Savaitgalį Dangės upės pakrantėse buvo galima sutikti daugiau nei 30 meškeriotojų ir čia vykusios irklavimo varžybos nei kiek jų neišgąsdino. Žvejai teigė, kad rudenėjant žuvys iš Kuršių marių pradėjo migruoti į upę ir jų tik daugės.

Artūro Maslak nuotr.

„Dešimties kilogramų lydeka, tris kilogramus viršijantys karšiai ir kilograminiai ešeriai, čia yra visko. Pasitaiko net lašišų. Kuo toliau į žiemą, tuo daugiau žuvies iš Kuršių marių čia suplauks peržiemoti. Matėte, kas čia darosi, kai upę sukausto ledas? Žvejų skaičius padvigubėja!“ – pasakojo ilgametis Dangės upės žvejys Jevgenijus.

Paklaustas, kaip atskiria, kad ešerys atplaukęs iš Kuršių marių, žvejys nesutriko: „Jie šviesesnių spalvų, baltesni. Be to, vietiniai – žalsvi, o šie turi mėlyną atspalvį“.

Tarp meškeriotojų nestigo įvairovės – moterys ir vyrai, vaikai ir pensininkai leido laiką jungiami bendro pomėgio. Išsiskirstę nuo Meridiano iki pat geležinkelio tilto žvejai lepinosi puikiu oru, tačiau kaitinanti saulė kibimui nepadėjo – besitaikantieji į taikią žuvį galėjo pasigirti tik retkarčiais užkimbančiomis nedidelėmis kuojomis ir plakiais.

Tuo metu gaudantiems plėšriąsias žuvis dirbtiniais masalais sekėsi šiek tiek geriau. Iš marių suplaukę ešeriai lengvai nepasidavė – žvejams teko gerokai paplušėti, kol surado jų susibūrimo vietas. Gerai jų paieškoję žvejai džiaugėsi dviženkliu laimikių skaičiumi, tik dydis nedžiugino. Penketą šviesaus atspalvio ešerių vienoje vietoje ištraukęs Tadas pasakojo, kad geri spiningautojai turi būti atkaklūs.

„Pravedimas, masalo spalva, vieta ir laikas. Kai viską atitaikai, tada net tokią dieną, kaip ši, gali gerai pažvejoti. O būna dienų, kad kimba visur ir ant visko“, – sakė žuvų žinovas.