Kategoriškai negaliu sutikti su 86-ąjį gimtadienį švenčiančio prof. Vytauto Landsbergio kažkur pareikšta mintimi, esą ir „Karbauskis kartais turi gerų idėjų”.

Įmantriai pateikiamos, efektingai skambančios, tos „gerosios” valstiečių – žaliųjų lyderio idėjos yra prastesniu atveju – apgavystė (aktyvios gynybos elementas, panašiai it gynybos pramonėje), mažiau sudėtingesniu – dūmų uždanga. Ir viena, ir kita Seimo Kultūros komiteto pirmininkas bei jo artimiausia aplinka naudoja siekdami užmaskuoti tikruosius savo politikos tikslus, apie kuriuos tiksliai niekas nežino, tik spėlioja.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Aš taip pat neturiu žalio supratimo, kokių tikslų siekia p. Karbauskis politikoje: įtvirtinti savo verslą ir tapti reikšmingiausiu Lietuvos oligarchu, atidaryti kelius į Lietuvą savo partneriams Rusijoje, kad šie čia organizuotų ne tik savo verslą, bet ir su Kremliumi susijusius įtakos centrus ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse ar kitose ES šalyse, jeigu jiems būtų svarbu tų tikslų siekti, įsitvirtinus ES/Lietuvos jurisdikcijoje.

Kadangi tie tikslai nėra viešai deklaruoti, apie juos pats p. Karbauskis viešai neužsimena, normali Lietuvos žiniasklaida niršta, sekioja paskui sąmokslautojų skelbiamas teorijas. Ir kada vis dėlto priartėja prie tiesos, p. Karbauskis į viešąją erdvę trenkia kokį nors pajuokos vertą mėšlą, kad visa „kakadu” stiliaus žinisklaida ima cypti iš pasitenkinimo taip garsiai, kad rimtesni LVŽS lyderio ir Ko reikalai, aplink kuriuos šniukštinėja profesinės garbės nepraradę žurnalistai, tampa visiškai nebegirdimi.

Gal toji prof. Landsbergio frazė buvo kiek ištraukta iš konteksto, tačiau man atrodo, kad tokią uoslę ir tokią politikos patirtį turintis Lietuvos nepriklausomybės bylos lyderis „geras Karbauskio idėjas” bei jų paskirtį turėtų atpažinti be klaidų.

Paklausite, o kokių jau ten mėšlinų reikalų stumdymu užsiima p. Karbauskis? Pakartosiu: nežinau. Atpažįstu tik priemones: žūtbūt užsitikrinti tokią daugumos koaliciją Seime, kuriai prezidentės „veto” būtų ligi kelio. Kita vertus, jis visokiomis prieinamomis priemonėmis siekia nutildyti jam nepatinkančius žurnalistus (Edmundą Jakilaitį, Ritą Miliūtę, Šarūną Černiauską ir kt.). Šiam tikslui yra pasirenkama kompromitacija, smūgiai žurnalistų reputacijai, ir tai virsta aiškiais politiniais ženklais toms žiniasklaidos kontoroms, kuriose tie žurnalistai dirba.

Regis, girdisi šurmulio apie Konstitucinio Teismo performatavimą…

Pasitelkiamas melas, manipuliacijos pusfakčiais arba tiesiog už tikrovę „sueinančiais” asmeniniais norais, kaip LVŽS chebros aplinkoje turėtų atrodyti reali tikrovė. Skrupulų, moralės filtrų jau nebėra.

Prieš kelis mėnesius, kada „Tvarkos ir teisingumo” partijos frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis pasišaipė iš premjero pavardės, p. Skvernelis vožė, esą kokią moralinę teisę turi po teismus tampomos partijos atstovas neetiškai tyčiotis ir gal reiktų jį Seime nutildyti. O prieš kelias savaites, kada valdančioji dauguma ėmė trūkti varžtų savo politiniam buldozeriui Seime, p. Žemaitaitis buvo iškilmingai įšventintas į parlamento vicepirmininkus, o jo vadovaujama frakcija tapo valdančiųjų partnere.

Greta sudėjus tuodu p. Skvernelio pasisakymus, tampa koktu žiūrėti ir gal net norisi vemti. Ne dėl to, kad prisimename LVŽS deklaracijas apie į šalies politiką atnešamą neregėtą, precedento neturintį skaidrumo standartą, o dėl to, kad buvusios deklaracijos nebetenka prasmės. Ir, spėju, toliau jos kartojamos bus dar rečiau arba išvis nebus. Liks tik LVŽS chebros strateginiai reikalai.

Imkite dar vieną pavyzdį… Ketvirtadienį Seimo dauguma patvirtino, kad koalicijos partneriams – ekskomunistų bebrų partijai iš šalies biudžeto bus skirta piniginė dotacija, nors bebrai iš LSDDP įsikūrė ką tik ir nėra laimėję nė vienų rinkimų – o tai ligi šiol buvo būtina sąlyga dotaciją gauti. Pinigų šiai dotacijai greičiausiai Vyriausybė mūsų visų vardu skolinsis, nes daugiau nėra iš kur paimti.

Kalbant paprasčiau, šis politinis precedentas reiškia, kad būdama valdžioje suskilusi ir prie valdančiųjų prisijungusi kurios nors partijos atskalūnų dalis galės įmantriau pasivadinti ir už savo lojalumą didesnių koalicijos partnerių pareikalauti kelių dešimčių ar šimto tūkstančių eurų.

Klausimas: kuo p. Širinskienė, p. Skvernelis ir p. Karbauskis esmingai skiriasi nuo buvusio liberalų sąjūdiečių lyderio Eligijaus Masiulio ir jo dėžutės su šimtu tūkstančių eurų iš, kaip tvirtina prokurorai, „MG Baltic” koncerno vadovų automobilio bagažinės?

Ar mums gali užtekti tik nereikšmingos paklaidos, kad p. Kurlianskis iš „MG Baltic” p. Masiuliui pinigų davė iš savų ir nelegaliai, o LVŽS kompanija pinigų iš valstybės biudžeto bebrų partijai skyrė atvirai, šį kyšį už bebrų lojalumą įteisindami de facto.

Bebrai iš socialdarbiečių partijos jau senokai žinomi kaip „vsio zakonno” paveldėtojai, o LVŽS? O LVŽS – į tą pačią chebrą.

Svarbius visuomenės teisei žinoti įrašus trinantis p. Skvernelis sako neprivaląs atsiskaityti tiems politikams, kurie yra teisiami, turi specialiųjų liudytojų statusą ir įtariamus gavusių juridinių asmenų (partijų) atstovams.

Nesiūlydamas jokių insinuacijų prisimenu Vladimiro Putino sunaikintą Rusijos TV kanalą NTV ir Michailą Chodorkovskį. Štai tokia kryptimi ne einame, o čiuožiame.