Kol šiaurinės miesto dalies gyventojai kovoja su oro tarša, pietinę Klaipėdos dalį užpuolė nepakeliami kvapai.

Jau keletą vakarų iš eilės čia pasklinda tokie „aromatai”, kad negelbsti net ir uždaryti langai. Apie tai žmonės dalinasi savo socialiniuose tinkluose.

Pietinių miesto rajonų gyventojai pastaruoju metu skundžiasi baisia smarve. Martyno Vainoriaus nuotr.

Po pas Klaipėdos merą vykusio pasitarimo visos strėlė buvo kreipiamos į bioskaidžių atliekų kompostavimu užsiimančią UAB „Branda LT”, nors jos atstovas neigė, kad įmonė yra pagrindinis kvapų šaltinis. Tuo metu kontroliuojančiųjų institucijų atstovai nieko paguodžiančio pasakyti negalėjo, nes esą kontrolės kompetencijos yra išskaidytos.

Pats meras Vytautas Grubliauskas yra įsitikinęs, kad problemų sprendimo raktas yra Seime, nes esą reikia keisti teisės aktus ir vylėsi, kad pasitarime dalyvavę Klaipėdoje išrinkti parlamentarai (dalyvavo Dainius Kepenis ir Simonas Gentvilas) tai išgirs ir imsis veiksmų.

Gyventojai itin piktinasi

Buvusi politikė Ligita Girskienė socialinio tinklo „Facebook” paskyroje pas save nakvynės pakvietė miesto administracijos direktorių Saulių Budiną ir miesto merą Vytautą Grubliauską.

„Gal norit šiąnakt mano bute nakvoti? Dvokia visas rajonas. „Brandos” subrandinta puvenų smarvė”, – rašo klaipėdietė, turėdama galvoje prie pat uostamiesčio Dumpiuose veikiančią komposto gamybos aikštelę, kurią administruoja UAB „Branda LT”.

Moters įrašą apie kvapus komentaruose patvirtino daugybė aplinkui gyvenančių žmonių. Labiausiai nuo itin bjauraus dvoko kenčia pačių piečiausių – Bandužių, Mogiliovo, Kuncų gatvių, pietinės Šilutės plento dalies bei Jūrininkų prospekto gyventojai.

Tačiau trečiadienio vakarą dvoką jau pajuto ir kai kurie klaipėdiečiai, gyvenantys gerokai toliau nuo Klaipėdos rajone esančių Dumpių – Smiltelės, Varpų, Liubeko gatvėse.

„Smirdėjo kaip reikalas, grynų gryniausias š…”, – sakė Varpų g. gyventojas Pranas.

Nemalonūs kvapai atsiranda tik vakare, ryte jie dingsta.

Pasitarime pas merą buvusi klaipėdietė Aušra Zarambienė teigė, kad paskutinę savaitę jaučiamas „tragiškas dvokas”.

„Pati dirbu auklėtoja darželyje, jau dvi paros, kaip tėvai atveda vaikus, kurie jaučiasi blogai, juos pykina, yra neišsimiegoję. Yra pikta girdėti, kad visos keturios įmonės teigia nesmardinančios. Bet realybė yra tokia, kad žmonių savijauta yra bloga, jie pardavinėja butus, kurie yra nuvertėję. Situacija be išeities jau daugelį metų”, – teigė A. Zarambienė.

Ką gali kontrolieriai?

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė po pas merą vykusio pasitarimo sakė, kad šios institucijos galios kvapų kontrolės atžvilgiu yra ribotos.

„Dumpiuose esančių įmonių kvapų sklaidą esame padarę. Buvome nustatę viršijimus dėl „Klaipėdos vandens”, „Grigeo Klaipėda” veiklos, jos taikė priemones ir pakartojus matavimus kiekviena įmonė jau neviršija higienos normų. Kai mes gauname gyventojų skundus, žiūrime ar po mūsų atlikto kvapų sklaidos modeliavimo nėra pasikeitimų – ar nepasikeitė technologijos, taršos leidimų sąlygos. Jei yra pokyčių, mes savo procedūrą pradedame iš naujo. Procedūra gana ilgai, reikia praeiti keturis etapus iki kvapų modeliavimo. Jei buvo incidentas, pakeitimai, tada jau Aplinkos apsaugos departamento funkcija vykdyti tokią kontrolę ir aiškintis, kodėl atsirado kvapai. Jie gali operatyviai reaguoti, nes tikrina įmones, o mūsų centras to daryti negali. Kompetencijos yra labai išskirstytos, nors reikalas ir bendras”, – sakė A. Šlepetienė.

Pasak jos, pagal dabar turimus duomenis niekas nėra pasikeitę, tad Visuomenės sveikatos centras jokių veiksmų nesiims, nors iki pietų jau buvo gauti 5 raštiški skundai.

Specialistė sakė, kad kvapai veikia žmones psichologiškai, o dėl to jau gali sutrikti ir nervų, ir virškinimo sistemos.

Pasak jos, ši institucija bandė inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kad būtų trumpinamos procedūros, tačiau palaikymo kol kas nesulaukė.

Tuo metu Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Andrius Kairys teigė, kad ši institucija prižiūri, kaip įmonės laikosi taršos leidimo sąlygų, o „Branda LT” nėra tas subjektas, kuris turėtų oro taršos leidimo dalį”.

„Kvapai nėra mūsų kontrolės sritis, mes kontroliuojame teršalus. Šioje situacijoje mes siekiame, kad įmonei būtų tikslinamos leidimo sąlygos, rugsėjį mes tikrinsime tą įmonę planine tvarka ir žiūrėsime, kaip ji laikosi naujojo liepą išduoto leidimo sąlygų, ar yra kokių noras dar netikslumų, reikia ką nors griežtinti, keisti”, – teigė A. Kairys.

Anot jo, „Grigeo Klaipėda” ir „Klaipėdos vandens” nuotekų valykla bei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro Dumpių sąvartynas yra įdiegę priemones, kurios mažina teršalų išsiskyrimą, tad daugiausiai klausimų kyla dėl „Branda LT”.

„Ši įmonė yra periodinio veikimo, kai kompostuojant bioskaidžias atliekas atidaromas kaupas tolesniam perdirbimui, sijojimui ir tuo metu esame nustatę, kad vyksta tam tikra emisija į atmosferą ir ji pasiekia gyvenamąsias teritorijas”, – sakė A. Kairys.

Pasak jo, iki šiol „Branda LT” buvo gavusi baudų už netinkamai vykdomą apskaitą ir kitus pažeidimus, bet šiemet dėl skundų dėl aplinkosauginių pažeidimų nebuvo gauta, tad bus atliktas tik planinis patikrinimas.

Kvapai visų?

UAB „Branda LT” energetikas Vytautas Buivydas tikino, kad įmonė jau yra ėmusis priemonių ir „padėtį gerino”.

„Mes jau pasiruošėme projektą, žadame investuoti apie du milijonus, 700 tūkstančių eurų bus skirta europinės paramos ir tuos visus kaupus, kur dabar vykdome technologinį procesą, ruošiamės uždengti, planuojame įrengti biogeneratorių ir tą veiklą vykdyti taip, kad nebūtų taršos, būtų galima ją pamatuoti – bus pastatyti filtrai. Kad nebūtų pretenzijų nei iš gyventojų, nei iš aplinkosaugininkų pusės, kad mes teršiame ir skleidžiame nemalonius kvapus”, – sakė V. Buivydas.

Pasak jo, dabar yra kvapų paletė nuo visų šioje zonoje veikiančių įmonių, bet tyrimai – ir nepriklausomų laboratorijų, ir kontroliuojančių institucijų – esą rodo, kad „kvapas už sanitarinės apsaugos zonos neplinta toliau ir atitinka įstatymų reikalavimus”.

Specialisto teigimu, įmonė veiklos naktimis nevykdo, nebent pas klientus įvyksta kokios nors avarijos ir reikia skubiai priimti atliekas. Pastarosiomis dienomis kvapas esą galėjo pasklisti tik atidengus kaupus ir vykdant atliekų sijavimą.

„Rytais ir vakarais smarkiai nebejuda transportas, nebėra tokio oro maišymo, koncentracijos sklaidos, todėl kvapai ir jaučiasi. Aš pats gyvenu Laukininkų gatvėje, auginu keturis mažamečius vaikus, tad tikrai galiu patikrinti, kad į viską žiūrime atsakingai. Galiu tikrai užtikrinti, kad ne iš mūsų įmonės jie sklinda. Jie sklinda ir iš LEZ, ir kitų įmonių. Tai yra visa kvapų puokštė. Pats ryte kartais jaučiu ir saldų, ir dujų kvapą”,  – sakė Vytautas Buivydas.

Susisiekus su  UAB „Branda” direktoriumi Evaldu Stake, jis irgi teigė esąs įsitikinęs, kad nemalonūs kvapai sklinda ne iš jų įmonės.

„Pas mus įmonėje kvapai yra įprasti – nei sumažėję, nei padidėję. Iš kur jie sklinda, neįsivaizduoju, tam reikia tyrimo”, – sakė jis.

Tuo metu L. Girskienė sakė esanti 100 proc. įsitikinusi, kad smardina būtent „Branda LT”, nes ne kartą jau yra važiavusi ir į vietą bei ten jautė tokią smarvę.

KOMENTARAS

Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos meras

Eilinį kartą grįžtame prie tų pačių problemų ir eilinį kartą konstatuojame, kad didžioji dalis jų sprendimo galimybių yra net ne Klaipėdoje, o Vilniuje. Tikiuosi, kad šiandien Seimo nariai, kurie dažnai rodo daug pastangų siekiant išspręsti problemas, bet jos neišsisprendžia, išgirdo, kad pirmiausiai turi būti vėl grįžta prie siūlymo susodinti prie stalo Sveikatos apsaugos ministerijos specialistus ir ministrą, Aplinkos ministerijos specialistų ir ministrą, Aplinkos apsaugos departamento bei agentūros vadovus ir labai aiškiai ant stalo dėti jau ne kartą teiktus siūlymus tiek dėl reglamentavimo, normatyvų, tiek dėl įrankių, kurios institucijos gali reaguoti ir sankcijas taikyti. Ir tada tos agentūros, kurios šiandien tik skėsčioja rankomis, turės nepalyginamai daugiau įtakos. 

Iš keturių bendrovių trys investavo labai daug ir savo teritorijose priežastis suvaldė. Lieka ketvirtoji, kuri jau pagarsino, kad gavo europinę paramą. Pasirodo, kad galima pagaliau prispausti ir ketvirtąją. Nors ir kilo klausimų, ar galima tokiai bendrovei skirti europines lėšas, kas man keistokai nuskambėjo. 

Aš manau, kad šiandieninis pasitarimas davė rezultatą ir galiausiai visi, tikiuosi, išgirdo, kur iš tiesų yra sprendimo raktas. Buvo aiškiai dar kartą išdėlioti namų darbai Seimo nariams,  Aplinkos apsaugos departamento žmonėms, Visuomenės sveikatos centro specialistams, kad sprendimai turi būti ryžtingi ir priimti nedelsiant ir tada bus galima kalbėti apie konkrečius rezultatus  konkrečiame laike.