Šventosios uoste švartavosi jachta

Fotoreportažai, Regionas, Svarbu

Dana Lukauskienė
2018-09-08

Komentarų: 0

[vc_row][vc_column][vc_column_text]Trečiadienį šventojiškiai entuziastai suorganizavo neeilinę akciją Šventosios uoste, kuris pakeitus įstatymą nuo šių metų liepos prarado valstybinio statusą, jį patikėjimo teise pradėjo valdyti Palangos miesto savivaldybė. Tikimasi, kad tai padės pritraukti europinės paramos lėšų ir atgaivinti šį objektą.

Įvertinę oro sąlygas ir jūros dugną, Šventosios turizmo asociacijos nariai – jūreivių ir žvejų kavinės „Barža“ kolektyvas – pasitiko pirmąją ir, ko gero, vienintelę šį sezoną jūrinę jachtą „Semba”.  Į Šventąją ji atplaukė iš Drevernos, o vėliau buvo išlydėta į Klaipėdą.

Danos Lukauskienės nuotr.

„Jei reikia, įnešime ant rankų”

Laivybos entuziastai pasiekė užsibrėžtą tikslą: unikalioje istorinėje vietoje, kur Šventosios upė įsilieja į Baltijos jūrą, priimti ir išlydėti jūrinę jachtą. Kadangi uosto įplauka užnešta smėliu, tad ne kiekvienas patyręs kapitonas pasiryžtų tokiai avantiūrai. Tačiau su draugais, pagalbininkais viskas įmanoma, juolab kad šventojiškiams šis žingsnis – tai įrodymas sau ir kitiems, jog Šventojoje būtinas uosto atgimimas.

Užneštose uosto įplaukose jachtą pasitiko „Baržos“ komanda, kuri nebijodama sušlapti, noriai šoko padėti iš Drevernos atplaukusiam buriuotojui pasiekti Šventosiuos upės uostą. Vyrai, iki kelių įbridę į vandenį, stūmė atplaukusią jachtą rankomis, stengėsi ją pasukti taip, kad neužstrigtų smėlyje.

Kavinės „Barža“ direktorius Aurelijus Kinas pasakojo, kad jachta plaukė tik esant palankiam vėjui. Ji tvarkingai suko pro vartus, tačiau užplaukė ant uosto įplaukose sunešto smėlio. Rankomis buvo stumiama iki gilesnės vietos.

„Stūmėme jachtą zigzagais. Vos išėjus per pirmąjį molą į jūrą jokiu būdu negalima plaukti tiesiai. Staigus posūkis į kairę, o vėliau – į dešinę. Tuomet jau gali kinkytis vėją“, – pasakojo dugno subtilybes A.Kinas, kurio galvoje knibždėte knibžda įvairiausių minčių, kaip tvarkyti miestelio, į kurį atvyko dirbti, aplinką.

Įveikus iššūkį, užliejo adrenalino banga.

„Jachtas mes esame pasirengę priimti ištisą parą, jei reikia, įnešime ant rankų, kad tik žmonės atvyktų į Šventąją“, – kalbėjo „Baržos”  savininkas.

Anot pašnekovo, tai reiškia, kad ir vietinis turizmas jachtomis gali būti ne vienos dienos iškyla po marias.

Laukia nesulaukia

Unikalaus, istorinio Šventosios uosto atgimimo su nekantrumu laukia visa Šventosios bendruomenė. Šventosios visuomenininkai stengiasi visokeriopai prisidėti prie uosto atgaivinimo. Šventojoje gausu entuziastų, kurie noriai tvarko uosto aplinką, valo Šventosios upę, organizuoja talkas bei rūpinasi rašytinio paveldo išsaugojimu.

Deja, iš kelių svarstomų galimybių nė vienas Šventosios uosto atstatymo variantas iki šiol nėra įgyvendintas. Viliamasi, kad uostą perdavus Palangos miesto savivaldybės žinion, unikalus istorinis uostas, kuriame kažkada ant seklumos buvo išmestas Lietuvos karo laivas „Smetona“, bus skitas ne tik priimti pramoginius, mažuosius ir sportinius laivus, žvejybos laivus, nedidelius jūrų kruizinius ir keleivinius laivus, bet ir atlikti pirminį žuvų apdorojimą, plėtoti prekybą.

Išgilintas ir išvalytas Šventosios uostas jau buvo atidarytas 2011 m. birželį, tačiau veikė vos kelias dienas, nes įplaukos kanalas vėl buvo užneštas smėliu. Pripažinta, jog buvo padaryta klaida, kad uostas gilintas neatstatant molų. Šventosios uostas iki šiol merdėja, jo dugnas vėl užsinešė smėliu ir dumblu.

Senasis Šventosios uostas, kaip žuvų iškrovimo vieta, dėl prasto privažiavimo nefunkcionuoja, pietinė ir šiaurinė žuvų
iškrovimo vietos yra tiesiog paplūdimiuose. Egzotiškai poilsiautojų ir žurnalistų nuotraukose atrodantys vaizdai, kaip Šventosios žvejai, vos iki kelių įsibridę į vandenį per Šventosios uosto vartus stumia nuolat užnešančiame smėlyje stringančias savo valtis, patiems žvejams – niūri kasdienybė. Tad nedaugelis jachtininkų ir buriuotojų išdrįsta pasiryžti didžiulei avantiūrai – švartuoti jachtą smėliu užneštame istoriniame uoste.

Gyvenimą palengvintų žemkasė

„Jei turėtume žemkasę, pragilinti ar bent jau pravalyti po audrų smėliu užneštas įplaukas galėtume ir patys, tuomet tikrai sulauktume nemažai jachtininkų, buriuotojų, kurie nori pabėgti iš miesto šurmulio, pailsėti gamtos apsuptyje. Dabar bet kokiems laivams švartuotis Šventojoje labai sunku, mat jachtos grimzda negali viršyti 30–37 centimetrų, kitu atveju ji įklimps. Tad reikalinga pagalba, įsibridus iki kelių į vandenį ją išstumiant per uosto vartus. Tai daryti reikia atsakingai, kad atsitiktinė banga neįklampintų jachtos smėliu užneštose uosto įplaukose. Šventoji turi šansą atgimti kaip nedidelis jachtų uostas. Jei uostas turėtų farvaterį, jis kaipmat atsigautų. Jei Šventoji sau užsitikrintų jachtomis įveikiamus vartus, čia mielai sustotų buriuotojai iš Vokietijos, Lenkijos, kitų Baltijos šalių ar pačios Lietuvos. Pats uostas yra be galo patogioje vietoje – tarpinėje stotelėje tarp Lietuvos ir Latvijos. Ramios aplinkos, tylaus poilsio labai pasiilgę yra ir švedai, danai, norvegai. Pajūrio kurorto uostukas būtų puiki proga atsipūsti nuo didmiesčių šurmulio“, – kalbėjo Aurelijus Kinas.

Jis nuolat organizuoja Šventosios upės valymo talkas, buvo vienas iš bendruomeninės iniciatyvos organizatorių atnaujinti Šventosios mergelių skulptūrą, kuri buvo tikrai laiko nustekenta, apleista, nuskurusi. Jis buria entuziastų ratą, kurie domisi šio krašto istorija, kultūra.

Galvoja apie Šventosios metus

„Be jokios abejonės Šventosios finansavimas vyksta likutiniu principu. Šventąją pasiekia tai, kas lieka nuo didžiosios Palangos. Nepaisant to, visi tvarkosi, kaip kas išmano. Šį sezoną vietos verslininkai vadina Karibais, nes ypatingai geri orai čia pritraukė daug žmonių. Čia poilsiautojus vilioja jūros gaiva, tyras oras, rekreacija gamtoje. Norėtume, kad kitus metus galėtų paskelbti Šventosios metais, nes yra keletas labai svarių istorinių datų, kurias būtina prisiminti, mat 1679 metais Jonas Sobieskis leido Ričardui Boriniui, atstovaujančiam anglų pirkliams, statytis namus ir įkurti uostą. Anglai pradėjo kurtis Šventojoje, 45 miestelėnų sodybas (apie 360 gyventojų) turėjusiame miestelyje. Apie 1680 metus į naująjį uostamiestį ėmė plaukti anglų pirklių laivai su druskos, vyno, geležies, tabako, šilko, gelumbės kroviniais, už kuriuos jie tikėjosi įsigyti lietuviškų grūdų, linų. Manytina, kad prekių apyvarta Šventojoje per metus galėjo siekti apie 1 milijoną auksinų.

Šiuo metu dėliojasi įvairios idėjos, tačiau jos tik ateities planai, kuriuos stengsimės įgyvendinti kitais metais. O uosto atgimimo tikrai nekantriai laukiame. Juo domisi ir vietos verslininkai, ir kultūrininkai. Pradėtos istorijos studijos, planuojama net istorinių knygų leidyba. Sezoniškumui sumažinti, kad žiemai neužsidarytų barai ir restoranai, Šventajai reikalingas nors vienas traukos taškas, kad į mūsų miestą kasdien atvažiuotų po kelis autobusus turistų. Deja, dabar kol kas nėra ko turistams parodyti. Gal vienu iš traukos objektų taps atgimęs Šventosios uostas“, – su viltimi kalbėjo Šventosios turizmo asociacijos prezidentas Kęstutis Oginskas.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”5″ images=”47116,47115,47114,47113,47112,47111″ img_size=”large”][/vc_column][/vc_row]

0 Comments

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Kriminalai ir nelaimės

Nuteista Šventosios atrakcionuose tautiečius išnaudojusi čekų šeima

Ketvirtadienį Klaipėdos apygardos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo Čekijos piliečių šeima nuteista dėl prekybos žmonėmis. Teismo sprendimu, 46 m. vyrui, ...
2024-03-28
Skaityti daugiau

Regionas

Palangoje - ne tik tradicinė margučių alėja, bet ir ją lydinčios liaudies melodijos

Artėjant šv. Velykoms, Palangos J. Basanavičiaus gatvė tradiciškai pasidabino įspūdingais dviejų metrų aukščio margučiais. Spalvinga bene gražiausiai pavasario šventei skirta ...
2024-03-28
Skaityti daugiau

Regionas

Palanga kviečia turiningai leisti laisvalaikį

Šį pavasarį Palangoje ir Šventojoje žadama renginių gausa. Velykų šventė įsilies į jubiliejinį renginių ciklą „Palangos dienos“, čia veiklų galės ...
2024-03-20
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This