Buvusiai Klaipėdos savivaldybės Viešųjų ryšių poskyrio vedėjai Rimai Beinoravičienei – dar vienas nepalankus ir jau neskundžiamas teismo sprendimas.

Ketvirtadienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), išnagrinėjęs buvusios valstybės tarnautojos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų šių metų gegužės 14 d. sprendimo, jį paliko galioti, atmetęs pareiškėjos skundą ir konstatavęs, kad ji iš pareigų buvo atleista teisėtai.

R. Beinoravičienei (kairėje) per teismus grįžti į pareigas nepavyko. Palmiros Mart nuotr.

R. Beinoravičienė ne tik negrąžinta į pareigas, bet ir negavo prašytos pinigų sumos už neva negautą darbo užmokestį bei jai nepriteistos bylinėjimosi išlaidos.

Buvusi ilgametė Klaipėdos savivaldybės darbuotoja prašė panaikinti Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus šių metų vasario 28 d. įsakymą, kuriuo ji buvo atleista iš pareigų esą dėl netinkamai įvykdytos Viešųjų ryšių poskyrio reorganizacijos, kai buvo panaikinta jos pareigybė.

LVAT teisėjų kolegija, susidedanti iš Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės, komentuodama pirmos instancijos sprendimą, be kitų argumentų, kodėl atmetė pareiškėjos skundą, nurodo ir šias aplinkybes: „Struktūriniai pertvarkymai naikinant dalį pareigybių gali būti ir šiuo atveju yra pateisinami šių struktūrinių pertvarkymų tikslu – optimizuoti Administracijos darbą. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimas gali pasireikšti tiek visišku atsisakymu tų funkcijų, kurios buvo priskirtos buvusiai pareigybei, tiek jas perskirsčius kitoms pareigybėms, tačiau realiai sumažinus darbuotojų skaičių”.

Be to, LVAT pasisakė ir dėl R. Beinoravičienės kvalifikacijos, pabrėžęs, kad jos „turimas išsilavinimas (rusų kalbos ir literatūros) yra nesusijęs su vykdomomis funkcijomis” bei pripažinęs, jog kita skyriaus darbuotoja, turinti komunikacijos magistro kvalifikacini laipsnį, gali „kokybiškiau vykdyti pareigybės funkcijas”.

Teismo teigimu, „pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai prilaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos”.

Tad R. Beinoravičienei per teismus grįžti į pareigas nepavyko  – minėtas LVAT sprendimas neskundžiamas.