Miestas, Svarbu

Nori nugriauti garažus prie Jono kalnelio

Avatar

Martynas Vainorius
2018-09-18


Klaipėdos savivaldybė sieks nacionalizuoti ir nugriauti prie jau tvarkomo Jono kalnelio esantį trijų garažų pastatą, priklausantį vienai šeimai. Preliminariai skaičiuojama, kad dar 2004 m. numatyto griauti pastato išpirkimui gali prireikti 22,5 tūkst. eurų.

Preliminariai numatoma, kad už šiuos tris garažus būtų sumokėta apie 16 tūkst. eurų kompensacija, dar apie 6 500 eurų reikės biurokratinėms procedūroms. Martyno Vainoriaus nuotr.

Tačiau pasižvalgius aplink Jono kalneliu vadinamus senuosius bastionus matyti, kad istorinį paveldą darkančių sovietinių reliktų čia netrūksta.

Miesto Tarybos komitetams jau teikiamas svarstyti sprendimo projektas, pagal kurį būtų inicijuotos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, o garažų, esančių adresu Kūlių Vartų g. 5A, savininkams tektų atsisveikinti su savo nuosavybe, bet būtų išmokama kompensacija.

Pasak Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetui sprendimo projektą pristačiusios Savivaldybės administracijos Žemėtvarkos skyriaus vedėjos Raimondos Gružienės, iš trijų garažų sudarytas pastatas nuo 2003 m. priklauso vienai šeimai. Sprendimo projekte rašoma, kad juos valdo Rytas ir Daiva Kaminskai.

“Jų vietoje būtų atkurtas buvusios fosos vaizdas – įrengta gatvės danga, imituojanti vandenį”, – sakė R. Gružienė.

Preliminariai numatoma, kad už garažus būtų sumokėta apie 16 tūkst. eurų kompensacija, dar apie 6 500 eurų “suvalgytų” biurokratinės procedūros.

Pasak R. Gružienės, jei su savininkais nepavyktų pasirašyti sutarties dėl geranoriško patalpų pardavimo, Savivaldybė privalėtų kreiptis į teismą, kad šis patvirtintų, jog prašymas pradėti nacionalizaciją yra teisėtas, o vėliau dar gali tekti bylinėtis ir dėl kompensacijos dydžio.

“Savininkai buvo pateikę pretenziją dėl 2004 metų detalaus plano sprendinių, kuriai numatyta griauti šį pastatą, bet tuometinė Klaipėdos apskrities viršininko administracija ją buvo atmetusi kaip nepagrįstą”, – sakė R. Gružienė.

Pasak jos, kol kas procedūros dar tik pradedamos, tad į turto savininkus dar nesikreipta.

Vicemerei Juditai Simonavičiūtei pasiteiravus, ar daugiau apylinkėse neliks jokių menkaverčių pastatų, R. Gružienė teigė, kad dalis šalia šių garažų esančių dirbtuvių turės būti nugriauta, nes už jų yra įėjimas į poternas.

Martyno Vainoriaus nuotr.

“Pagal detalųjį planą turi likti dalis šio pastato, tad jei jis būtų paimamas visuomenės poreikiams, negriautina dalis vėliau vėl turėtų būti privatizuojama per Turto banką. Per techninį projektą galima priversti susitvarkyti taip, kaip turi būti, nes dalis šio pastato yra kultūrinė vertybė”, – aiškino R. Gružienė.

Šios dirbtuvės prieš keletą metų buvo pradėtos tvarkyti be jokių leidimų, tačiau įsikišus Statybų inspekcijai darbai buvo sustabdyti.

Tvarkomo Jono kalnelio papėdėje, tarp Grįžgatvio ir Didžiosios vandens gatvių yra ir dar vienas, bet gerokai didesnis, 12 sovietinių garažų pastatas.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Pasak R. Gružienės, šiuos garažus irgi numatoma išpirkti, nes jų griovimas siejamas su Pylimo gatvės tiesimu.  Tačiau ši procedūra tikriausiai prasidės tik kitąmet.

INFORMACIJA

1627-1629 m., vadovaujant inžinieriui K. Roze (Ch. Rose), Memelio miestą imta juosti olandiško tipo įtvirtinimais. Buvo supilti apie 3,5 m aukščio pylimai ir bastionai, aplink kuriuos iškasti grioviai – fosos. Iš viso buvo penki bastionai, sujungti kurtinomis – Gelderno, Kurmarko, Prūsijos, Malūnų ir Marių. 

Gelderno ir Kurmarko bastionai, kurtina, senasis ravelinas ir fosa yra dabartinis Jono kalnelis. Ant Prūsijos bastiono liekanų dabar stovi Psichikos sveikatos centras (buvusi Žydų ligoninė). Ant Malūno bastiono liekanų šiuo metu stovi Žaliakalnio gimnazija, o paskutinis, Marių bastionas, yra kitoje Pilies gatvės pusėje, patenka į Vakarų Baltijos laivų statyklos teritoriją. 

Pagal savo dydį miesto įtvirtinimai buvo priskiriami didžiųjų karališkųjų tvirtovių kategorijai. Darbai buvo baigti tik XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje. Vėliau gynybiniai pylimai rekonstruoti dar ir XVIII a. viduryje. To meto Klaipėdos įtvirtinimų sistema buvo sudėtinga. Kadangi miestą iš rytų ir pietų pusių apjuosė bastioniniai įtvirtinimai, o iš šiaurės saugojo naujoji Dangės upės vaga, todėl patekti į jį buvo galima tik pro Tilto, Kūlių (Akmenų) ir Malūnų vardais vadinamus vartus. Pastarieji du buvo įrengti po žemių pylimu.

XVIII a. antroje pusėje miesto įtvirtinimai prarado svarbą ir 1770 m. Prūsijos valdovo Fridricho Didžiojo nurodymu buvo suteiktas leidimas nugriauti įtvirtinimus, t.y. pylimus išnuomoti, griovius užpilti žemėmis, vartus griauti plytoms. XIX a. pr. visi sklypai jau buvo išdalinti miestiečiams.  

XIX – XX a. pradžioje Jono kalnelio teritorija buvo pramoninio priemiesčio dalimi, griovyje laikyti sieliai gretimoms lentpjūvėms, vėliau čia veikė irkluotojų bazė.

Nuo XX a. 7 dešimtmečio buvo rengiami projektai, kaip teritoriją pritaikyti miestiečių rekreacijai. 1972-1997 m. laikotarpiu teritorijoje atlikti tyrimo ir projektavimo, projektų įgyvendinimo darbai (autorius Vytautas Šliogeris).

Šį pavasarį Klaipėdos savivaldybės surengtą konkursą laimėjusi UAB „Pamario restauratorius“ pradėjo 2,2 mln. eurų vertės Jono kalnelio rekonstrukcijos darbusJų metu bus sutvarkytos dvi poternos, įrengtos sėdimos tribūnos, vaikų žaidimo aikštelė, dinaminis fontanas, ramaus poilsio zona, treniruoklių aikštelė, aikštė su nusileidimu prie vandens, pontoninės prieplaukėlės, naujas tiltas į raveliną. Į kalnelio teritoriją bus sudarytos sąlygos patekti ir neįgaliesiems – bus pandusai ir vienas keltuvas.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Rytinėje kalnelio dalyje bus įrengtos keturios pontoninės prieplaukėlės. Teritorijoje priešais statomą daugiabutį atsiras treniruoklių aikštelė bei aikštė su nusileidimu prie vandens. Priešais Kultūros fabriką bus įrengtas dinaminis, apšviestas, iš grindinio kilsiantis fontanas su garso sistema, už jo – tribūnos, skirtos aikštėje prieš Kultūros fabriką vyksiantiems renginiams stebėti.

Teritorijoje priešais Bangų gatvės automobilių stovėjimo aikštelę yra suprojektuota vaikų žaidimo aikštelė ir ramaus poilsio zona. Keltuvas neįgaliesiems bus įrengtas netoli Tomo ir Pylimo gatvių sankryžos. Dar įvairiose kalnelio vietose bus įrengti penki pandusai. Esamų užvažiavimo pandusų ant pylimų dangos iš lauko riedulių bus pakeistos pjauto akmens danga.

Raveline (saloje) numatoma įrengti dvi šlaitų tribūnas, liejamo betono dangos piešinį. Taip pat projekte numatyta remontuoti ir du esamus tiltus.


2018-09-18

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt