Bendrasis planas skelia žiežirbas (papildyta) (2)

Svarbu, Temos
Martynas Vainorius, Palmira Mart
2018-10-18

Klaipėdos savivaldybės vadovai ir politikai tvirtina, jog siūlymas keisti miesto bendrojo plano (BP) koncepciją taip, kad ji atitiktų pagal įstatymą viršesnį esantį analogišką uosto dokumentą, nereiškia, jog miestas sutinka su jame numatoma maksimalia uosto plėtra.

„Susisiekimo ministerija jau yra patvirtinusi uosto bendrojo plano koncepciją, tad apsimetinėti, kad mes nieko nežinome ir nežymėsime – neverta. Neturėti miesto pozicijos irgi nebūtų geras sprendimas. Nieko nežymėti būtų keistoka”, – teigia Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.

Tuo metu Girulių bendruomenės atstovas Gintaras Ramašauskas politikams trečiadienį perdavė gyventojų prašymą  neteikti svarstyti miesto Tarybai naujos miesto BP koncepcijos.

Daugiausia diskusijų – dėl miško

„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad nors iki šiol Klaipėdos savivaldybė dar neturi oficialios Vyriausybės pozicijos dėl dalykinių sąlygų sąvadu (DSS) vadinamų jos norų išorinio uosto statybų Melnragėje atveju, miesto Tarybai jau teikiamas sprendimo projektas dėl miesto bendrojo plano koncepcijos pakeitimo. Jis jau praėjo „vaikščioti” po komitetus.

Plano rengėjų – UAB „Urbanistika“ – atstovas architektas Saulius Motieka Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdžio metu konstatavo, jog du bendrieji planai „yra blogybė”.

„Koncepcija buvo pradėta rengti be išorinio uosto, bet turime žiūrėti, kas atsitiktų, jei atsirastų išorinis uostas. Jis neplanuojamas koncepcijoje, bet nurodomos tik dvi vietos, kurios gali būti naudingos tiek uostui, tiek miestui. Jei atsiranda išorinis uostas, tai rodoma buferinė želdynų zona Melnragėje ir kiti sprendiniai”, – teigė jis.

Tačiau šio komiteto posėdžio metu daugiausiai diskusijų kilo ne dėl uosto planų (tik konservatorius Tomas Meškinis pareiškė, kad taip Melnragėje užprogramuojama konflikto zona), o dėl komiteto pirmininko Audriaus Vaišvilos pasiūlymo.

„Aš asmeniškai nepritariu išorinio uosto statybai toje vietoje. Tačiau tai, kad paliekame tuos sprendinius, nereiškia, jog jiems pritariame. Man kelia nerimą tarp Melnragės ir Girulių nurodoma mišri teritorija. Yra tikimybė netekti miško. Manęs neįtikina, kad ten galima perkelti Melnragės gyventojus. Ten visų klaipėdiečių rekreacinė zona. Reikėtų atsiklausti klaipėdiečių dėl tokių planų. Ypač prie dabartinių kirtimų, kas vyksta Labanore, Lietuvoje. Galima plėsti Girulius, o ne šitą teritoriją. Jei reikės, pradėkime plėtrą nuo viršaus, nuo kalno, po dešimtmečio ir pakeisime. Žymiai ramiau, kai uždrausta ir ten nekišama kojos”, – teigė A. Vaišvila, pateikęs siūlymą iš koncepcijos išbraukti siūlymą urbanizuoti minėtąją teritoriją, numatant čia tankiai apželdintus sklypus.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Jei čia ir atsirastų sklypai, pagal įstatymus juose ne mažiau kaip pusę ploto turėtų užimanti želdiniai. Pirmiausia turėtų būti parengta išsami koncepcija, kur ir ką būtų galima daryti. Pati Savivaldybė nuo pat pradžių formuotų teritoriją. Bendram plane numačius tą galimybę medžių tikrai niekas nepradės kirsti”, – akcentavo Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėja Mantė Černiūtė-Amšiejienė.

„Kas ten yra praėję visą mišką? Kiek ten kemsynų yra ir juos būtų galima sutvarkyti. Bet kada galima žengti žingsnį atgal, jei nereikės tokio dalyko. Visi džiaugiamės Druskininkais su SPA centrais ir klausiame, kodėl jų nėra Klaipėdoje. Nėra, nes neturime ryžto”, – savo ruožtu tęsė Saulius Budinas.

Kad dabar ten po mišką negalima vaikščioti, teigė ir liberalas Vidmantas Plečkaitis.

Tuo metu per posėdį pasisakęs Girulių bendruomenės atstovas Gintaras Ramašauskas prašė neteikti svarstyti miesto Tarybai tokios naujos koncepcijos ir vardino net kelias priežastis.

„Mindaugas Pakalnis (anksčiau rengė BP, dabar Vilniaus vyriausiasis architektas – aut. pst.) perspėjo, kad jei bus nedarniai plėtojamas uostas, prasidės šiaurinės miesto dalies degradacija”, – teigė giruliškis.

Anot jo, koncepcijoje nerodoma atskirų sunkiojo transporto koridorių; Giruliai vadinami kurortu, nors čia numatomi 58 traukinių sąstatai per dieną; uosto sprendinių negalima inkorporuoti, nes jie esą prieštarauja Lietuvos bendrajam planui.

„Reikia ekspertų išvados, ar nepatvins senamiestis per ledonešį, kai bus viena Kiaulės nugaros protaka užbetonuota”, – teigė G. Ramašauskas, pabrėžęs, kad reikia aiškumo ir dėl tokių mišrios paskirties teritorijų, kaip Žiemos uosto.

Kartu jis pareiškė, kad bendruomenė neleis iškirsti miško.

Tiek M. Černiūtė-Amšiejienė, tiek Savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas bandė pasakyti, kad G. Ramašauskas savo teiginiais klaidina, tačiau A. Vaišvila jiems neleido išdėstyti savo pozicijos.

Balsuojant už A. Vaišvilos pasiūlymą dėl pajūrio atkarpos, palaikė tik jis pats. O už siūlomą koncepciją pasisakė trys komiteto nariai, susilaikė T. Meškinis ir Lilija Petraitienė.

Nori aiškumo dėl teritorijos

Aistros trečiadienį virė ir Finansų ir ekonomikos bei Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetų jungtiniame posėdyje, kuriame irgi buvo pristatytas tas pats klausimas.

S.  Motieka akcentavo, jog šiuo metu svarstomas ne realus miesto bendrasis planas, o tik jo vizija, kurioje „uostas nėra planuojamas”. Uostas miesto BP yra rodomas kaip pramonės ir sandėliavimo teritorija. Pabrėžta, kad BP koncepcija apima ilgą laikotarpį – iki 2050 metų.

Visgi nei jis, nei Savivaldybės administracijos atstovai tiksliai nesugebėjo atsakyti abiems vicemerams  – Juditai Simonavičiūtei ir Artūrui  Šulcui, bandžiusiems iškvosti, kokią konkrečią teritoriją apims rengiamas miesto BP.

Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Taraškevičius replikavo, jog vis tiek bus taip, kaip kad buvo su suskystintųjų dujų terminalu – padarys, kaip uostui reikia.

Kad uostas jau dabar pradeda įgyvendinti savo ilgalaikius planus, esą nelabai skaitydamasis su miesto interesais, sakė ir Vygantas Vareikis, pateikęs pavyzdį, kaip naujosios miesto magistralės virsta plentais su jais į uosto įmones zujančiu sunkiasvoriu transportu. „Klaipėda tampa paplente”, –  replikavo Aldona Staponkienė.

J. Simonavičiūtė teigė negalinti pritarti pateiktam miesto BP keitimo koncepcijos variantui. Ji sakė išstudijavusi „keturis įstatymus” ir supratusi, kad tai yra „konstitucinis klausimas”.

„Manau, kad turėtų būti tarpinis Tarybos sprendimas apibrėžti teritoriją, kuriai mes šiandien bendrąjį planą rengiame”, – sakė  vicemerė.

Jos teigimu, „būtina susitvarkyti juridinį pagrindą ir tada nuo jo jau modeliuoti tolimesnę situaciją ir taip palengvinti Klaipėdos miestui turėti bendrąjį planą tai teritorijai, kuri be uosto jai lieka”.

R. Taraškevičius pasiūlė į protokolą įrašyti įpareigojimą savivaldybės administracijos direktoriui Tarybai parengti juridinį išaiškinimą dėl J. Simonavičiūtės iškelto „teritorijos” klausimo.

A. Šulcas suabejojo ir S. Budino raginimu kol kas pritarti „tik koncepcijai”, teigęs, jog kai ateis laikas balsuoti už realų BP, bus priminta, „kad jūs jau pritarėte koncepcijai”. Jis pasiūlė sukonkretinti dabartinį sprendimą, vietoj žodžių  junginio „siūlyti pritarti” įrašyti „įpareigoti pritarti”, jį papildant dar ir sąlyga: siūlomam miesto BP pakeitimo variantui Taryba pritars tuo atveju, „jei Lietuvos Vyriausybė pritars Klaipėdos miesto dalykinių sąlygų sąvadui”.

Net ir balsuodamos už kompromisinį sprendimo variantą dvi komiteto narės J. Simonavičiūtė ir A. Staponkienė susilaikė, o Viačeslavas Titovas balsavo prieš. Likę abiejų komitetų nariai koncepcijai su pastabomis pritarė.

Tačiau galutinį žodį dėl to dar turės tarti visa miesto Taryba.

„Atviros Klaipėdos” šaltinių teigimu, atvirai regima priešprieša dėl BP sprendinių ne tik tarp opozicijos atstovų, bet ir tarp Liberalų sąjūdžio narių ir Savivaldybės administracijos yra ne kas kitas, o vidinės šios partijos kovos išdava.

Sąlygas Vyriausybei užkoduos?

Klausimą ketvirtadienį svarstant jungtinio Kultūros, švietimo ir sporto bei Sveikatos ir socialinių reikalų komitetų posėdžio metu Nina Puteikienė klausė, kur taip skubama, kad nesulaukus Vyriausybės įsipareigojimų įvykdymo arba bent jau įvykdymo terminų teikiama tvirtinti tokia BP koncepcija.

Atsakydamas į šį klausimą S. Budinas dar kartą akcentavo, jog ruošiamas „ne uosto, o miesto bendrasis planas”.

„Jo laukia daugiau nei 200 įvairių subjektų. Manau, kad politikams turėtų rūpėti jų interesai. O uosto infrastruktūrinis koridorius nurodomas tik su sąlyga, jei atsiranda išorinis uostas”, – teigė S. Budinas.

Tuo metu liberalė Vaida Žvikienė klausė, kur šioje koncepcijoje „užkoduotas” Vyriausybei skirtas DSS.

„Galvojame, kaip jas įdėti. Klausimas tik, kaip teisiškai ir teisingai tai sudėlioti. Pateiksime tarybai ne vieną variantą”, – teigė K. Macijauskas.

N. Puteikienė siūlė nepritarti tokiam sprendimui ir grąžinti jį tobulinti, kad koncepcijoje būtų inkorporuotas ne tik DSS, bet ir „atsispindėtų visuomenės pateikti pasiūlymai ir sprendimai”.

Tačiau tokiam pasiūlymui nepritarė kiti likę 7 posėdyje dalyvavę šių komitetų nariai, tarp kurių buvo ir N. Puteikienės frakcijos kolega Alfonsas Vildžiūnas. Jie pasisakė už V. Žvikienės pateiktą pasiūlymą – pritarti koncepcijai su protokoliniu komiteto pavedimu įtraukti į ją DSS.

Visas Girulių bendruomenės kreipimosi tekstas

Girulių bendruomenė atkreipia miesto Tarybos narių dėmesį į tai, kad Klaipėdos bendrojo plano monitoringo autorius urbanistas architektas Mindaugas Pakalnis aiškiai ir nedviprasmiškai perspėjo, kad tuo atveju, jeigu uosto plėtra miesto šiaurinėje dalyje bus nedarni ir netvari – iškils reali grėsmė visos Klaipėdos miesto šiaurinės dalies tolimesnei raidai. Teigiame, kad kai kurie šiuo metu svarstomi miesto ir uosto bendrųjų planų sprendiniai numato nedarnų ir netvarų Klaipėdos miesto vystymo kelią, iš esmės galintį turėti neigiamas ir miesto degradaciją didinančias pasekmes.

Uosto plėtros projekto teritorijų planavimo dokumentuose numatoma, kad miesto gatvėmis judės apie 12 800 sunkiojo krovinių transporto priemonių vien su uosto kroviniais – per parą. Atkreipiame Tarybos narių nuomonę, kad vien Baltijos-Šilutės pl. estakada ir aplinkelis pietinėje dalyje negali būti laikoma pakankamom priemonėm miesto transporto problemos sprendimui, nes didelė dalis numatomo išorinio uosto krovinių srauto (KVJUD tvirtinimu apie 50%) numatoma gabenti tom pat gatvėm, kuriose vyksta ir ateityje vyks miesto eismas – Liepų g., Šiaurės pr., Lideikio g. – ir nenumatant jokių priemonių šiam krovinių srautui atriboti nuo miesto eismo srauto.

Uosto plėtros projekto dokumentuose nurodomas planuojamas geležinkelio transporto srautas yra 58 pilni krovininiai sąstatai per dieną pirmyn ir tiek pat atgal. Teigiame, kad tai niekaip nesuderinama su Girulių, kaip kurortinės gyvenvietės planuojamu vystymu, nes šiais laikais žmonės nebevažiuoja ilsėtis šalia geležinkelio bėgių.

Atkreipiame Tarybos narių dėmesį, kad toks geležinkelio transporto srautas gyvenamuose miesto rajonuose negali būti laikomas darnaus ir tvaraus vystymosi pavyzdžiu. 

Klaipėdos miesto teritorijos bendrajame plane (Koncepcija Nr. 2 ) numatytas Girulių gyvenvietės išplėtimas (geltona spalva) prie televizijos bokšto iki pat geležinkelio kelio (planuojamo aplinkelio ). Kam reikalingas didelis brandaus ir sveiko miško kirtimas kur susidarys tiesioginis triukšmo sklidimas į Girulių gyvenvietę, nes neliks natūralios miško buferinės zonos tarp gyvenvietės ir geležinkelio aplinkelio. Siūlome palikti  koncepcijos Nr. 1 variantą, neplečiant gyvenvietės ribų prie televizijos bokšto ir pirmiausia įgyvendinti projektą „Labrenciškės g., Martyno Jankaus g. rekonstravimas ir naujo kelio  nuo Martyno Jankaus iki Pamario g. tiesimas”.

Dokumento projektu siūlomą sprendimą sulieti gyvenamą aplinką su geležinkelio arterija laikome naikinančiu gyvenimo kokybę miesto gyvenamam rajone faktoriumi.

Uosto bendrojo plano sprendiniai iš principo negali būti inkorporuojami į Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepciją, kol giliavandenio uosto statybos vieta nėra patvirtinta Lietuvos Respublikos bendruoju planu, šiuo metu įstatymo galią turinčiu aukčiausio lygio teritorijų planavimo dokumentu. Taip pat atkreipiame Tarybos narių dėmesį į tai, kad Klaipėdos uosto bendrasis planas šiuo metu yra rengiamas neturint būtino valstybei svarbaus projekto statuso, kuris yra būtina sąlyga pagal Teritorijų planavimo įstatymo 23 skirsnį.

Tarybos nariams primename, kad uosto SPAV ataskaitoje vis dar numatoma žabtvorių pynimas ir smėlio sėkliaus suformavimas jūroje ties šiaurine išorinio uosto riba – kaip pakankamos priemonės Baltijos krantų erozijos suvaldymui. Šiuo metu jau niekas neabejoja Klaipėdos universiteto krantotvarkos specialistų nuomone, kad erozijos reiškinių kompensavimui bus reikalingos kietosios priemonės – gal apsauginių sienų įrengimas, gal bunų sistemų statyba, ar bangolaužiai. Prašome Tarybą inicijuoti ekspertų išvadų rengimą dėl krantų erozijos kompensavimo priemonių pobūdžio, kaštų prognozių ir įvardinti tų numatomų kaštų finansavimo šaltinius – ir tik tada svarstyti išorinio uosto projektinių sprendinių įtraukimą į miesto bendrojo plano koncepciją.

Taip pat prašome informuoti miesto visuomenę apie miesto centrinės dalies užtvindymo rizikas ir jų prevencijos būdus. Uosto SPAV ataskaitos 228 psl. aiškiai įvardinta ledonešio metu galimybė ledo grūstims užblokuoti pietinius uosto vartus, nes iš dviejų Kuršių marių protakų ties Kiaulės nugara bus palikta tik viena. Atkreipiame Tarybos narių dėmesį, kad jokie tyrimai, ar 3D hidrauliniai modeliavimai nebuvo atliekami tikslu atsakyti, kiek ir kokioms sąlygoms esant kils vandens lygis Dangėje ir uosto akvatorijoje, pvz. kaip tvirtinama SPAV ataskaitoje ledo grūstims blokavus pietinius vartus ir tuo pat metu pradėjus stipriau pūsti vyraujančiam šiaurės/vakarų vėjui (jūros vandens pritekėjimo į akvatoriją situacija), arba dar ir ilgalaikiam lietui prasidėjus – bus užtvindomas Klaipėdos senamiestis, ar ne?

Prašome visuomenei paaiškinti, kaip yra suprantamas 5-asis projekto punktas, numatantis mišrios panaudojimo paskirties teritorijas – ar miesto gyventojai turės laisvą prieigą į krovos zonas bet kuriuo paros metu, ar atvirkščiai – uosto kompanijos pagal poreikį galės naudoti miesto rekreacines teritorijas krovos darbams?

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus teiginius, siūlymus ir prašymus pateikti papildomą išaiškinimą miglotai projekte formuluojamų dalykų – maloniai prašome neteikti Tarybos svarstymui šio nepilnai parengto, skuboto ir neatsakančio į miestui svarbius klausimus sprendimo projekto, numatančio nedarnią, netvarią, niokojančią gamtinę bei gyvenamąją miesto aplinką raidą.

Girulių bendruomenės tarybos pirmininkas Rimantas Gedrimas

Žymos: | | | | | | | | | | | | | | |

Komentarai (2):

Atsakymai į “Bendrasis planas skelia žiežirbas (papildyta)”: 2

  1. Gintaras parašė:

    Kad jau esu kaltinamas, kad kažką klaidinu, tai Girulių bendruomenės prašymo tekstas su argumentais yra perduotas Atvira Klaipėda redakcijai, ten galima su juo susipažinti, o Girulių bendruomenė yra pasirengusi detaliai aptarti kiekvieną klausimą. Jūs, tie kaltintojai, mus pakviečiat, mes ateinam – ir pasikalbam ramiai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Svarbu, Verslas

Buvusiai Senosios perkėlos vietai - trys idėjos

Nuo 2023-iųjų vasaros buvusį Senosios perkėlos pastatą valdanti bendrovė „Elka investicija‘‘ surengė kviestinį architektūrinį konkursą čia numatomam statyti administracinės paskirties ...
2024-12-02
Skaityti daugiau

Svarbu, Temos

Chorvedžiai aiškinasi santykius teisme: skamba ne dainos, o keiksmažodžiai 

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama civilinė byla, kurioje ieškinį žinomam chorvedžiui Algirdui Šumskiui ir jo vadovaujamai chorinei bendrijai ...
2024-11-25
Skaityti daugiau

Klaipėdos/Mažosios Lietuvos istorija, Svarbu

Dėl Lietuvos politikos Klaipėdoje - didelis nepasitenkinimas 

Klaipėdos krašto konvencija, Klaipėdos uosto ir tranzito statutai, galutinai sureguliavę, kaip Lietuva turės valdyti 1923-iųjų sausį jėga užimtą Klaipėdos kraštą, buvo ...
2024-11-17
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This