicinos ir kitų mokslininkų tyrimų įrodyta, kad kūnas, skausmui peržengus tam tikrą ribą, išskiria hormoną endorfiną. Jis užblokuoja gyvybei gresiančio skausmo jutimą ir žmogui esant sąmoningam, pripildo sielą bei kūną palaima. Tai žinant, galima kontroliuoti fizinės kančios baimę. Be abejo, reikia saugoti save nuo fizinio ir dvasinio skausmo, tačiau nereikėtų gūžtis vien nuo minties apie jį.

Sustingimas įveikiamas judesiu

Šiandien žmonės dažnai nusivylę valdžia, pragyvenimo lygiu Lietuvoje ar savimi. Jie galvoja, kad jiems nėra galimybių.

Aikido moko, jog visada yra galimybė pajudėti. Aikido moko, kaip judėti tikslingai, kad įdėjus mažiausiai pastangų, būtų pasiektas geriausias rezultatas. „Kas nesiliauja judėti, tas išjudina ir tą, kas jį paliečia ar su juo atsitinka. Kartais nebūtina net iš vietos pajudėti, užtenka pasukti klubus, kad išvengčiau užpuoliko“, – rašo J. Duringas.

„Net ir tuomet, kai iš šalies žiūrint atrodo, jog atimtos beveik visos judėjimo galimybės, dar lieka stebėtinai didelė veikimo laisvė.“ Šią mintį iš knygos „Su smurtu susidūrus“ prisiminiau, kai išeinant iš darbo buvau gąsdinama savo darbdavio. Skleidžiama baimė kėlė stingulį, bet aikido mokė, jog net ir tame sustingime yra galimybė pajudėti.

Aikido pratimuose, norint išvengti grėsmingos atakos, užtenka greitai pasisukti. Paskui, naudojant minimalius, bet tikslius judesius, užpuolikas pargriaunamas. Įveikti sustingimą, kurį kelia skleidžiama baimė, vidinė apatija, nusivylimas, galima pradėti nuo kelių tikslingų veiksmų. Kartais net nereikia milžiniškų pastangų, užtenka truputį pajudėti. Darant kelis žingsnius kiekvieną dieną, susilaukiama permainų.

Esu dėkinga Klaipėdos aikido klubo instruktoriams už galimybę išjudinti savo sustingimą.