Prieš daugiau nei du mėnesius naujajame Sąjūdžio parke dingus neįgaliems vaikams skirtoms sūpynėms, jos į keistų problemų ratą ne juokais įsupo visą būrį valdininkų, verslininkų ir net Seimo narę.

Savivaldybės atstovams tvirtinant, kad sūpynės bus atstatytos, o rangos darbus parke atlikusios bendrovės vadovui piktinantis, jog esą kabinėjamasi prie smulkmenų, panašu, kad viešai iš aukščiausių tribūnų deklaruojamą neįgaliųjų integraciją gali nubraukti vos vieno eksperto pasirašytas raštas, kuris prilyginamas kone valstybės paslapčiai.

Kol kas Sąjūdžio parke vietoj sūpynių neįgaliesiems – tik jų ženklu pažymėti stovai. Palmiros Mart nuotr.

Nesupranta reikalavimų

Statybos darbus Sąjūdžio parke vykdžiusios bendrovės „Hidrostatyba” generalinis direktorius Ignas Daunys „Atvirai Klaipėdai” sakė, kad fiziškai atstatyti sūpynes tokias, kokios jos buvo, rangovas gali nors ir šiandien, tačiau tam trukdo staiga pasikeitę reikalavimai.

„Yra atsiradę kažkokie nesąmoningi reikalavimai, kas, kaip turi būti, nors mes padarėme taip, kaip norėjo patys neįgalieji, bet neva teisės normos nurodo, kad turėtų būti biškį kitaip”, – sakė I. Daunys, pridūręs, jog problema yra ne fizinis sūpynių atstatymas, o tai, kad „visų norams reikia įtikti”.

Paklaustas, kas tie „visi”, generalinis direktorius atsakė nenorįs to komentuoti, „nes po to prirašysit”, tačiau teigė, jog užsitęsęs reikalas su neįgaliųjų sūpynėmis jiems jau dabar neša nemažus nuostolius – esą sūpynės buvo sugadintos ne vieną, o bent tris kartus.

„Tai buvo papildomi darbai, ne iš projekto, patys neįgalieji to norėjo, o paskui kažkas ateina ir sako, kad neatitinka normų”, – mįslingai kalbėjo I. Daunys, neslėpdamas apmaudo bei pakartojęs, kad tokias sūpynes, kokios buvo, gali atstatyti bet kada.

„Kol kas mes jų nekabinam, kol nesibaigė sutarties tvarkymo dalykai”, – sakė „Hidrostatybos” vadovas.

Siekia neįgaliųjų integracijos

Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas „Atviros Klaipėdos” žurnalistei teigė, jog sūpynės neįgaliesiems Sąjūdžio parke bus atstatytos.

„Kliūčių atstatymui jokių nėra, buvo tik nesuderinamumai su Visuomenės sveikatos centru dėl tų sūpynių saugumo”, –  sakė jis. Valdininko teigimu, tai yra sertifikuotas, specialiai neįgaliesiems skirtas gaminys ir esą nelabai aišku, kur yra problema.

„Jie (Visuomenės sveikatos centras – aut. pst.) mato, kad tos sūpynės negalėtų būti šalia sveikiems vaikams skirtų įrenginių. O visa filosofija šių įrenginių ir yra ta, kad visi būtų vieni šalia kitų, kad neįgalieji integruotųsi”, – aiškino R. Zulcas, pridūręs, kad tuo atveju, jei neįgalieji vėl, kaip įprastai, bus izoliuoti, tai apie jokią integraciją kalbos nė būti negali.

Visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė „Atvirai Klaipėdai” aiškino, kad priduodant vaikų žaidimo aikštelę, ji turi būti įvertinta akredituotos įstaigos. Jos teigimu, Visuomenė sveikatos centras „nei leidžia, nei neleidžia”.

„Mums svarbiausia, kad būtų pateikta išvada, kad jos yra saugios ir kad galima pradėti eksploatuoti vaikų žaidimo aikštelę”, –  teigė specialistė, taip konkrečiai ir neatsakiusi, ar jie gavo tas išvadas, ar ne. Esą išvados turėjo būti atsiųstos aikštelės šeimininkams, t.y. Savivaldybei.

Tačiau Savivaldybės Projektų įgyvendinimo priežiūros poskyrio vyriausioji specialistė Regina Dekėrytė, paprašyta supažindinti su minėtu atsakymu, teigė, jog jie jokio atsakymo negavo.

„Mes gavome raštą iš Nacionalinio sveikatos centro, kad Klaipėdos departamentas gavo skundą dėl galimai nesaugiai įrengtos vaikų žaidimų aikštelės Sąjūdžio parke. Ir kad Sveikatos centras prašo atlikti vertinimą-patikrą, ar vaikų žaidimo ir gimnastikos aikštelių įrangos bei danga atitinka tam tikras higienos normas. Mes paprašėme rangovo, vykdančio darbus, atlikti patikrą”, – priešistorę pasakojo valdininkė, pridūrusi, kad UAB „Hidrostatyba“ pavestą užduotį atliko.

„Buvome informuoti, kad UAB „Inspectum” nustatė, jog žaidimų įranga neatitinka galiojančių higienos normų ir standartų reikalavimų, tai išmontavome tas sūpynes”, – sakė ji.

Valdininkės teigimu, iš gauto atsakymo aiškėja, kad vienoje aikštelėje negali būti ir sveikiems, ir neįgaliesiems vaikams skirtų sūpynių.

„O mes to kaip tik ir siekiame, kad ir sveiki, ir neįgalūs vaikai būtų kartu, tai šiuo metu aiškinamės, kaip galėtume toliau vykdyti šiuos darbus, kaip ir kur parke sumontuoti vaikų neįgaliųjų žaidimo įrangą”, – sakė R. Dekėrytė.

Neįgaliųjų reikalų tarybos narys Donatas Kaubrys buvo dar konkretesnis ir kirto iš peties.

„Man tokios ekspertų išvados atrodo gryna nesąmonė”, – sakė Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos projektų vykdytojas, turintis 46 metų darbo patirtį įvairiose vadovaujančiose statybos srities pareigose. Jo teigimu, bendra vaikų su negalia ir sveikų vaikų žaidimų aikštelė kaip tik ir yra konkretus Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo įgyvendinimo pavyzdys.

„Penktadienį vyko neįgaliesiems skirtas seminaras ir jame Klaipėda buvo paminėta kaip puikus tos integracijos pavyzdys, tai aš atsistojau ir pasakiau, kad mums uždraudė, – sakė D. Kaubrys. – Visi buvo labai nustebę”.

Jis teigė, kad šiuo metu jau ir kitose mieste projektuojamose vaikų žaidimo aikštelėse neįgaliųjų prašymu įtraukta neįgaliems vaikams skirta infrastruktūra.

„Dabar tie projektai yra sustoję, bet mes taip šio reikalo nepaliksim”, –  žadėjo Neįgaliųjų reikalų tarybos narys, įdėjęs daug pastangų, kad Sąjūdžio parke esančioje vaikų žaidimo aikštelėje atsirastų ir neįgaliesiems skirtos sūpynės.

Susirūpino ir kandidatė

Apžiūrint parką, buvo atkreiptas dėmesys į jau kai kuriose vietose besiformuojančias nuošliaužas. Palmiros Mart nuotr.

Taip sutapo, kad „Atviros Klaipėdos” žurnalistei rengiant šią publikaciją, pirmadienį pliaupiant lietui Sąjūdžio parke lankėsi konservatorių kandidatė į miesto merus, Seimo narė Agnė  Bilotaitė su keliais savo rinkimų štabo nariais. Jiems esą būsimi rinkėjai skundėsi, jog rangovai skubina dabartinę Savivaldybės administraciją pasirašyti darbų sutartį, nors neva dalis darbų šiame parke atlikti nekokybiškai.

Apžiūrint parką, buvo atkreiptas dėmesys į esą jau kai kuriose vietose besiformuojančias nuošliaužas ir tam tikras matomas atliktų darbų broko detales – sutrupėjusias jungtis tarp pėsčiųjų takų ir kt.

A. Bilotaitė nustebo, iš „Atviros Klaipėdos” žurnalistės išgirdusi, kokias aistras sukėlė neįgaliesiems vaikams skirtos sūpynės.

„Ir taip neįgalieji Klaipėdoje yra pakankamai sunkiai integruojami, pabandykite senamiesčiu pravažiuoti su neįgaliųjų vežimėliu, patekti į kai kurias viešąsias įstaigas,” – sakė Seimo narė, pasisakanti už neįgalių vaikų lankymąsi viešose vietose, jų bendravimą su sveikais bendraamžiais.

Išvados  – kaip valstybės paslaptis

„Atviros Klaipėdos” žurnalistei susisiekus su UAB „Inspectum”, kuri pagal neskelbiamo žmogaus (ar grupės žmonių) skundą atliko ekspertinį aikštelės vertinimą, jos direktorius Sergejus Kazunko teigė informacijos apie tai negalintis skelbti, nes ji esanti konfidenciali.

„Mes kontrolės rezultatų skelbti ir komentuoti negalime, kadangi mes esame akredituoti pagal 17020 reikalavimus ir pirmoj eilėj yra deklaruojamas mūsų nešališkumas, visiškas konfidencialumas ir… užmiršau trečią sąvoką”, – nusijuokė S. Kazunko, nei paneigęs nei patvirtinęs, jog išvadą dėl vaikų žaidimo aikštelės rašė jis pats. Esą kontrolės rezultatus gali skelbti tik užsakovas.

„O mes tik atliekam aikštelės vertinimą, perduodam rezultatus ir niekam kitam, išskyrus užsakovą, neturime teisės perduoti, nebent to pareikalautų jau valstybinės organizacijos”, – viešos vaikų žaidimo aikštelės vertinio rezultatus kone valstybės paslapčiai prilygino S. Kazunko.

Paslaptingojo paties S. Kazunko, kaip paaiškėjo, pasirašyto rašto, galinčio nulemti neįgalių vaikų integracijos likimą Klaipėdoje, „Atviros Klaipėdos” žurnalistei gauti nepavyko – „Hidrostatybos” vadovas teigė jo irgi neturintis.