Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2018-09-28 |
Ekouosto iniciatyvine grupe pasivadinę entuziastai siūlo alternatyvą Uosto direkcijos planams išorinį uostą statyti ties I Melnrage.
Idėjos autoriai – prof. Arūnas Andziulis ir Marius Baltiejus – siūlo 1,2 km atstumu nuo kranto jūroje ties II Melnrage formuoti naujo uosto salą, į kurią transportas patektų tuneliu arba tiltu. Nuo kranto pusės ties ja būtų formuojamas dirbtinis archipelagas, paplūdimiai ir kopos. Jūros pusėje regimas ir vėjo jėgainių parkas.
Skelbiama, kad iniciatyvinės grupės kuratorius yra buvęs žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas, konsultantai jūrų kapitonas Mindaugas Bastakis, urbanistas Martynas Marozas.
„Gerai išanalizavus dešimtis uostų plėtros atvejų buvo prieita prie išvados, kad uosto ir miesto plėtros ir transformacijos procesai privalo būti derinami, o tvarios plėtros, taršos mažinimo, inovacijų taikymo ir bendradarbiavimo temos dažnai kartojasi pažangiausių valstybių uostų strategijose ir plėtros planuose. Akivaizdu, kad šiandieninis Klaipėdos uostas ir Klaipėdos miestas turi siekti žymiai produktyvesnio bendradarbiavimo per tarpusavio interesų derinimą ir bendrus tvaraus vystymosi siekius. Būtent todėl svarbu, kad visos suinteresuotos šalys aiškiai suformuluotų tikslus ir bandytų ieškoti kompromisų. <…> Nauja išorinio uosto plėtros alternatyva, kurioje siekiama derinti uosto augimo ir miesto gyvenimo kokybės aspektus”, – rašoma idėjos pristatyme.
Iniciatyvinės grupės atstovai teigia su savo idėja jau aplankę Aplinkos, Ūkio ir Susisiekimo ministerijas, konsultavęsi su tarptautiniais jūrų krovos specialistais, uosto krovos kompanijomis, gamtosaugininkais.
Artimiausiu metu ruošiamasi pristatyti idėją Uosto direkcijos vadovams ir visuomenei.
Susisiekimo viceministras Paulius Martinkus „Atvirai Klaipėdai” patvirtino, kad ši idėja jau buvo pristatyta ministerijai.
„Paprašyta uosto įvertinti, kiek tai yra realu. Vertėtų įsivertinti tiek rizikas, kokios galimybės būtų patekti į uostą, jei būtų audringa ar dar kažką. Matome tam tikrų rizikų, bet būtina išgirsti ir privalumus, ir minusus bei juos įvertinti”, – sakė P. Martinkus.
Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus taip pat sakė jau girdėjęs apie tokią idėją. Susisiekimo ministerijos prašymu jau buvo rengtas atsakymas dėl idėjos statyti tokį uostą ties Karkle. Tada buvo konstatuota, kad tokio uosto projektavimo ir statybos trukmė bus ilgesnė nei uosto Melnragėje ar Būtingėje, o jis būtų kelis kartus brangesnis. Pastarasis teiginys grįstas remiantis panašiais projektais: Malmės miesto geležinkelio; Oresundo jungties – tilto su Drogden tuneliu – (Švedija-Danija); Fehmarnbelt jungtimi (Vokietija–Danija).
„Kadangi į konkuruojančius uostus privažiavimo jungtys yra nemokamos, tunelio ir tilto projektavimą ir statybą reikėtų finansuoti valstybės lėšomis, nes neatsirastų koncesininko, norinčio dalyvauti negeneruojančiame pelno projekte”, – akcentuota šiame atsakyme.
Skaičiuota, kad statant išorinį uostą ties Karkle uosto infrastruktūros įrengimo kainos būtų 30–40 proc. didesnės nei pastatant 17 m gylio išorinį uostą Melnragėje. Siūloma uosto alternatyva neigiamai vertintina ir dėl navigacinių sąlygų.
Žinia, šią vasarą atnaujinta išorinio uoto studija parodė, kad Melnragės išorinio uosto projektas galėtų atsieti 619 mln. eurų, Būtingės – 1,163 mlrd. eurų.
Šis projektas daug geresnis už uosto direkcijos briedą.Jeigu jau tikrai, taip reikia to uosto,kuom aš labai abejoju,tai tik kažką panašaus į šį.Bet labai abejoju,kad uosto direkcija tai svarstys,jie net nevertins,iš karto atmes.
Ministerija ir direkcija vertino pradinę šio projekto versiją. Šiuo metu visi minimi trūkumai, tame tarpe ir didelė kaina yra išspręsti. Šios alternatyvos kaina gali skirtis iki 20 procentų nuo tos, kurią siūlo uosto direkcija.
Mariui, iš kur tos kainos? O eksplotavimo kainos, kokiu atveju mažesnės. Jei uostas prie molų tęsinio Melneragėje, kiek kainuos kasmetis sunešto smėlio valymas, o kur dar žydinčio, nepratekančio vandens kvapai? II Melneragės variantas racionalesnis gamtosaugos aspektu, nebus stovinčio vandens.
Ar reikalinga plėtra, koks ekonominis pagrindimas? Rygos krantinių ilgis panašus į Klaipėdos, bet krovos apimtys panašios į Klaipėdos, o jie nepsiekia 2005 metų krovos apimčių. Rusija savo krovinius pradėjo krauti per savo uostus, o ką kraus Klaipėda? Lietuvos ir dalinai baltarusių kroviniai, tik tokia perspektyva. Rusijos anglis (koksą), geležies rūdą neapsimokės, jei uostui vieną dieną už žemę reikės mokėti rinkos kainą? Kodėl uostą dotuoti, jei visos investicijos valstybės, o naudą pasiima privačios įmonės?
Jei statyti išorinį uostą, tai tik dėl to, kad pastatyti naujovišką, efektyvesnį, o svarbiausia – atverti marias Klaipėdai. Miestas prie marių, o visą pamarį užtveria uostas, kraunantis geležies rūdą ir naftos koksą, sandėliuojantis mineralines statybines medžiagas (žvyrą, skaldą), tai nėra normalu.
Labiausiai galimas privažiuojamosios infrastruktūros variantas – tiltas. Šiaip pagaliau atsirado normali alternatyva uosto pletrai.
Šiuo atveju infrastruktūra galėtų kainuoti iki 500 mln. eurų. Už tuos pinigus būtų padarytas ir geležinkelio aplinkkelis iškeliant akustinę ir vizualinę taršą iš Girulių.