Rugpjūčio pradžioje pas Klaipėdos merą vykusio pasitarimo dėl pietinę miesto dalį kankinančios smarvės rezultatai nepatenkino kai kurių ir uostamiesčio, ir rajono gyventojų, tad jie ėmėsi savo tyrimo.

Žmonėms dabar įtarimą kelią AB „Klaipėdos vanduo” ir AB „Grigeo Klaipėda” nuotekų linijose esantys šuliniai su vadinamaisiais vantuzais, per kuriuos išleidžiamas šiuose tinkluose susidarantis oras. Tačiau abiejų įmonių atstovai nemano, kad šie šuliniai gali būti tokios smarvės šaltinis. Kol kas nuo kategoriškų kaltinimų susilaiko ir patys gyventojai, dar laukiantys papildomų duomenų.

Nuotrauka iš Ligitos Girskienės „Facebook” profilio

Aiškinasi patys gyventojai

Kol kontroliuojančių institucijos atstovai iš esmės tik skėsčioja rankomis ir kalba apie teisinės bazės trūkumus, patys gyventojai pradėjo aiškintis, kas gali būti juos vis kankinančios smarvės šaltinis.

„Paskutiniu laiku nuolat sklindanti smarvė Toleikių, Ketvergių gyvenvietėse, o taip pat pietinėje Klaipėdos dalyje privertė ieškoti gilesnės problemos nei įvardijama „Branda LT”. Susipažinus su „Brandoje” atliktais kvapų matavimo tyrimais skirtingais sezonais, pasikonsultavus su komunikacijų inžinieriais, išstudijavus galimą kvapų sklaidą ir intensyvumą, užsiklausėme įmonių „Grigeo Klaipėda” ir „Klaipėdos vanduo” apie šulinių su vantuzais išdėstymo planus pietinėje Klaipėdos dalyje. Tai yra nuorinimo taškai aukšto slėgio nuotekų vamzdynuose, kuriais teka nuotekos į Dumpių valymo įrenginius. Susidarius slėgiui šie „Grigeo Klaipėda” šuliniai yra atidaromi ir iš jų išleidžiamos susikaupusios dujos. Įmonės darbuotojai, kiekvieną pirmadienį ir penktadienį tuos šulinius profilaktiškai atidarinėja, kad nesusidarytų avarinė situacija. Penktadienį „Grigeo Klaipėda” ekologė atsisakė bendruomenės atstovams leisti kartu su įmonės darbuotojais apeiti šiuos šulinius, motyvuodama, kad jie jau išvykę. Kas galėtų paneigti, jog slėgis vamzdynuose susidaro dažniau ir atidarinėti šulinius reikia galimai kiekvieną ar kas antrą dieną. Na, o jei dar pridėsime „Klaipėdos vandens” šulinius su vantuzais, kurių greičiausiai yra ženkliai daugiau, susidaro didžiulė puokštė kvapų, kuri ir nuodija gyventojus”, – „Atvirai Klaipėdai” pasakojo Raimonda Zaborė.

Pirmadienį jau grupė gyventojų, tarp kurių buvo ir aktyvi Bandužių bendruomenės atstovė, buvusi miesto Tarybos narė Ligita Girskienė, patys ėjo palei „Grigeo Klaipėda” nuotekų trasą ir tikrino minėtuosius šulinius.

„Šios dienos vykdytos kvapų medžioklės rezultatas. Kodėl apie tuos „nuorinimo” šulinius, kurie yra ir miesto teritorijoje, niekas nekalba? Kiek jų turi AB „Klaipėdos vanduo”, UAB „Grigeo Lt”?! Ar XXI amžiuje taip turi būti tvarkomos dujos, kurios susidaro nuotekų šuliniuose?! Kodėl aplinkosaugininkai, meras, visi tikrintojai, savivaldybės įmonės vadovai nutylėjo apie šiuos galimus smarvės šaltinius?! Pažadu apeiti savo kojom visą nuotekų tinklą nuo „Grigeo LT” iki Dumpių. Trečdalį šiandien nukeliavom. „Grigeo” schemos mūsų rankose. „Klaipėdos vanduo” taip pat turės pateikti visą nuotekų tinklo schemą su nuorodomis, kur yra tie dvokiantys šuliniai”, – savo „Facebook” paskyroje rašė L. Girskienė.

Visgi ji antradienį „Atvirai Klaipėdai” akcentavo, kad dar neskuba daryti išvadų, jog būtent šie šuliniai ir yra gyventojus kankinančios smarvės šaltinis.

„Dabar esame užsiprašę iš „Klaipėdos vandens” schemą bendradarbiaudami su kitais gyventojais. Galėsime į klausimą atsakyti, kai sužinosime, kuriose vietose tie vantuzai yra. Gyventojai registruoja, kokią dieną, kokioje vietoje ir koks kvapas buvo – matome, kad taip būna iki pat Statybininkų prospekto. Gavę „Klaipėdos vandens” schemas, patikrinsime informaciją, kad tie vantuzai atidaromi automatiškai ir ar tuo metu gyventojai jaučia kvapą ir galėsime daryti išvadas, ar tai įtakoja. Tiesiog reikia dar išlaukti ir susirinkti visą informaciją”,  – sakė L. Girskienė.

Nesutampa kvapai ir laikas?

„Grigeo Klaipėda” generalinis direktorius Vidas Beržonskis sakė, kad kai neseniai gyventojai kreipėsi su klausimais dėl nuotekų linijos, jiems buvo patvirtina, jog tokia linija yra ir buvo nurodyti taškai, kuriuose vykdomas šios linijos nuorinimas, nes ji yra slėginė.

„Nuorinimą būtina daryti dėl technologinių dalykų, kad ta linija netrūktų ir neįvyktų avarija. Tai darome reguliariai, nuo pat linijos pastatymo – du kartus per savaitę, du darbuotojai tai daro pirmadieniais ir penktadieniais. Esame ženkliai sumažinę tų nuorinimo taškų kiekį. Man vienas dalykas kliūva, kaip prasilenkianti informacija. Vis girdžiu, kad žmonės jaučia nemalonius kvapus savaitgaliais, naktimis, taip pat gana konkrečiai įvardijama, kad jaučiamas fekalijų, puvėsio ar mėšlo kvapas. Tačiau mes juk nuorinimą vykdome pirmadieniais ir penktadieniais darbo metu, ne naktimis ar savaitgaliais. Pats nuorinimo procesas vidutiniškai trunka apie 15 minučių. O ir mūsų nuotekos, susidarančios popieriaus gamybos metu, neturi tokio prigimtinio kvapo kaip nurodo gyventojai”, – sakė V. Beržonskis.

Pasak jo, kaip alternatyva tokioje linijoje gali būti įrengtas automatinis nuorinimas, bet tada procesas visiškai yra įrangos rankose ir nuorinimas vyktų tada, kai linijoje būtų pasiektas atitinkamas slėgis – bet kuriuo paros ar savaitės metu.

V. Beržonskio teigimu, savaitgaliais ši linija tikrai gali „išgyventi” ir be nuorinimo, tad tuo metu šią procedūrą atliekantys darbuotojai nedirba.

„Jei būtų smarvė – tikrai spręstume problemą”

AB „Klaipėdos vanduo” generalinis direktorius Leonas Makūnas taip pat patvirtino, kad įmonė ruošiasi prašymą pateikusiems Šernų ir Ketvergių gyventojams suteikti informaciją apie jos nuotekų linijos nuorinimo taškus.

„Vantuzai yra skirti išleisti iš vamzdžio orą, kuris gali patekti ten, jei siurbilinė sustojo ir vamzdis užsiorino. Taip būna, kai yra skirtingi vamzdžių aukščiai. Mes irgi turime tokių vantuzų, tačiau mūsų šeštoji linija, kuria pumpuojamos nuotekos į Dumpių valymo įrenginius, praktiškai visada dirba pastoviu režimu, neišsijungdama. Ji išsijungia tik tada, jei sutrinka elektros tiekimas kuriam nors trumpam laikui. Aš manau, kad nėra kada kvapams susidaryti. Jie nuotekose susidaro, kai jos būna be oro ir vyksta biologiniai procesai – iš sieros junginių formuojasi sieros vandenilis, vadinamasis supuvęs kiaušinis, ir amoniakas. Bet mūsų nuotekos vamzdyje neužsilaiko. O nuotekų valykloje užterštas oras jau surenkamas ir išvalomas. Teoriškai, jei linija užsiorinusi ir pradeda veikti siurblinė, oras išstumiamas, tuo momentu gali būti paskleistas blogas kvapas. Problema galėtų būti nebent tada, jei toks vantuzas sugestų ir nuotekos išsilietų, bet nesame pastebėję tokių atvejų. Aš tikrai neįsivaizduoju, kad būtų tiek atvejų ir per tuos vantuzus išeitų tiek dujų, kad užsmardintų visą pietinę miesto dalį. Galiausiai galima sutikrinti siurblinės veikimo grafiką su tais atvejais, kai žmonės jaučia tuos kvapus”, – sakė L. Makūnas.

Jis patvirtino, kad šiuo metu metu yra sugedęs nuotekų dumblo džiovinimo įrenginys – laukiama detalių ir tikimasi rugsėjį po remonto vėl pradėti jį eksploatuoti.

„Pats džiovinimo įrenginys, kai dirba, turi nuolatinį kvapą, bet jis dabar nedirba ir jokio kvapo neskleidžia. Nedžiovintą dumblą išvežame į „Fortum”. Yra laikinosios dumblo saugojimo aikštelės, ten dumblas skleidžia tam tikrą kvapą, bet tikrai ne tą, dėl kurio skundžiasi gyventojai. Jei tik mes rastume kokius kvapus, tikrai imtumėmės priemonių juos panaikinti”, – sakė L. Makūnas.