Uostamiesčiui ir Gargždams centralizuotą šilumą tiekiančios AB „Klaipėdos energija” valdyba spalio mėnesiui, kai prasideda šildymo sezonas, patvirtino 6,76 proc. didesnę šilumos kainą nei pernai tuo pačiu metu ir net 17,86 proc. didesnę nei rugsėjį.

Spalį už „Klaipėdos energijos” tiekiamą šilumos energiją teks mokėti 4,42 ct/kWh be PVM. Ši kaina yra 6,76 proc. didesnė nei pernai tuo pačiu metu (4,04 ct) ir net 17,86 proc. didesnė nei rugsėjį (3,75 ct). Martyno Vainoriaus nuotr.

Įmonės generalinis direktorius Antanas Katinas sako, kad kainos šuoliai prieš šildymo sezoną yra įprastas dalykas, o lyginant su praėjusiais metais kaina yra didesnė dėl brangesnio biokuro, elektros, dujų ir kitų faktorių, turinčių įtaką galutiniam tarifui.

Tačiau jei Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) spalio viduryje pagaliau patvirtins naują bazinę šilumos kainą (tai vėluojama padaryti jau trejus metus), anot A. Katino, sukaupto rezervo dėka šilumos kainą pavyks stabilizuoti, o dar šiemet turintis pradėti veikti naujas biokuro katilas turėtų papildomą teigiamą įtaką.

Kodėl brangsta?

Uostamiesčio savivaldybės kontroliuojamos „Klaipėdos energijos” valdyba nustatė, kad spalį už jos tiekiamą šilumos energiją teks mokėti 4,42 ct/kWh be PVM. Ši kaina yra 9,4 proc. didesnė nei pernai tuo pačiu metu (4,04 ct) ir net 17,86 proc. didesnė nei rugsėjį (3,75 ct).

Pasak A. Katino, šiltojo sezono, kai konkurencija tarp nepriklausomų šilumos gamintojų yra itin arši, pabaigą visada lygi kainų šuolis. Pavyzdžiui, pernai toks buvo fiksuotas lyginant spalį-lapkritį, kai kaina pašoko nuo 4,14 iki 5,16 ct/kWh (net 24,6 proc.).

„O lyginant pokyčius per metus, tai kaina didėja dėl brangesnių dujų, biokuro, elektros. Kuro, kuris naudojamas gabenant biokurą, kainos irgi jau yra didesnės, nes naftos rinkose fiksuojamas žaliavos kainos augimas. Didėjo ir minimali alga. Vidutinė biokuro kaina Vakarų Lietuvoje yra didesnė nei visos šalies mastu, nes ir miškų čia mažiau, ir Klaipėdos bei Liepojos uostai šalia, ir stiprūs baldininkai čia veikia, kurie naudoja tą pačią žaliavą. Visgi biokuras išlieka pigesnis nei dujos”, – aiškino A. Katinas.

Kokios prognozės?

Rugpjūtį „Atvira Klaipėda” rašė, kad klaipėdiečiai jau trejus metus permoka už centralizuotai tiekiamą šilumą –  „Klaipėdos energija“ nori sumažinti jos kainą, tačiau VKEKK jau tiek laiko vėluoja patvirtinti naują bazinę kainą, pagal kurią skaičiuojama galutinė, jau sumokama vartotojo. Dėl tokio biurokratų delsimo visi „Klaipėdos energijos“ klientai jau yra permokėję daugiau nei 9 mln. eurų, o kol nepakeista bazinė kaina, tol ne tik negalima pradėti grąžinti šios sumos mažinant tarifą, bet ir toliau vis kaupiasi permoka.

Pasak A. Katino, paskutiniais duomenimis, VKEKK bazinę „Klaipėdos energijos” kainą pagaliau turėtų svarstyti spalio viduryje.

„Ją patvirtinus, šilumos kainą stabilizuoti leistų ir sukauptas rezervas, ir visos per tuos trejus metus padarytos investicijos, mažinančios sąnaudas – ir biokuro katilas, ir šiluminių trasų renovacija. Pirma naujos bazinės kainos nulemta tarifo korekcija būtų padaryta jau lapkričiui”, – sakė įmonės vadovas.

Jo teigimu, jau gruodį turi būti pradėtas eksploatuoti naujas biokuro katilas Lypkių katilinėje, kuris irgi duos teigiamą efektą galutinės kainos atžvilgiu. O kovo mėnesį turėtų būti baigti naujo biokuro katilo statybos darbai Šilutės plente esančioje katilinėje, tačiau jo poveikis bus jaučiamas jau tik kitų metų rudenį.