Klaipėdos miesto tarybai rugsėjo 27 d. buvo pateiktas tvirtinimui sprendimas „Dėl Klaipėdos sporto ir laisvalaikio komplekso statybos, valdymo ir naudojimo perdavimo pagal koncesijos sutartį”.  Taryba dokumentą po nedidelio ginčo patvirtino.

Peržiūrėjau kompanijos, parengusios „Sporto ir laisvalaikio komplekso statyba“ investicijų projektą, ir dalinuosi savo pastebėjimais.

UAB „Peritus sprendimai” vadovas yra Andrius Šiaudinis.

A.Šiaudinis 5 metus (2004-2008 ir 2010-2011 metais) dirbo VŠĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra”, kuri atliko šios A.Šiaudinio įmonės parengto „Sporto ir laisvalaikio komplekso statyba“ projekto socialinės ekonominės naudos vertinimą, kuris pridedamas kaip priedas ir yra vienintelis ekspertinis vertinimas.

A.Šiaudinis UAB „Peritus sprendimai” įkūrė 2018 m. gegužės mėnesį ir jau valdydamas šią konsultacinę bendrovę dar metus dirbo CPVA. Tai neturėtų būti abejonės dėl skaičiavimų pagrįstumo ir teikiamų rekomendacijų keliantis veiksnys, bet netikslumų radau.

Paskaičiavau, kad koncesininkas, pasiskolinęs 15-ai metų iš banko, kaip nurodyta vertinime, 60 proc. nuo 11,7 mln projekto projektavimo ir statybų vertės, įvertinus visas išlaidas ir pajamas, įskaitant ir siūlomas įsipareigoti savivaldybei kasmetines 0,82 mln EUR išmokas koncesininkui kaip veiklos rizikos kompensavimą, per tuos 25 metus uždirbtų 20,7 mln. EUR pelno arba 444 proc. nuo investuotų nuosavų lėšų (projekte nurodoma 40 proc. projekto kainos, t.y. 4,67 mln. EUR).

Paskaičiavau, kaip atrodytų projektas su tomis pačiomis pajamomis ir išlaidomis, jei jį vykdytų savivalda. Net jei negautų jokių ES fondų lėšų ir skolintųsi visą 11,7 mln. EUR sumą projektavimui ir statyboms iš banko pati, savivalda po 25 metų turėtų mažiau nei 1 mln. veiklos minusą, bet per visus 25 metus išlaidų kasmetinių turėtų ne 821 tūkst., o 702 tūkst. EUR.

Jei savivalda gautų ES lėšų bent pusei projekto vertės, jos kasmetinės įmokos sumažėtų per pusę – iki 440 tūkst. EUR. Negavus ES fondų paramos, būtų tikslinga perleisti visą statybų ir veiklos valdymo procesą koncesininkui, bet, atidavus pačiame miesto centre sklypą veiklai, kurios poreikis garantuoja pajamas, savivalda neturėtų įsipareigoti tokia didele kasmetine suma 23 metus dengti menamą koncesininko veiklos riziką.

Rekomenduotina išmokos-atlygio už koncesininko prisiimamą riziką suma galėtų būti 10 kartų mažesnė nei dabar numatyta. Patys investicinio projekto rengėjai nurodo, kad „dabartinė koncesijos sutarčių aiškinimo praktika krypsta ta linkme, kad koncesijos atveju pagrindinė investicijų (veiklos) grąža turėtų būti privataus investuotojo gaunama ne iš suteikiančiosios institucijos (viešojo sektoriaus), bet iš trečiųjų asmenų (rinkos)”.

Neteisingai skaičiuoja sportuosiančius

„Peritus” savo parengtame investicijų projekte remiasi klaidingai apskaičiuotu sportuosiančiųjų skaičiumi: „2016 m. Klaipėdos m. sportuojančių asmenų skaičius buvo 9 072, t. y. 4 proc. daugiau nei 2015 m. Organizuotai sportuoja tik 5,88 proc. Klaipėdos m. gyventojų (2015 m. – 5,57 proc.). 2016 m. apie 44 proc. (2 305 asmenys) klaipėdiečių sportavo badmintoną, dailųjį čiuožimą, lauko tenisą, ledo ritulį, rankinį, futbolą ir tinklinį”.

44 proc. nuo 9072 sportuojančių klaipėdiečių yra 3992, o ne 2305. Klaidingai nurodytas procentas nuo visų sportuojančių arba galutinis sportuojančių nurodytas sporto šakas skaičius.

Vertinimas remiasi prielaida, kad beveik visi badmintoną, dailųjį čiuožimą, lauko tenisą, ledo ritulį, rankinį, futbolą ir tinklinį sportuojantys klaipėdiečiai, pastačius šį sporto centrą, pereis sportuoti į jį.

Klausimas – kas nutiks su šiuo metu tų sportuojančiųjų naudojama infrastruktūra? Tos sporto salės, kol palaipsniui, kaip tikimasi, neatsiras papildomas kiekis sportuojančių, liks be pajamų šaltinio.

Ar tikrai Klaipėdai reikia 13 582 kv. m. ploto monstro, kai artimiausiu pavyzdžiu pateikiamas moderniausias daugiafunkcinis sporto kompleksas Lietuvoje ir visame Baltijos šalių regione – DELFI sporto centras, yra tik 4 500 kv. m. ploto (3 kartus mažesnis nei planuojamas Klaipėdoje).

Tiesa, Delfi nėra ledo aikštės, bet ar nepakaktų šiuo metu investuoti į vienos ledo aikštės ir papildomų daugiafunkcinių sporto salių projektą, tuo būdu patenkinant bent 5 artimiausių metų poreikį, o vėliau, atsižvelgiant į galimas demografinių problemų skatinamas poreikio mažėjimo tendencijas, planuoti papildomą aikštyną.

Jis galėtų atsirasti mieste šiauriau arba piečiau, tuo leisdamas subalansuoti transporto srautus, suteiktų galimybę panaudoti tuo metu geriausius technologinius sprendimus, sukurtų prielaidas konkurencijai (jei objektą valdytų skirtingi koncesininkai!) ir, reaguodamas į palaipsniui atsirasiančią sportuojančių masę, nesukurtų savo pertekline pasiūla esamos sporto infrastruktūros stagnacijos.

Lietuvoje šiuo metu nuolat veikia 8 uždaros ledo ritulio arenos. Įsteigdami šalia jau esančios Akropolyje dar dvi, mes Klaipėdoje turėtume 30 proc. Lietuvos ledo arenų skaičiaus – ambicijos gerai, bet ar jos racionalios? Abejones tokio didelio sporto komplekso ploto poreikiu verčia abejoti ir projekto rengėjo „Peritus partners” naudojami vertinimo metodikoje kintamieji, kurie galėjo suklaidinti ir pačius rengėjus. Projekto 43 psl. punkte 2.3. „Projekto tikslinės grupės ir ribos”, pateikiama klaidinga informacija: „Identifikuota Projekto tikslinė grupė: Sportininkai – 9072 asmenys užsiimantys šiomis sporto veiklomis: badmintonas, dailusis čiuožimas, lauko tenisas, ledo ritulys, rankinis, futbolas, tinklinis. Šią tikslinę grupę sudaro Klaipėdos mieste organizuotai sportuojantys asmenys, kurių užsiėmimai numatomi naujame sporto centre. Sportininkams bus sudarytos sąlygos profesionaliai treniruotis ir siekti aukščiausių rezultatų.”

Netiesa: minėtas sporto šakas, kaip 8, 23 ir 38-ame psl. kartoja projekto rengėjas, sportuoja 2305 asmenys, o 9072 yra iš viso sportuojančių asmenų Klaipėdoje.

Projekto rengėjas, prognozuodamas sportuojančių klaipėdiečių skaičiaus augimą per artimiausius metus, remiasi prielaida, kad: „dėl sukurtos infrastruktūros badmintono, krepšinio, lauko teniso, rankinio, futbolo ir tinklinio sporto šakų sportininkų skaičius išaugs po 5 proc. penkerius metus po Projekto investicijų užbaigimo ir naujos sporto infrastruktūros sukūrimo (2021 – 2025 m.), vėliau ketverius metus augimas sumažės iki 3 proc. kasmet (2016 – 2029 m.) ir stabilizuosis po 1 proc. kasmet visą likusį ataskaitinį Projekto laikotarpį (2030 – 2043 m.), o dailiojo čiuožimo ir ledo ritulio sporto šakų sportininkų skaičius išaugs po 30 proc. penkerius metus po Projekto investicijų užbaigimo ir naujos sporto infrastruktūros sukūrimo (2021 – 2025 m.), vėliau ketverius metus augimas sumažės iki 25 proc. kasmet (2016 – 2029 m.) ir stabilizuosis po 10 proc. kasmet visą likusį ataskaitinį Projekto laikotarpį (2030 – 2043 m.).” Ši prielaida kartojama 8, 38 ir 67 projekto psl. Sukėliau numatomus augimo skaičius į lentelę:

Pasak „Peritus partners”, krepšinį 2016 m. Klaipėdoje lankė 1655 asmenys, kai tuo tarpu kitų sporto šakų populiarumas yra žymiai mažesnis.

Norėčiau palaikyti tokį optimistišką sportuojančių skaičiaus augimo prognozę, kokį nurodė projekto rengėjai, bet pasvarstykime blaiviai. Ar gali ledo ritulys vien dėl atsiradusios infrastruktūros pritraukti 7-is kart daugiau klaipėdiečių, nei šiuo metu pritraukia antroji Lietuvos religija – krepšinis?

Krepšinis su visa jo pakankama infrastruktūra ir vyriausybės dominuojančia rėmimo politika šiandien pritraukia 1655 žmonių, o ledo ritulys pritrauks 12045, dailusis čiuožimas – 2030?

Net visa Baltarusija su savo 9,5 mln. gyventojų ir didele meile šiai sporto šakai turi tik 4968 ledo ritulį sportuojančių. Latvijoje su jų ilgus metus vykdoma subalansuota skirtingų sporto šakų skatinimo politika, ledo ritulį propaguoja 6699 žmonių – per pusę mažiau, nei prognozuoja „Peritus partners” Klaipėdai (15 projekto psl.)

Tik 2 dalyviai?

Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis,  rugsėjo 25 d. pristatinėdamas investicinį projektą Finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje, minėjo, kad šis projektas jau buvo viešai pristatytas du kartus, nors nei vienas komiteto narys nei girdėjo apie tokius, nei dalyvavo.

Pasak E.Simokaičio, pristatyme dalyvavę sporto federacijų ir susidomėjusio verslo atstovai pateikė savo siūlymus ir klausimus, į kuriuos buvo atsakyta. Iš dalyvavusių verslo atstovų buvo paminėti du: „Lords LB Asset Management“, valdanti 14 fondų (9 nekilnojamojo turto fondus, 3 privataus kapitalo fondus ir 2 energetikos ir infrastruktūros fondus), bei „Infrastruktūra LT”. Kuklokas susidomėjusių ratas, ar ne?

Priminsiu, kad vienas iš dalyvavusių – „Infrastruktūra LT” – tai Vitalijaus Kuodžio ir Pauliaus Baltrėno valdoma bendrovė, kuri per šią ir kitas tiems patiems akcininkams priklausančias kompanijas valdo Klaipėdos „Švyturio areną”, Klaipėdos naująjį baseiną, Palangos koncertų salę, Kauno „Girstučio” baseiną. Kai bus skelbiamas koncesininko paieškos konkursas, reikėtų visiems atidžiai panagrinėti jo sąlygas, nes kalbama, kad skelbiant Klaipėdos baseino valdytojo konkursą jo sąlygos buvo pritaikytos vienam subjektui – UAB „Vakarų infrastruktūra“. Konkursą baseino koncesininko pasirinkimui, derybas su pateikusiu pasiūlymą ir pačios sutarties pasirašymą kuravo tas pats Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis.

Ar neturėtų konkurencijos tarnyba įvertinti tokios didelės Klaipėdos kultūros ir sporto renginių paslaugų teikimo koncentracijos vienose rankose grėsmės?

Išvados

Atkreipdamas dėmesį į projekto rengėjo padarytus netikslumus skaičiavimuose, kurių „nepastebėjo” projekto finansinį pagrįstumą vertinusi CPVA (buvusi projekto rengėjo UAB „Peritus sprendimai” savininko darbovietė) ir rėmimąsi klaidingais skaičiais, siekiau sustiprinti kritišką požiūrį ir koncentruoti dėmesį į esminį aspektą – siūlymą savivaldybei prisiimti įsipareigojimą 23 metus kasmet koncesininkui mokėti jo verslo riziką kompensuojantį mokestį – 821. 034 EUR, kuris būdamas net 10 kartų mažesnis vis tiek užtikrintų koncesininkui pelningą veiklą.