Ekouosto iniciatyvine grupe pasivadinę entuziastai siūlo alternatyvą Uosto direkcijos planams išorinį uostą statyti ties I Melnrage.

Idėjos autoriai – prof. Arūnas Andziulis ir Marius Baltiejus – siūlo 1,2 km atstumu nuo kranto jūroje ties II Melnrage formuoti naujo uosto salą, į kurią transportas patektų tuneliu arba tiltu. Nuo kranto pusės ties ja būtų formuojamas dirbtinis archipelagas, paplūdimiai ir kopos. Jūros pusėje regimas ir vėjo jėgainių parkas.

Skelbiama, kad iniciatyvinės grupės kuratorius yra buvęs žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas,  konsultantai jūrų kapitonas Mindaugas Bastakis, urbanistas Martynas Marozas.

„Gerai išanalizavus dešimtis uostų plėtros atvejų buvo prieita prie išvados, kad uosto ir miesto plėtros ir transformacijos procesai privalo būti derinami, o tvarios plėtros, taršos mažinimo, inovacijų taikymo ir bendradarbiavimo temos dažnai kartojasi pažangiausių valstybių uostų strategijose ir plėtros planuose. Akivaizdu, kad šiandieninis Klaipėdos uostas ir Klaipėdos miestas turi siekti žymiai produktyvesnio bendradarbiavimo per tarpusavio interesų derinimą ir bendrus tvaraus vystymosi siekius. Būtent todėl svarbu, kad visos suinteresuotos šalys aiškiai suformuluotų tikslus ir bandytų ieškoti kompromisų. <…> Nauja išorinio uosto plėtros alternatyva, kurioje siekiama derinti uosto augimo ir miesto gyvenimo kokybės aspektus”, – rašoma idėjos pristatyme.

Iniciatyvinės grupės atstovai teigia su savo idėja jau aplankę Aplinkos, Ūkio ir Susisiekimo ministerijas, konsultavęsi su tarptautiniais jūrų krovos specialistais, uosto krovos kompanijomis, gamtosaugininkais.

Artimiausiu metu ruošiamasi pristatyti idėją Uosto direkcijos vadovams ir visuomenei.

Susisiekimo viceministras Paulius Martinkus „Atvirai Klaipėdai” patvirtino, kad ši idėja jau buvo pristatyta ministerijai.

„Paprašyta uosto įvertinti, kiek tai yra realu. Vertėtų įsivertinti tiek rizikas, kokios galimybės būtų patekti į uostą, jei būtų audringa ar dar kažką. Matome tam tikrų rizikų, bet būtina išgirsti ir privalumus, ir minusus bei juos įvertinti”, – sakė P. Martinkus.

Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus taip pat sakė jau girdėjęs apie tokią idėją. Susisiekimo ministerijos prašymu jau buvo rengtas atsakymas dėl idėjos statyti tokį uostą ties Karkle. Tada buvo konstatuota, kad tokio uosto projektavimo ir statybos trukmė bus ilgesnė nei uosto Melnragėje ar Būtingėje, o jis būtų kelis kartus brangesnis. Pastarasis teiginys grįstas remiantis panašiais projektais: Malmės miesto geležinkelio;  Oresundo jungties – tilto su Drogden tuneliu – (Švedija-Danija); Fehmarnbelt jungtimi (Vokietija–Danija).

„Kadangi į konkuruojančius uostus privažiavimo jungtys yra nemokamos, tunelio ir tilto projektavimą ir statybą reikėtų finansuoti valstybės lėšomis, nes neatsirastų koncesininko, norinčio dalyvauti negeneruojančiame pelno projekte”, – akcentuota šiame atsakyme.

Skaičiuota, kad statant išorinį uostą ties Karkle uosto infrastruktūros įrengimo kainos būtų 30–40 proc. didesnės nei pastatant 17 m gylio išorinį uostą Melnragėje. Siūloma uosto alternatyva neigiamai vertintina ir dėl navigacinių sąlygų.

Žinia, šią vasarą atnaujinta išorinio uoto studija parodė, kad Melnragės išorinio uosto projektas galėtų atsieti 619 mln. eurų, Būtingės – 1,163 mlrd. eurų.