Pastarąją savaitę beveik kasdien girdime apie byrančius liberalus, sekmadienį Klaipėdos liberalai beveik vienbalsiai ragino uostamiesčio merą nutraukti ne tik bendras atostogas su Eligijumi Masiuliu, bet ir konsultacinę sutartį bei planus kurti naują komitetą Klaipėdoje. Kas vyksta?

Dažnas partijų keitimas – tarsi jaunos demokratijos „paauglystės spuogai”. Šiandien Klaipėdoje priskaičiuoju jau 5 besikuriančius komitetus, kurių priešaky bus buvę partiniai žmonės. Skyla ne tik partijos, bet ir patys komitetai. Pavadinimų keitimas yra įrodymas, jog negebame dirbti kolektyviai.

Po rugsėjo 14-osios, kai mane Klaipėdos liberalai patvirtino kandidatu, kviečiau Vytautą asmeniškai, lankiausi frakcijoje ir raginau dirbti kartu. Deja, pastaruosius 2 mėnesius tik nesidomintis politika negalėjo pastebėti atsivėrusios bedugnės tarp miesto merijos ir administracijos.

Reputacija – tai pasitikėjimas. Už tai teks vėl kovoti ir įrodyti iš naujo. Ir jei taip bus lemta, liberalai atgims būtent Klaipėdoje – kur jie ir gimė, kur laisvės poreikis yra prigimtinis ir natūralus tarsi oras”, – sako Simonas Gentvilas.

Konkrečiai Remigijus Šimašius ir Vytautas Grubliauskas yra neatsiejami nuo liberalų. Tad jų pasitraukimas yra ir būtų sunkiai paaiškinamas. Kai mūsų miesto meras atostogauja su Eligijumi Masiuliu ir dirba išvien kurdami komitetą, tai atrodo dar keisčiau.

Tai matydamas Klaipėdos skyrius susirinko sekmadienio vakarą ir vieningai pakvietė merą vengti tokių trikdančių situacijų bei dirbti išvien su skyriumi.

Jau 2,5 metų kaip Eligijaus Masiulio klaidos persekioja liberalus. Jūs į rinkimus vis tik einate su partijos vėliava. Kodėl?

Palyginčiau šią situaciją su krepšiniu. Kapitonas pagaunamas galimai vartojant dopingą, o likusieji apie tai nežino, bet viskuo įtarinėjami.

Eligijaus nemačiau 2,5 metų nuo dienos, kai jis atstatydino. Pajuokausiu, kad net ir lankydamasis Ukrainoje, nesu „netyčia” jo sutikęs.

Šešerius metus studijuodamas ir gyvendamas Skandinavijoje buvau Švedijos liberalų, Norvegijos konservatorių ir Danijos liberalų partijose. Ten būtų neįsivaizduojama, jei kiekvienuose rinkimuose tas pats asmuo eitų skirtingose politinėse komandose.

Liberalai nėra tobuli, bet per 2,5 metų liberalams neatsirado alternatyva, kuri būtų tiek pat europietiška, tolerantiška, gintų laisvą žmogaus valią rinktis savo gyvenimą, skatintų nuomonių įvairovę, pasitikėtų žmonių gebėjimu susitarti be milžiniško valdžios aparato, tikėtų verslo kūrybiškumu ir gebėjimu kurti miestų bei šalies gerovę.

Krizės partijose yra natūralios brandos ženklas. Žinoma, kad krizės gali palaužti arba sustiprinti. Liberalus ši skaudi paauglystė daug ko pamokė.

Politika nėra verslas, kur bankrutavę feniksai gali toliau sėkmingai atgimti, bet tai ir ne kažkokia laikina grupelė ar komitetas, kuris neneša atsakomybės ar išsiskirsto, nepavykus pasiekti savo tikslo. Taip, politikoje reputacija yra svarbiausia. Jos neatnaujinsi ir neišvalysi vien pakeitęs pavadinimą. Reputacija – tai pasitikėjimas. Už tai teks vėl kovoti ir įrodyti iš naujo. Ir jei taip bus lemta, liberalai atgims būtent Klaipėdoje – kur jie ir gimė, kur laisvės poreikis yra prigimtinis ir natūralus tarsi oras.

Eugenijus, Jūsų tėvas, buvo sėkmingas Klaipėdos meras ir tebėra aktyvus politikas. Ar Jūsų kandidatavimas nėra politinių įtakų įrodymas?

Žinomas tėvas – ir privalumas, ir minusas. Liberalai tikrai nėra dviejų Gentvilų partija. Kas taip sako, tas nepažįsta nei manęs, nei tėvo, nei liberalų. Taip, aš užaugau aktyvaus politiko šeimoje ir mačiau, kiek tai reikalauja jėgų, laiko ir pasiaukojimo. Todėl tėvas tikrai neskatino manęs būti politiku, bet, manau, padėjo suformuoti suvokimą, kad mes galime keisti savo gyvenimą, jei būsime sąmoningi, aktyvūs ir pilietiški.

Aš jaučiu stiprų norą pakeisti snūduriuojančią Klaipėdą. Politikai reikalingas ir sveikas pyktis bei nesitaikymas su problemomis, ryžtas keisti esamą padėtį.

Šiandien kartu su tėvu dirbame Seime, matau jo sprendimus. Ne viskam pritariu ir suprantu, kad turiu formuoti savo matymą, savo uždavinius ir savo ryšius. Džiaugiuosi, kai tai pavyksta, pavyzdžiui, bendravimas su Uosto direkcijos personalu bei dabartiniu vadovu Arvydu Vaitkumi, kuris yra tikras profesionalas – randame dalykišką santykį, nepaisant komplikuotos Eugenijaus ir Uosto dirkecijos darbo istorijos bei besitęsiančių bylų.

Oponentai pabrėžia jauną Jūsų amžių ir sąlyginai nedidelę patirtį. Ar sutinkate, kad tai gali sutrukdyti sėkmingai lyderystei Klaipėdoje?

Sakyčiau, atvirkščiai. Klaipėdai dabar kaip tik būtinas pasitikėjimas jaunimu. Klaipėda išgyvena stagnaciją, nes per mažai pasitikėjo jaunimu ir per mažai galvojo apie ateitį. Miestams dabar ypač reikia drąsių idėjų ir atsakingos lyderystės.

Šiais laikais sėkmingai veiklai būtina ne tiek ilgametė patirtis, kiek greita orientacija, efektyvumas, gebėjimas diskutuoti ir susitarti dėl sprendimų. Ir, žinoma, gebėjimas jungti idėjas su turima patirtimi ir profesionalumu. Čia turime gerą duetą su dabartine administracija, vadovaujama Sauliaus Budino, kuri yra išties efektyvi, nes jau yra įsigilinusi į visas miesto problemas ir gali daryti greitus bei efektyvius sprendimus. Deja, bet šiandien stringa būtent politikai – menkuose tarpusavio interesų ginčuose arba įgūdžių bei atsakomybės trūkume.

Man 34-eri. Tai gyvenimo etapas, kai ir idėjos šviežios, ir darbingumas pačiame aukščiausiame lygmenyje. Turiu mane palaikančią šeimą, o Lietuvos politikoje tiesiogiai dalyvauju šešti metai – iš jų ketverius metus dirbau Klaipėdos savivaldoje ir dvejus – Seime. Tiek tikrai pakanka, kad suprasčiau, kaip viskas vyksta.

Trumpame tarpe tarp politikos kartu su ISM rektoriumi Nerijumi Pačėsa įkūrėme privačią profesinę mokyklą – „Baltijos talentų akademiją”, kuri per dvejus metus, daugiau kaip 1000-čiui gyvenimo kryžkelėje atsidūrusių žmonių padėjo pakeisti gyvenimą, persikvalifikuojant į paklausesnes profesijas – dizainerius, programuotojus, paslaugų centrų analitikus. Žmona Šarūnė dabar tęsia šią veiklą.

Realiai matau, kad Klaipėdai reikia jaunatviško virsmo, liberalios savivaldos, atviro pasaulinio mąstymo ir kitokio bendravimo. Klaipėda yra labai potencialus, kompaktiškas, komfortiškas ir įkvepiantis miestas. Čia gyventi nori ne tik mano šeima – mes norime įkvėpti ir kitus, todėl nuolat ieškau ir buriu aplink save tuos, kurie gali duoti impulsą Klaipėdos proveržiui.

Kodėl būtent dabar siekiate tapti Klaipėdos meru?

Būtent dabar galiu būti naudingas miestui. Klaipėdos liberalų skyrius, klaipėdiečiai man parodė stiprų pasitikėjimą ir tai labai įpareigoja. Trečdalį savo sąmoningo gyvenimo praleidau studijuodamas ir dirbdamas užsienyje. Kalbu 7 užsienio kalbomis. Be to, pagal profesiją esu sociologas ir urbanistas – sociologijos bakalaurą įgijau Oslo Universitete (2005-2007 metais), o euromagistrą – miestų vystymosi studijose Vienoje (2008-2010 metais). Miesto klausimais nuosekliai dirbu visus šituos metus, su visa mano veikla galima susipažinti tinklapyje gentvilas.lt

Aš noriu pradėti kitą miesto kelią, noriu įrodyti, kad mums reikia nustoti kaltinti kitus dėl Klaipėdos stagnacijos. Šiandien matau per daug noro kaltinti ir per mažai padėti tiems, kas tikrai turi viziją – švietimui, uostui ir visam logistikos sektoriui, lūkuriuojantiems investuotojams, niekad pakankamo dėmesio negavusiam turizmui, kultūrai, sportui, nevyriausybininkams ir kitiems.

Atkurti 200 000 gyventojų Klaipėdą yra paprasčiau nei manome. Reikia realių, nuoseklių reformų ir drąsos – tikiu, kad tai galime padaryti kartu su Sauliumi Budinu ir atsinaujinusia liberalų komanda, kuri jau pradėjo susitikimus-diskusijas su klaipėdiečiais ir tęs juos iki pat rinkimų. Ateikite į tuos susitikimus, sakykite problemas ir pasiūlymus, barkite ar palaikykite, tik nebūkime abejingi savo ir miesto ateičiai.

Politinė reklama. Bus apmokėta iš specialios Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdžio partijos sąskaitos