P0 mobilus

Mums rašo

Roko Masiulio vizitas Klaipėdoje: turėsime skrydį į Vokietiją? (1)

Renaldas Kulikauskas, Klaipėdos bendruomenių asociacijos pirmininkas
2018-08-21


Rugpjūčio 16 d. Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai surengė narių susitikimą su susisiekimo ministru Roku Masiuliu, kuriame dalyvavo ir VĮ Lietuvos oro uostai vadovas Marius Gelžinis.

Pagrindinė susitikimo tema – Vakarų Lietuvos pasiekiamumo iš Palangos oro uosto problemos ir susisiekimo perspektyvos.

Martyno Vainoriaus nuotr.
Esminiai pastebėjimai

Ministro požiūrio į pavaldžių įmonių veiklą rezultatas: “Atėjau, pakviečiau patikimą komandą, atlikau išsamų veiklos auditą, padariau reikalingus, naudingus ne sau, o valstybei pokyčius ir atidaviau į teismą godžius buvusius vadovus ir sprendimų priėmėjus, kad būtų išieškota jų mums visiems padaryta žala”. Tokį veiklos algoritmą pritaikęs kelių tiesimo įmonių ir VĮ “Automagistralė” veiklos vertinimui, R. Masiulis pasiekė rezultatą: kelių teisimo kaina Lietuvoje per praėjusius metus sumažėjo 30-40 proc. Įvertinus Lietuvos metinį kelių fondą – 0,5 mlrd. EUR. Tai leis nutiesti trečdaliu daugiau kelių. Kokybiškų kelių, su riebiu asfalto sluoksniu ir tvirtu jo pagrindu.

Kinijai leidimo kreipti savo krovos srautus per Lietuvą kol kas neduoda Rusijos valdžios atstovai. Kol kas. Ministras tiki, kad tai turi pasikeisti.

Lietuvos geležinkelių (LG) srauto sudėtis: 60 % Lietuvos pramonės kroviniai, 40 % Baltarusijos kroviniai. Rusija savo krovos tikrai negrąžins. Dėl ateities srauto potencialo pagrindinis konkurentas – Latvija.

LG elektrifikacija – esminis konkurencingumą turinčių užtikrinti veiksnių, stringa dėl problemų vykdant atnaujintus viešųjų pirkimų reikalavimus ir neleidžia efektyviai konkuruoti su pagrindiniais konkurentais kovoje dėl krovos srautų – Latvija, kuri jau juda savo geležinkelių elektrifikacijos keliu. Stabdis – naujausi reikalavimai, pagal kuriuos dalyvaujančių viešųjų pirkimų konkursuose įmonių valdybos nariai privalo pateikti įrodymus, kad nei vienas jų nėra skolingas savo šalies Mokesčių inspekcijai.

Ir toliau susitelks į Vilnių ir Kauną?

Į Klaipėdos verslininkų išsakytą pageidavimą skirti dėmesio Palangos oro uostui ir derėtis dėl skrydžių į/iš Vokietiją svečių iš Vilniaus buvo sutiktas skeptiškai. Jų vertinimu, skrydžių kompanijai oro uostas įdomus tik tada, kai jo užtikrinamas metinis keleivių srauto pralaidumas siekia bent 5 mln. žmonių. Tokį pralaidumą beveik pasiekė Vilnius. Tačiau net su tokiu pralaidumu verslo skrydį tarp Vilniaus ir Londono City oro uostų Lietuvos specialistai derino bent 2 metus (nuo London City oro uosto iki Londono centro – 14 km, nuo Lutono ir Stanstedo, į kuriuos buvo skraidinama iki šiol – atitinkamai 53 ir 63 km.).

Srauto riba, kada oro uostas tampa pelningas – 1 mln. keleivių per metus. Tokį pralaidumą pasiekė Kaunas. Palangos pasiekimai – 0,07 mln. (70 tūkst.). VĮ “Lietuvos oro uostai” vadovo M. Gelžinio teigimu, per 3 metus bus siekiama padidinti Palangos metinį srautą iki 300 tūkst. keleivių. Dabartinės Palangos oro uosto infrastruktūros maksimalus pralaidumas – 400 tūkst. Taigi, net išspaudus maksimumą, iki pelningo 1 mln. keleivių per metus srauto trūktų daugiau nei dvigubai.

Išsakytas svečių pažadas – ieškoti galimybių užtikrinti papildomus skrydžius: 2 kartus per savaitę naujus poilsinius (Turkija?) ir bent 5 kartus per savaitę verslo/turizmo skrydžius Vokietijos kryptimi.

Klaipėdos verslo atstovai tarpusavyje paapmaudavo, kad pateikti skaičiai apie oro uostų efektyvumą ir atsiperkamumą gali lemti VĮ “Lietuvos oro uostai” derybininkų dėmesio sutelkimą artimiausiu metu tik į Vilniaus ir Kauno oro uostus. Vienas balansuoja ant stambiems skrydžių operatoriams svarbios 5 mln., kitas ant pelningumui būtino 1 mln. metinio keleivių srauto ribos.

Pagelbėtų turizmo klasteris

Galima išeitis stiprinant Klaipėdos pozicijas Europos turizmo žemėlapyje – sujungti aplinkines pajūrio zonos savivaldybes į vieną turizmo klasterį. Pasiūlę turistui maršrutus, jungiančius visą Klaipėdos, Palangos, Kretingos ir Šilutės miestų ir rajonų teritorijas, ir sujungę visų šių savivaldybių už turizmo skatinimą atsakingų specialistų pastangas į bendrą kumštį, galėtume pakeisti dabar neefektyviai vystomą atvykstamąjį turizmą.

Šio klausimo rimtai ėmėsi Gintautas Bertašius, Lietuvoje, Dubajuje ir Šveicarijoje investuojantis verslininkas, pastarojoje šalyje pragyvenęs 30 metų. Jei Gintautui pavyko iš Šveicarijos prisikviesti bendram darbui ir gyvenimui Klaipėdoje savo vaikus, turėtų pavykti ir šis telkimo projektas.

Kad keisti(-is) nėra paprasta, gerai iliustruoja Klaipėdos turizmo ir informacijos centro (KTIC) administruojamas tinklapis www.klaipedainfo.lt. Tai – pagrindinis langas į Klaipėdą užsienio turisto žvilgsniui.

Šių metų pavasarį atkreipiau dėmesį į apgailėtinos kokybės fotografijas šioje mūsų miesto pagrindinėje vizitinėje kortelėje. Po kelių mėnesių tinklapis pasikeitė. Šiek tiek. Pagerėjo publikuojamų nuotraukų kokybė, kosmetiškai buvo paremontuota tinklapio struktūra, suvienodinti šriftai ir atkreiptas dėmesys į spalvų dermę. Tačiau svarbu ne tik forma, bet ir turinys.

Šių metų kovą bendruomenių organizuoto susitikimo su turizmo sektoriaus atstovais, kuriame dalyvavo ir KTIC vadovė Romena Savickienė, metu atkreipiau dėmesį į nedovanotiną aplaidumą pristatant pasaulio gurmanams geriausius Klaipėdos virtuvės šefus ir restoranus, kuriuose šie darbuojasi, ir pateikiau vieną pavyzdį:

4 vieta tarp 30 geriausių Lietuvos restoranų;

15 vieta Baltijos šalyse “White GUIDE”;

virtuvės šefas – geriausio restorano pasaulyje “NOMA” Kopenhagoje buvęs šefas.

Jau varva seilė? Kas tai per vieta? Aišku, kad MONAI ir jų šefas Vytautas Samavičius.

Skaidrėse visi galėjo matyti, kaip šią nuostabią traukos vietą mato kulinarinio turizmo entuziastai.

Kaip manote, ar vaizdelis pasikeitė? NE!

Negali sakyti, kad visai niekas nieko nedarė. Lietuviškoje tinklapio versijoje atsirado tekstas: “Vienas geriausių šalies šefų Vytautas Samavičius seniai svajojo apie tokią vietą, kurioje būtų galima vakaroti su šeima, rengti verslo susitikimus arba tiesiog pasisėdėti su draugais, kurioje netrūktų improvizacijos, sezoniškumo ir elegancijos lėkštėse. Restoranas ,,Monai” yra įsikūręs Klaipėdos centre”.

Sakysite, vis šis tas. Taip, bet šis tekstas įkeltas tik į lietuvių kalbos versiją, nei vokiečių, kurių pas mus per 40 proc. viso metinio turisto srauto, nei anglų, nei rusų kalba šio teksto nėra.


2018-08-21

Vienas komentaras apie “Roko Masiulio vizitas Klaipėdoje: turėsime skrydį į Vokietiją?”

  1. ko čia tartis su oro kompanijomis jeigu mes galime LR paskelbti smulkiuju oro vežiku v. konkursą?Pvz.toks zuokas išgirdes tuoj pat susivairuos koki 20-50 vietu lėktuvėli(gal net naujesni kaip Rainaro kalabudos) iš Amerikos krikštatėvių ir puikiausiai skraidins i Berlyną.Ar Daniją.Ar kitur kur.Kur iš Klaipėdos yra pusė val.kelio.Anksčiau Vok.karalius Liudvikas arkliais i Memeli atvažiuodavo per 2 dienas.Tai čia oru..

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt