P0

Miestas, Svarbu

Jau atkuria šv. Jono bažnyčios veidą (3)

Avatar

Martynas Vainorius
2018-09-24


Klaipėdos savivaldybės konkursą parengti šv. Jono bažnyčios atstatymo projektinius pasiūlymus laimėję specialistai konstatuoja, kad pilnai užtenka duomenų atkurti ne tik autentišką šio statinio išorę, bet ir interjerą. Jie jau išaiškino ir faktą, bažnyčios bokštas buvo keletą metrų aukštesnis nei buvo teigiama iki šiol.

Tuo metu Savivaldybės administracijos atstovai, negailintis pagyrimų šiems projektuotojams, sako dabar turintys atlikti “namų darbus” dėl galimo bažnyčios įveiklinimo greta sakralinės funkcijos. Jau svarstoma ir galimybė bokšte, kuriame bus ir apžvalgos aikštelė, įkurti modernų turizmo informacijos centrą.

Pietinio fasado fragmento vaizdas. UAB “Senamiesčio projektai” vizualizacija
Ką jau padarė?

Konkursą laimėjusios UAB „Senamiesčio projektai“ architektas Aurimas Širvys “Atvirai Klaipėdai” pasakojo, kad šį kartą viskas daroma šiek tiek kitaip nei įprastai, kai pirmiausia turėtų būti atlikti archeologiniai tyrimai.

“Dabar projektiniai pasiūlymai ruošiami tam, kad būtų galima atlikti tokius tyrimus ir gauti jiems finansavimą. Buvo tarpinis pristatymas – pristačiau išplanavimus ir bažnyčios architektūrą: tūriai, proporcijos, detalių elementai, kuo remtasi, metodika, kaip atkūrinėjau”, – sakė architektas.

Paklaustas, ar įmanoma atkurti autentišką bažnyčią, jis sakė, kad “duomenų užtenka pilnai”.

“Vienintelis klaustukas dėl išorės yra pagrindinis vakarinio bokšto portalas. Ar jis buvo, ar ne. Pagal urbanistiką, kaip klostėsi bažnyčia, galėjo ir nebūti. Analogų, kad nebūtų įėjimo iš priekio, yra ir labai daug. Aš pasiūliau atstatant bokštą neįrengti portalo, o tik sąramą. Ateityje, jei išlįstų kokia ikonografija ar brėžinys, būtų galima rengti atskirą projektą portalo įrengimui ir jokių kliūčių tam nebūtų”, – sakė A. Širvys.

Jis teigė dar nepabaigęs presbiterijos ir šoninės koplytėlės, kur buvo įėjimas, bet jau 80-90 proc. architektūros detalių esą tikrai galima matyti.

“Yra tik vienetai elementų, kurių nesimato, bet jie atitinka tą laikmetį, tai vadovavausi analogų principu. Bet jie tik dėl bendros visumos, neimponuoja bendrai architektūrai”, – sakė “Senamiesčio projektų” atstovas.

Vienas esminių dalykų, kurį pavyko išsiaiškinti architektui – bažnyčios bokšto aukštis.

“Visada buvo kalbama apie 75 metrų aukštį. Bažnyčia buvo atkūrinėjama kompiuterinių technologijų pagalba randant tą proporciją. Nesivadovavau rastais brėžiniais, nes matėsi, kad ten ne ta proporcija. Taip dažnai būna, nes juose paprastai akcentuojamas tam tikras elementas, šiuo atveju buvo labiau akcentuojamas šoninių frontonų įrengimas ir lietaus nuotekų nuvedimas, jie net nesuko galvos dėl bokšto. Susilyginau – visiškai ne ta proporcija bokšto – kai kas aukščiau, kai kas žemiau, ten tik uždėta dėl to, kad būtų matyti, jog bažnyčios fasadas. Tą nesutapimą padėjo pašalinti kompiuteris. Bokštas galėjo būti iki 80 metrų. Nėra nė vieno šaltinio, kokio jis galėjo būti aukščio. Dabar tai lazeriais skaičiuoja, o tuomet juk niekas neužlipo ir taip nepamatavo. O ji dar buvo ir perstatoma, tvarkoma, aukštis galėjo neženkliai kisti”, – pasakojo A. Širvys.

Pasak jo, projektiniai pasiūlymai apima ir bažnyčios interjerą.

“Kėliau klausimą, kiek aukštų gali turėti bokštas. Istorinių žinių apie tai nėra, o dabar bus funkcija. Jai jau reikia plotų, tad toliau darysiu analizę, spalio pabaigoje pristatysiu, kiek galėtų jų būti. Galima padaryti devynis. Autentiškai galėjo būti 5 arba tik keletas, nes tai buvo varpinė ir perdangos nebuvo reikalingos. Savivaldybė atsiųs programą, kiek, pavyzdžiui, reikėtų ploto turizmo informacijos centrui. Be lifto ir laiptinės vieno aukšto plotas apie 70 kvadratinių metrų. Bet išėmus liftą ir laiptinę liktų apie 40. Reikia išsiaiškinti poreikį ir žiūrėti galimybes. Aukštų skaičius visiškai neįtakotų architektūros”, – sakė pašnekovas.

Anot A. Širvio, bažnyčios interjeras greičiausiai “eis istorinio atstatymo link”.

“Tai bus galima daryti palaipsniui, nes pats konstruktyvas to neįtakos – nei skliautai, nei piliastrai. Bus gelžbetonio, metalo konstrukcijos, kurias vėliau bus galima apvilkti tuo istoriniu rūbu. Interjerą galima etapiškai atstatyti. Skaičiau, kad jo neįmanoma atkurti, bet tai netiesa. Pagrindiniai sudėtiniai elementai buvo piliastrai ir kolonos, toliau įėjo kapiteliai, skliautai ir galerija. Visų šitų dalių ikonografijos pakanka atkūrimui”, – sakė architektas.

Jis sakė, kad toks atkuriamasis darbas jam nėra naujiena.

“Pats turiu edukacines programas, esu pristatęs ir parodų apie išnykusį Mažosios Lietuvos paveldą. Verdainės bažnyčią esu pagal kompiuterines programas atkūręs, jos maketas yra Šilutės muziejuje. Tą edukacinę veiklą darau jau daug metų. O su įmone mes ir Valdovų rūmuose esame dirbę, Jurbarko dvaro kolonada, yra jau tokių objektų. Mūsų įmonė akcentuojasi į darbą su istoriniais pastatais”, – teigė A. Širvys.

Pasak pašnekovo, šv. Jono bažnyčia atgimsta jo namuose.

“Visi mano namai dabar yra apklijuot ikonografija, atrodo kaip muziejus. Darbo procesas ganėtinai mąslus, reikia daug mąstyti, kad pagautum proporciją, architektūrą, ne viskas matosi. Geri kavą virtuvėje, tą pamatai ir eini, užfiksuoji”, – pasakojo A. Širvys.

Anot jo, galutinis darbo variantas bus byla, kurios projektiniai pasiūlymai bus suderinti su Kultūros paveldo departamentu (KPD).

Į klausimus atsakys iki žiemos

Savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas po penktadieninio pristatymo džiaugėsi, kad konkursą laimėjo “labai profesionali kompanija, padedanti atsakyti į tokius klausimus, su kuriais būtų neišvengiamai susidurta techninio projekto rengimo metu”.

“Dabar yra klausimas mums, kas šalia sakralinės funkcijos čia dar galėtų būti – kultūrinės, ar kokios nors miesto socialinės. Atitinkamai būtų dėliojamas interjero modelis – ar grynai istorinis, vienas prie vieno, ar modernus ir pritaikytas kitoms funkcijoms. Pavyzdžiui, jei būtų noras organizuoti parodas ar vargonų muzikos koncertus, atsirastų akustinės priemonės ar skirtos paveikslams kabinti. Esame pasirašę su liuteronų bendruomene sutartį dėl bokšto įveiklinimo. Tai būtų savivaldos funkcija. Jame galimas modernus turizmo informacijos centras arba panašios funkcijos, parodinis plotas bažnyčios istorijai demonstruoti, o viršuje – apžvalgos aikštelė. Tie klausiami mums užduoti ir turime atlikti namų darbus”, – sakė R. Zulcas.

Anot jo, lygiagrečiai kalbama apie tarptautinės bažnyčios atkūrimui skirtos konferencijos programą. Ją ketinama organizuoti lapkritį.

“Gruodį jau būtų pagrindiniai sprendiniai ir liuteronų bendruomenė galėtų kreiptis į valstybinį KPD dėl lėšų tiksliai archeologijai. Ji padėtų nuspręsti, kokį konstruktyvą atstatant naudoti. Projektuotojai pasiūlė, kad galėtų būti kaip Valdovų rūmuose tokia apžergianti pamatą konstrukcija arba kiti sprendimai, priklausomai nuo to, ką mes rasime. Yra tikimybė, kad yra išlikę ir požeminiai bažnyčios aukštai, kuriuose dar iki karo buvo įrengtas tualetas. Pamėginsime visur praktinius klausimus per rudenį atsakyti”, – sakė R. Zulcas.

Pasak jo, po archeologinių tyrimų jau būtų skelbiamas konkursas techniniam bažnyčios atkūrimo/atstatymo projektui parengti, o vėliau būtų skelbiamas architektūrinis konkursas interjerui sukurti pagal funkcijas, dėl kurių apsispręstų speciali komisija ir liuteronų bendruomenė.

“Senamiesčio projektų”darbą gyrė ir pristatyme dalyvavęs Savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas. Jis sakė dar nematęs tokio analitinio ir tikslaus darbo.

Savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento vyresnysis patarėjas Vytautas Kovaitis sakė, kad antrajame konkurse (pirmasis buvo sukritikuotas Klaipėdos regioninės architektūros tarybos ir neįvyko, nors ir buvo dalyvių) dalyvavo trys kompanijos. “Senamiesčio projektai” pasiūlė darbus atlikti už beveik 12 tūkst. eurų.

Istoriniai faktai*

Šv. Jono bažnyčios vieta ir išvaizda keitėsi ne vieną kartą. Profesoriaus Vasilijaus Safronovo teigimu, seniausi  šios parapijos maldos namai, kurių vietą šiandien įmanoma tiksliai identifikuoti, tarp 1562 ir 1571 m. iškilo prie Dangės upės, dabartiniame sklype Turgaus g. 37. Tiksliai žinoma, kad į dabar nagrinėjamą vietą parapija persikėlė 1706 m.  Šv. Jono bažnyčia tokiu vardu vadinama tik nuo 1857 m.

Naujos bažnyčios statybai buvo atseikėti penki Didžiojo Turgaus gale buvę sklypai, kurie, kaip likęs miestas, ko gero, nukentėjo per 1678 m. gaisrą. Lėšos naujos bažnyčios statybai buvo pradėtos rinkti 1682 m. paskelbus, kad statybos fondas sudaromas iš įplaukų, gautų papildomai apmokestinus pirklių prekes bei vietoje vartojamą mėsą ir alų. Per 14 metų buvo surinkta 12 tūkst. guldenų. 1696 m. gegužės 14 d. karališkojo dvaro vyresnysis pamokslininkas dr. Bernhardas von Sandenas naujoje bažnyčios statybvietėje padėjo kertinį akmenį.

Pradėtoji statyba dėl lėšų trūkumo 1698–1699 ir 1703–1704 m. buvo sustojusi. Atlikus svarbiausius įrengimo darbus, maldos namai pašventinti 1706 m. sausio 18 d., per Prūsijos karaliaus Friedricho I karūnavimo penktųjų metinių šventę. Tačiau bažnyčios bokštas dar ilgai liko neužbaigtas. Tik 1790 m., Klaipėdos pirkliams nusprendus finansuoti bokšto statybą, darbai buvo atlikti per aštuonis mėnesius ir lapkričio 24 d. įvyko užbaigto bokšto vainikavimo šventė.

Jono bažnyčios vidus stilistiniu požiūriu nebuvo vientisas. Interjere dominavo paauksuotas altorius, padovanotas nežinomo Žemaitijos didiko. Jį puošė drožinėti ornamentai. Virš jo kabėjo fundatoriaus herbas auksinis liūtas juodame fone. Iš senosios bažnyčios buvo pernešta drožinėtais ornamentais puošta sakykla (ją laikė angelo figūra). Aplink jos šonus buvo drožinėtos apaštalų figūros. Iš senosios bažnyčios buvo perkelta baltai dažyta, paauksuota
krikštykla. Ant bažnyčios sienų kabėjo portretai. Seniausias portretas buvo pirmo po Reformacijos Prūsijos Herzogo vietininko Klaipėdoje – Georgo von Klingenbecko. Minima bažnyčioje buvus 1594 m. nutapytą Mato Prätorius portretą.

Šventoriaus kapinės buvo uždarytos 1781 m. Iki to laiko dėl uždarytų senųjų miesto kapinių (ant jų supilant bastioną prie dabartinio Senojo turgaus) čia buvo laidojami visi miesto mirusieji apie 60 metų.

Jono bažnyčios bokšte kabėjo keturi varpai. Vienas buvo skirtas greta esančiai mokyklai. Bokštas buvo svarbiu orientyru į uostą plaukusiems laivams, nes kai 1802 m. audra apgadino bokštą, uostas tuojau skyrė pinigų sumą jam pataisyti.

1823 m. bokšto remonto metu vėjarodis su burlaiviu buvo nuimtas ir jo vieton patalpintas sparnus išskėtęs erelis, virš kurio puikavosi paauksuotas kryžius.

1854 m. gaisras sunaikino šią bažnyčią. Miestas pradėjo bažnyčios atstatymą panaudodamas senos bažnyčios pamatus ir mūro liekanas.

1857 m. rugsėjo 13 d. popietę įvyko atstatytosios bažnyčios pašventinimo iškilmės. Kaip ir 1706 m., pašventinimo ceremonija vyko dar visiškai neužbaigus atstatymo darbų. Bokštas, kuriam iškelti iki smailės pritrūko pinigų, buvo išmūrytas tik iš dalies, laikinai uždengiant šią dalį toliu. Jo statyba galutinai užbaigta 1863 m. lapkričio 23 d.  Paspartinti bokšto statybą tuomet leido pirklio Juliaus Ludwigo Wienerio mirtis. 1862 m. vasarį miręs turtingas pirklys dar 1860 m. papildė savo ankstesnį testamentą išreikšdamas valią, kad dalis jo turto po mirties būtų palikta magistratui ir pirklių korporacijos valdybai, kurios galėtų naudoti tą turtą „negriežtai apibrėžtiems tikslams“. Iš beveik 135 tūkst. talerių tam skirtos palikimo sumos 6 tūkst. buvo nutarta sunaudoti Šv. Jono bažnyčios bokšto statybai.

Bokštas buvo lengvas, tarsi ažūrinis – varpinė siekė 75 metrų aukštį (kai kur nurodomai 76 m). Viršutinė jo dalis buvo aštuonkampė ir stovėjo ant masyvaus keturkampio tūrio. Šių detalių sandūroje, apstatytoje nedideliais frontonėliais, buvo apžvalgos aikštelė. Bokšte buvo varpai ir laikrodis. Virš bokšto durų buvo pritvirtintas rėminis Simono Dacho biustas. Klaipėdoje tai buvo aukščiausias visuomeninis pastatas, svarbiausias miesto vertikalusis akcentas, geografinis miesto centras.

Stilistiniu požiūriu bažnyčios fasadai nebuvo vientisi. Vyravo gotikinės formos ir iš romaninio stiliaus perimtas arkatūrinis karnizas, kuris puošė apsidę, tačiau visą bažnyčią reikia priskirti neogotikai. Bažnyčioje buvo daug vertingų dailės kūrinių. Altoriuje buvo nutapytas dailininko F. Boutervieck paveikslas kompozicija “Kristus alyvų darželyje”, kurį miesto katedrai padovanojo Frydrichas Vilhelmas IV. Abipus jo stovėjo skulptoriaus Alberti išdrožtos Kristaus ir Mozės statulos. XX a. pr. bažnyčios fasadai buvo suremontuoti. 1925 m. įvestas centrinis šildymas, 1931 m. – elektra. Prie bažnyčios, požemyje, buvo įrengti tualetai.

Bažnyčia buvo nugriauta po II pasaulinio karo. Čia buvo pastatyti menkaverčiai pastatai – parduotuvė, tualetas.

1970-1974 m. Turgaus g. (buv. P. Cvirkos) buvo tiesiama šiluminė trasa, kurios darbų archeologinę priežiūrą vykdė Vladas Žulkus. 1,4 m gylyje buvo rastas Šv. Jono bažnyčios vakarinio galo priestatas (XIX a. mūras) ir kiemo grindinys. Taip pat buvo rastas bažnyčios kontraforso fragmentas. Atidengus XIX a. šiaurės vakarų fasado koplyčios pamatus, po jais ir šalia bažnyčios buvo aptikti 2 palaidojimai, kurių vienas buvo suardytas, o kitą pavyko atidengti. Mediniame karste buvo XVIII a. palaidota moteris. Visoje tranšėjoje, kastoje iki 1-1,5 m gylio, buvo randama žmonių kaulų.

Archeologiniai tyrimai buvusios bažnyčios vietoje vyko 1994-1995 ir 2012 m.

2001 m. spalio 11 d. Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos sprendimu patvirtintas žemės sklypo Turgaus g. 24 detalusis planas numatė ne istorinės Šv. Jono bažnyčios atkūrimą, o naujos, šiuolaikinės bažnyčios statybą. Modernios bažnyčios bokštas buvo suprojektuotas apie 50 m aukščio. Nauja bažnyčia buvo projektuojama, įkomponuojant ją į buvusios bažnyčios pamatų perimetrą, taip išvengiant sudėtingų techninių sprendinių, susijusių su autentiškų pamatų apsauga.

2011 m. kovo 4 d. buvo išduotas statybos leidimas naujos bažnyčios statybai pagal architektų E. N. Bučiūtės/O. Repovo parengtą projektą. Statybos leidimas išduotas tik bažnyčios statybai be bokšto (leidime nurodytas konkretus tūris), kadangi dėl bokšto atkūrimo visuomenėje buvo kilusi atskira diskusija.

Savivaldybės užsakymu UAB „Civitta“ ir MB „Pupa-Strateginė urbanistika“ 2015 metais parengė Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo galimybių studiją. Studijoje buvo nagrinėjamos keturios alternatyvos. Pirmoji – autentiškos bažnyčios atstatymas, antroji – mažesnės bažnyčios ir mažesnio bokšto pastatymas, trečioji – autentiško bokšto atstatymas su mažesnio tūrio bažnyčia ir ketvirtoji – naujos, modernios architektūros bažnyčios pastatymas. 2015 m. balandžio 8 d. miesto Tarybos Kolegija pasisakė už autentiškos bažnyčios atstatymą.

*Parengta pagal Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto parengtą „Šv. Jono bažnyčios (Turgaus g. 24, Klaipėdoje) atkūrimo situacijos analizę“, archeologės Raimondos Nabažaitės studiją „Buvusios Šv. Jono bažnyčios Klaipėdoje, Turgaus g. 24 archeologinių tyrimų situacijos analizė ir siūloma programa“ ir istoriko Vasilijaus Safronovo studiją „Buvusios bažnyčios Klaipėdoje, Turgaus g. 24, istorinis tyrimas“.


2018-09-24

3 komentarai “Jau atkuria šv. Jono bažnyčios veidą”

  1. Puiki idėja, bet tik tuo atveju, jeigu viską finansuoja bažnyčia. Kitu atveju tikrai yra svarbesnių reikalų, nei pinigų kišimas į plytas.

    • Liuteronai niekada neišgalės atstatyti tokios bažnyčios (kiek jų čia bėra likę?), o ji juk buvo vienas iš miesto simbolių. Gaila, tikriausiai niekada nebepavyks atstatyti kitų dviejų, stovėjusių Tiltų gatvėje, nes jų vietoje jau kiti pastatai, o čia – plynas laukas, tad tiesiog nuodėmė būtų neatkurti to, ką dar galima. Gdanskas pilnai atstatytas ir ką, blogai, kad “kišo pinigus į plytas”? Pasižiūrėkit tarpukario nuotraukas, kokia jauki buvo Klaipėda/Memelis. Būtų buvęs nerealiai patrauklus turistams miestas, kaip ir Gdanskas. Tad ir Biržos pastatą dar reikėtų atstatyti, ir pilį, nes ką dabar pas mus turistams veikti aptart Jūrų muziejaus? Ir Atgimimo aikštėje reikėjo kiek įmanoma atkurti buvusią Biržos gatvę, o ne mėnulį nuleisti…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Bangų g. 5A (3 aukštas)
Klaipėda, LT-91250
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt