Jei vaikščiodami Smiltynės paplūdimiu šalia gelbėjimo stoties ant kopos išvysite besidarbuojančius statybininkus – nesubėkite kreiptis į atsakingas institucijas dėl gamtos niokojimo: čia jau pradedamas atkurti buvęs vienas gražiausių prieškario pajūrio pastatų, vadinamoji Strandhalle, kurioje buvo įsikūręs restoranas ir maudyklės. Užtat senosios Smiltynės smuklės likimas kol kas lieka neaiškus.

Prieškariu Smiltynėje stovėjusi Strandfalle bus atstatyta privačių asmenų lėšomis. bildarchiv-ostpreussen.de nuotr.

Pasak Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorės Aušros Feser, Strandhalle vietoje tyrimus atliekantys archeologai šį trečiadienį atkasė tikslius šio istorinio kopose stovėjusio pastato pamatų kampus.

„Visos prielaidos šio pastato atstatymui yra, mes tuo labai labai džiaugiamės”, –  ketvirtadienį susitikusi su Klaipėdos savivaldybės administracijos vadovais ir specialistais sakė A. Feser, pridūrusi, kad „Smiltynei šis pastatas suteiks ypatingos prabangos ir elegancijos”. Buvęs restoranas bus atstatytas privačių asmenų lėšomis.

Kartu Klaipėdos valdininkams direktorė priminė ir vieną artėjančią svarbią datą, susijusią su kitu kažkada Smiltynėje stovėjusiu istoriniu pastatu: 2025 metais sukaks 500 metų nuo vadinamosios senosios Smiltynės smuklės (Sandkrug) pastatymo. A. Feser manymu, jau dabar ir KNNP, ir Klaipėdos savivaldybei reiktų dėti visas pastangas, kad iki minėtos datos ši smuklė irgi būtų atstatyta.

Visgi prasidėjus diskusijai paaiškėjo, jog trukdžių tam yra nemažai, o svarbiausias iš jų – kad kalnas, ant kurio stovėjo smuklė, patenka į valstybinio miško teritoriją, nors pats kalnas mišku šiandien ir nėra apaugęs. O Miškų įstatymas labai griežtai reglamentuoja bet kokias statybas valstybei priklausančiuose miškuose.

Savivaldybės administracijos Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė informavo, kad ankstesni bandymai paversti Smuklės kalną želdynais, kuriems nėra keliami tokie griežti reikalavimai, kaip valstybiniam miškui, buvo nesėkmingi. Juoba kad šioje vietoje pagal 2002 metų Smiltynės detalųjį planą yra suformuotas komercinės paskirties sklypas.

„Šitas detalusis planas kaip tik ir užkerta kelią pervesti į želdinius, nes ne želdiniai, o komercinės paskirties sklypas yra suformuotas”, – sakė R. Gružienė.

Kol kas Smiltynėje atstatyti Senąją smuklę trukdo griežti Miškų įstatymo reikalavimai.

Po neilgų diskusijų ir pastebėjimų, jog Smiltynėje bet kokią veiklą reglamentuojantys įstatymai prieštarauja vienas kitam, o Vilniaus valdininkai tradiciškai nekreipia dėmesio į klaipėdiečių prašymus, nuspręsta ir Savivaldybės administracijai, ir KNNP raštu kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl atitinkamų poįstatyminių aktų pakeitimų.

Pasitarime dalyvavęs vicemeras Artūras Šulcas, itin skeptiškai vertinantis Vilniaus valdininkijos reakcijas į įvairius regionų atstovų raštus ir prašymus, neatmetė galimybės, jei tai nepadės, kreiptis ir į tarptautines organizacijas, pvz., UNESCO.

Susitikime taip pat buvo informuota apie Savivaldybės pastangas Smiltynės mišką paversti miško parku: jau baigta rengti Smiltynės kurorto statusui gauti reikalinga galimybių studija, kurioje be kitų pakeitimų numatytas ir miško parko suformavimas.

Priminsime, kad Klaipėdos savivaldybės siekiui Smiltynę paversti kurortine zona kol kas priešinasi Aplinkos ministerija, nesutinkanti, kad Smiltynė būtų išbraukta iš KNNP teritorijos.

Archeologų Smiltynės kopose rasti Strandhalle pėdsakai. Romo Jarockio nuotr.