Ir Klaipėdos rajono savivaldybė, ir uostamiesčio savivaldybės kontroliuojama UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) pateikė skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo sprendimo, kuriuo rajono valdžia buvo įpareigota atlyginti daugiau nei 40 tūkst. eurų žalą.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Teismus pasiekęs ginčas kilo dėl dar 2009 metus siekiančių peripetijų, kai Klaipėdos rajonas blaškėsi spręsdamas, kaip tvarkyti savo atliekas.

Prieš daugiau nei devynerius metus Klaipėdos rajono valdžia buvo nusprendusi, kad atliekų tvarkymo operatoriumi kaip ir uostamiestyje bei Neringoje, taps KRATC, ir su juo sudarė koncesijos sutartį. Tačiau vėliau Klaipėdos rajonas ėmė delsti ir niekaip nepatvirtino visuotinės vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą, nors KRATC, vykdydama minėtąją sutartį organizavo atliekų vežimo konkursą, kurį laimėjo AB „Specializuotas transportas“. Su ja buvo sudaryta sutartis, turėjusi įsigalioti rajonui patvirtinus vietinę rinkliavą.

Nepaisant visų šių aplinkybių rajono valdžia persigalvojo ir 2011 m. spalį įsteigė savo atliekų sistemos operatorių – VšĮ „Gargždų švara”, o su KRATC koncesijos sutartį nutraukė. Tada jau pastarasis buvo priverstas informuoti, AB „Specialusis transportas”, kad jų pasirašyta sutartis nebeįsigalios. Tačiau verslininkai nusprendė nesitaikstyti su tokia baigtimi ir kreipėsi į teismą, kad šis pripažintų sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteistų  iš KRATC 434,4 tūkst. Lt (125,8 tūkst. eurų) nuostolių.

Ši byla buvo nukeliavusi iki Aukščiausiojo Teismo, kol galiausiai buvo priimtas įsiteisėjęs sprendimas, kuriuo iš KRATC „Specializuotam transportui“ 2016 m. vasarį priteisė 80 977 EUR nuostolių ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

Tad dabar KRATC bando gauti pinigus, kuriuos turės sumokėti verslininkams (bylos duomenimis, „Specializuotas transportas“ dar nėra priverstinai įvykdęs teismo sprendimo). KRATC prašė Klaipėdos apygardos teismo priteisti iš Klaipėdos rajono savivaldybės 80 684,52 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

KRATC atstovai teisme akcentavo, kad nepaisant to, jog koncesijos sutartis buvo nutraukta šalių sutarimu, atsakomybė dėl ilgo delsimo vykdyti sutartį esą tenka rajono savivaldybei, nepatvirtinusiai atliekų tvarkymo rinkliavos ir jos skaičiavimo metodikos.

Klaipėdos rajono savivaldybės atstovai teisme savo ruožtu akcentavo, kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o koncesijos sutartyje buvo aiškiai nurodyta, jog ją nutraukus šalys neprivalo viena kitai atlyginti jokių nuostolių, susijusių su sutarties vykdymu, ir ateityje dėl nuostolių nereikš jokių pretenzijų.

Visgi bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Marius Dobrovolskis liepos pabaigoje nusprendė, kad yra pagrindas KRATC ieškinį tenkinti iš dalies.

Teismo sprendime pabrėžiama, kad nagrinėjant bylą Klaipėdos rajono savivaldybės atstovas negalėjo paaiškinti, dėl kokios priežasties vietinė rinkliava rajone kurį laiką taip ir nebuvo nustatyta, tad yra pagrindas konstatuoti, jog tokio sprendimo priėmimas buvo tiesiog vilkinamas. O prieš nutraukdama koncesijos sutartį su KRATC rajono savivaldybė privalėjo suprasti, kad kartu turi būti išspręstas klausimas dėl sutarties su AB „Specializuotas transportas“ nutraukimo.

Tačiau spręsdamas dėl žalos atlyginimo dydžio teismas atsižvelgė į tai, kad koncesijos sutartis buvo nutraukta bendru sutarimu, KRATC neprieštaravo nutraukimui, nors žinojo apie savo sutartį su AB „Specializuotas transportas“. Tad KRATC naudai buvo priteista tik pusė reikalautos sumos – 40 488,52 Eur ir 1 302,48 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Tačiau toks sprendimas netenkina nei KRATC, nei Klaipėdos rajono savivaldybės. KRATC vadovas Šarūnas Reikalas ir Klaipėdos rajono savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjas Romualdas Bagačiovas „Atvirai Klaipėdai” patvirtino, kad pateikė skundus Apeliaciniam teismui.