Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos iniciatyva nuo 2004 metų kasmet rugsėjo 27 dieną oficialiai švenčiama Lietuvos socialinių darbuotojų diena. Šiemet šia proga į Klaipėdos universiteto konferencijų salę „Aula“ susirinko Klaipėdos regiono socialinio darbo mokslininkai, praktikai bei studentai, kad pasidalintų gerąja patirtimi ir padiskutuotų aktualiais klausimais.

Lietuvoje socialinį darbą dirba beveik 6 tūkstančiai žmonių.

Kol kas situacija šalyje nesikeičia – socialiniai darbuotojai dar negali pasigirti oriais atlyginimais. Martyno Vainoriaus nuotr.

Pasak laikinosios Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanės prof. Elvyros Acienės, socialinio darbuotojo profesijos pamatas yra meilė žmonėms.

Renginio metu socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Kristina Paulikė tikino, kad darbo užmokestis socialiniams darbuotojams kils. Tam esą numatoma skirti papildomus 6 milijonus eurų.

Klaipėdos socialinės paramos centro direktorės Dianos Stankaitienės teigimu, darbuotojams keliami per dideli reikalavimai, duodamas itin didelis darbo krūvis, todėl tai ima kenkti net jų sveikatai, o to vienas iš įrodymų – socialinių darbuotojų

„Šioje srityje dirbantys žmonės ne visada gali patenkinti savo poreikius, jiems nepakanka pinigų. Aš kalbu būtent apie pačius socialinius darbuotojus, kurie yra arčiausiai žmogaus. Dirbdami, teikdami paslaugas, būdami taip arti žmogaus patys negali patenkinti savo poreikių“, – sakė D. Stankaitienė.

Žodį konferencijos metu tarė ir doc. dr. Akvilė Virbalienė. Pasak docentės, socialinis darbuotojas kasdien mato vien tik skausmą, liūdesį, o laimės mato daug mažiau, kartais net nemato visai. Tad šios srities specialistų kasdienybėje esą svarbiausia yra orumas.

Klaipėdos krašto socialinių darbuotojų asociacijos pirmininkas Saulius Liekis išreiškė susirūpinimą socialinio darbo įvaizdžiu.

„Norisi, kad mūsų profesija būtų matoma, mylima ir girdima“, – sakė jis.

Pasak asociacijos pirmininko, socialinio darbuotojo įvaizdį pirmiausia formuoja žiniasklaida, nes tai yra priemonė, labiausiai veikianti žmonių mąstymą. Kaip pavyzdį S. Liekis pateikė antraštę,  kurioje buvo minima, jog senolė kaltina socialinę darbuotoją vagyste. Tačiau turinyje atskleistos visai kitos detalės, kurios paaiškina, jog darbuotoja nebuvo kalta. Tad žmogui, kuris pamatė tik antraštę, jau susiformuos neteisingas, neigiamas įvaizdis.

„Mes esame pagalbos teikėjai, palydėtojai, pagalbininkai. Šis kontekstas turėtų būti viešinimas labiau. Mes patys turėtume labiau reaguoti į pranešimus spaudoje, nes be mūsų atsako taip ir susidaro įspūdis, jog taip iš tiesų yra“, – sakė S. Liekis.

Asociacijos pirmininkas ragino nelaukti, kol kažkas kitas imsis socialinio darbo įvaizdžio gerinimo. S. Liekis tvirtino, jog  tik patys socialiniai darbuotojai dalindamiesi savo gerąja patirtimi, skleisdami žinią apie pozityviąją savo darbo pusę gali sugriauti neigiamą požiūrį į šią sritį.