P0

Svarbu, Uostas ir jūra

Naftininkų planai kelia nerimą gyventojams (atnaujinta) (3)

Avatar

Martynas Vainorius
2018-10-31


Gyventojai, susipažinę su valstybės valdomos AB “Klaipėdos nafta” (KN) planais plėsti kraunamos produkcijos spektrą, dalinasi savo nerimu ne tik dėl to, kad planuojama krauti įvairaus pavojingumo klasės ir kategorijos krovinius, bet ir dokumentuose esančiais teiginiais apie galima 109,5 paros per metus truksiančią nevaldomą taršą.

Tačiau KN Naftos verslo direktorius Darius Šilenskis tikina, kad planai dar nereiškia, jog visi produktai ir bus kraunami. Taip pat jis teigia, kad atlikus investicijas aplinkos kokybės rodikliai bus net pagerinti, o nurodomas maksimalus taršos laikas esą yra tik teorinis.

KN planuoja įsirengti krovos pajėgumus, kurie leistų per metus perkrauti 50 tūkst. tonų įvairios pavojingumo klasėms ir kategorijoms priskiriamų produktų: izopentano, pentano, propano-propileno ir butano-butileno frakcijas, izopreną, heksaną, stirolą, benzeną, metanolį, butil-alkoholį, tret-butil-metil eterį, natrio hidroksidą ir jo tirpalą. Taip pat numatoma susikurti galimybę per metus perkrauti 120 tūkst. tonų bitumo, kuris nelaikomas pavojinga medžiaga. Martyno Vainoriaus nuotr.
Ką kraus?

“Atviros Klaipėdos” skaitytojai atsiuntė KN planuojamo aplinkosauginių priemonių diegimo ir naftos terminalo krovos lankstumo didinimo atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, kuriais jau pradėta dalintis ir socialinio tinklo “Facebook” paskyroje.

Žmonėms nerimą kelia tai, kad KN planuoja krauti naujus chemijos produktus, kurie “beveik visi pavojingi ir taršūs”.

Uosto vidus kompas

Minėtuose dokumentuose rašoma, kad KN planuoja įsirengti krovos pajėgumus, kurie leistų per metus perkrauti 50 tūkst. tonų įvairios pavojingumo klasėms ir kategorijoms priskiriamų produktų: izopentano, pentano, propano-propileno ir butano-butileno frakcijas, izopreną, heksaną, stirolą, benzeną, metanolį, butil-alkoholį, tret-butil-metil eterį, natrio hidroksidą ir jo tirpalą. Taip pat numatoma susikurti galimybę per metus perkrauti 120 tūkst. tonų bitumo, kuris nelaikomas pavojinga medžiaga.

“Dokumentuose nurodyti visi planuojami krauti nauji produktai, tačiau tai nereiškia, kad visi ir bus kraunami. Tai priklausys nuo rinkos poreikio ir kitų aplinkybių. Šiuo dokumentu tik yra įvertinama naujų produktų krovos galimybė”, – teigė D. Šilenskis.

Jis akcentavo, kad nauji produktai sudarytų tik apie 2 proc. šiuo metu leidžiamo projektinio metinio naftos produktų krovos kiekio (apie 8,7 mln. tonų).  O visos talpyklos, kuriuose planuojama krauti ir saugoti naujus produktus, bus prijungtos prie planuojamų įrengti oro teršalų valymo įrenginių.

“Trečia, parengtoje PAV atrankos dokumentacijoje yra įvertintas naujai planuojamų diegti aplinkosauginių priemonių ir naujai planuojamų krauti produktų poveikis aplinkai. Atlikti oro teršalų, kvapų bei triukšmo modeliavimo rezultatai rodo, kad nebus viršyti nustatyti aplinkos kokybės rodikliai, jie bus net pagerinti lyginant su esama situacija”, – tvirtina vienas iš KN vadovų.

Tarša tik teorinė?

Minėtajame dokumente rašoma, kad eksploatuojant planuojamus oro valymo įrenginius galimos neatitiktinės veiklos sąlygos (įrenginio paleidimas, derinimas, stabdymas, nuotekis, gedimas), kai oro teršalai iš talpyklų pateks į atmosferą be valymo. Numatoma, kad tokių atvejų gali būti iki 2628 val./metus.

“KN numato sau leisti net 109,5 paros, kai oro tarša bus nevaldoma, nes suplanuota, kad neveiks oro valymo įrenginiai”, – teigia šią dokumento vietą perskaitę klaipėdiečiai.

Straipsnio vidus 10 pastraipa kompas

“Teiginys, kad oro tarša bus nevaldoma, yra nepagrįstas, nes visos talpyklos, į kurias yra ar bus kraunami benzinai bei nauji naftos chemijos produktai, bus su pontonais, kurie mažina teršalų pateikimą į aplinką oro teršalų valymo įrenginių neveikimo metu”, – tikina D. Šilenskis.

Pasak jo, esant normalioms eksploatacinėms sąlygoms oro teršalų valymo įrenginiai veiks visada.

“Tiesiog yra susiklosčiusi normali praktika, kad ūkio subjektas turi numatyti bei įteisinti teisės aktuose reglamentuotas neatitiktinės veiklos sąlygas. Dokumente yra numatytas maksimalus galimas neatitiktinių veiklos sąlygų laikas per metus. Tai tikrai nereiškia, kad kiekvienais metais jis bus išnaudotas. Tikimybė, kad per metus bus išnaudota beveik 110 parų neatitiktinei veiklai, yra labai maža. Pavyzdžiui, oro teršalų valymo įrenginių techninė apžiūra gali užtrukti tik iki kelių parų ir ji vykdoma tik kartą per 5 metus”, – dėstė KN atstovas.

Pasak jo, numatytas 8 mln. eurų vertės investicijas planuojama atlikti per  2020-2021 metus.

Suinteresuoti asmenis savo pasiūlymus dėl minėtojo KN dokumento iki lapkričio 6 d. gali siųsti Aplinkos apsaugos agentūrai (AAA) adresu A. Juozapavičiaus g.9, Vilnius arba el.p. aaa@aaa.am.lt.

Tai jau padarė Klaipėdos bendruomenių asociacija (KBA). Ji AAA, Klaipėdos miesto savivaldybei, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamentui ir KN skirtame rašte išdėstė 15 pastabų-pasiūlymų. Rašte akcentuojama, kad KBE pritaria KN planuojamoms investicijoms į aplinkosaugos priemones, bet prieštarauja įmonės plėtrai, po kurios “būtų kraunamos degios, garuojančios ir garų fazėje galinčios suformuoti sprogius-degius mišinius su ore esančiu deguonimi, cheminės medžiagos”, nes avarijos atveju maksimali jų sklaidos zona siektų 658 m, o į ją esą patenka mažiausiai 300 gyventojų, poilsiautojų. Savo pastabas pateikė ir Molo (Melnragės) seniūnaitė Marija Kalendė.


2018-10-31

3 komentarai “Naftininkų planai kelia nerimą gyventojams (atnaujinta)”

  1. Klaipedos Nafta yra gyvenamųjų, rekreacijos zonų kaiminysteje, kurio nuolatiniai gyventojai pastoviai jaučia įmonės kaiminystę ir nerimą dėl galimų avarijų, PAV atrankoje aprašoma apie saugos užtikrinimą KN darbuotojams, bet jie dirba tik darbo dienomis ir darbo valandomis, bet jie nedirba savaitgaliais ir nuo gimimo iki mirties.  
    KN vykdomai veiklai yra nustatyta gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zona patenka 22 gretimi įregistruoti sklypai arba jų dalis. Į SAZ ribas patenka trys žemės sklypai, kuriems nustatytas gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdas, ir vienas sklypas, kuriam nustatytas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų naudojimo būdas kartu su rekreacinių teritorijų naudojimo būdu. Dabartinė SAZ zona neturi vienodo spindulio – susiaurėja pagal gyvenamus namus Smilčių g, Vėtros g – se. Atsižvelgiant į tai, kad šių gatvių gyventojai nuolat jaučia įmonės veiklos skleidžiamus kvapus ir yra nepatenkinti dėl jų daromų padarinių gyventojų sveikatai. O kas laukia išsiplėtus cheminių produktų arsenalui? Ar KN atstovai tikisi, kad gyventojai labai džiaugiasi tokiai jų veiklai. Plečiantis pirmą kartą šiai įmonei dar prie Gusiatino, pamenu buvo žadama, kad kuras papigs. Ar taip nutiko? Tad niekas nebetiki pažadais, kad ir menama tarša. tai gal mes ir mokame menamus mokesčius?

  2. „Teiginys, kad oro tarša bus nevaldoma, yra nepagrįstas, nes visos talpyklos, į kurias yra ar bus kraunami benzinai bei nauji naftos chemijos produktai, bus su pontonais, kurie mažina teršalų pateikimą į aplinką oro teršalų valymo įrenginių neveikimo metu“, – tikina D. Šilenskis.

    Geniali frazė specialisto, puikiai žinančio, kad pavojingų, lakių, nuodingų ir sprogių produktų krovą vykdo miesto ribose, šalia gyvenamų rajonų. Juk dirbant su tokiais produktais mieste, net ir tas jūsų mažiau nuodų atmosferoje yra jau per daug ir nepriimtina. Už KN tvoros nuodijamam žmogui visiškai dzin ar ten kažkur yra pontonai, ar ne. Ir ką daryt, jei žmogus nenori, kad jo šeima kvėpuotų nuodingais garais? Žinoma, kraustytis gyventi kitur, į kaimą. Jau geriau necituosiu skelbiamų KN Rizikos Analizės priedų, kad žmonių negąsdinti tais suskaičiuotais sprogimais, gaisrais, aukomis. Vadinasi, jeigu žmonės pradės siuntinėti ieškinius į KN dėl sveikatos sutrikdymo, KN teškia ant stalo Aplinkos Apsaugos Agentūros leidimą darbui išjungtais oro valymo įrenginiais ir tvirtina, kad viskas legalu, o KN yra atsakingas ir švarus verslas.

    Bet nejaugi taip sunku į savo dokumentus įsirašyti, kad krovos operacijos nebus vykdomos tol, kol išjungti oro teršalų valymo įrenginiai. Arba įsirengti tiek valymo įrengimų, kad kol vieni sustabdomi remontui ar profilaktikai, ar dėl kitų priežasčių – tada dirba kiti? Na, gal pasistenkit šiek tiek labiau dėl šito jau pakankamai nustekento miesto gerovės bei saugumo ir savo KN ramybės 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt