Kaip jau skelbėme, rugsėjo pabaigoje Palangos savivaldybė įsteigė naują įmonę – Šventosios jūrų uosto direkciją. Kitą dieną Palangos žinion iškilmingai perduotas uostas. Spalio 30 d. Šventosios jūrų uosto direkcija įregistruota Registrų centre, jos laikinuoju vadovu paskirtas bendrovės „Palangos vandenys“ vadovas Virgilijus Beržanskis.
Tačiau žvejų uostelio atgaivinimu ir žvejyba vis dar užsiimantiems šventojiškiams reikalinga infrastruktūra rūpinamasi toli gražu ne pirmi mėnesiai. Pasak prieš penkerius metus įkurtos asociacijos Šventosios žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės (ŽRVVG) pirmininko Vaido Šimaičio, įgyvendinus jų teikiamus projektus, jau po poros metų žvejams tikrai nebereikės ant savo pečių per uosto vartus nešti valtis į jūrą.
Gauta pusė milijono
Šventosios uostelio vizualizacija
Pasak Palangos miesto savivaldybės tarybos nario V. Šimaičio, mintis steigti žvejų reikalais besirūpinantį susivienijimą brendo nuo 2009-2010 metų. Mat Šventosios žvejai neturėjo jokios veiklos grupės. 2007-2013 metų ES paramą Šventosios žvejai nepasinaudojo.
„Nekart yra tekę dalyvauti įvairiuose susitikimuose bei konferencijose, kurių metu gauta informacijos bei užsimezgė ryšiai, padėję išsiaiškinti, kokios yra galimybės, kurių Šventoji nebuvo sugebėjusi išnaudoti – kalbu apie vietos veiklos grupes, galinčiais teikti projektus, pretenduojančius į ES finansinę paramą, – pasakojo V. Šimaitis. – Šventosios žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės pirmieji steigėjai buvome trys: šventojiškiams žvejams atstovaujantis Antanas Valiukas, tarptautinei Baltijos eršketų asociacijai, 2007-2013 metais rašiusiai įvairius projektus, kaip įžuvinti Baltiją ir grąžinti į ją eršketus, atstovaujantis Vytautas Mockus, ir aš, kaip žmogus, siekiantis kažką pakeisti Šventojoje ir matantis galimybę kažką gero padaryti“.
Steigimo procesas užtruko ilgai – anot pašnekovo, gal tik Lietuvoje viskas taip ilgai vyksta, Europoj, ko gero, viskas greičiau ir paprasčiau. Bet savo pasiekta: įsteigta grupė, iš ES fondų gauta per 500 000 eurų suma, į kurią gali pretenduoti žvejai bei žvejybos verslo atstovai. Vietos veiklos grupė skelbia kvietimus projektams kurti ir atrinktus projektus finansuoja.
„Mes numatėm strategiją, apklausėm žmones, kalbėjom tiek su pačiais šventojiškiais, tiek su valdžios atstovais – beje, Šventosios ŽRVVG valdyboje 11 narių, tarp jų savivaldybės, įvairių asociacijų, bendruomenės, žvejų atstovai. Mums pavyko užčiuopti galimybes gauti finansavimą vadinamųjų priedangų steigimui, pabandėme ieškoti didesnių pinigų ir taip atsirado galimybė pamėginti atgaivinti Šventosios žvejų uostelį“, – kalbėjo V. Šimaitis.
Žingsniai link municipalinio uosto
Beje, dėl uostelio šiandien yra labai daug diskusijų. Pašnekovas spėlioja: „Gal mes neteisingai jį pristatėme, nes prasidėjo labai keisti komentarai – iki kapitonų pasisakymų, gal ne visi įsigilino į tai, kokie mūsų planai. Gal jie nenori įžvelgti mūsų gerų tikslų, gal jie nori įžvelgti kažkokius blogus tikslus, gal juos kas nors skatina, ir jie neša blogą žinią iki to, kad štai savivaldybė jau pradeda atstatinėti uostą neturėdama tam pinigų. Tai gal reikia pasakyti tikrąją esmę: Šventosios žvejai vargsta jau daug metų: šitas uostas, kuris buvo priglaustas po Klaipėdos uosto vėliava, merdėjo. Ir ne tik merdėjo – buvo išdraskyta net tai, kas šiek tiek padaryta: išvežė, kažką Nidai atidavė, kažką dar kažkam. Tad matydami, kad veiklos grupė gali surasti lėšų, pradėjome ieškoti, kaip jų gauti ir įrengti priedangą, slipą, produkcijos iškrovimo vietą. Supratom viena: reikia, jog visa tai turėtų miestas, tada būtų galima ir pradėti tuos darbus. Kreipiausi į merą, buvo ne vienas ilgas pokalbis ir su juo, ir su kolegomis miesto Tarybos nariais, kalbėjom, kaip visa šita padaryti. Meras priėmė iššūkį – labai stiprus ir drąsus žingsnis turėjo būti žengtas, kad būtų kreiptasi į Vyriausybę ir uostelis būtų atiduotas Šventajai. Tad galima sakyti, kad mūsų grupės veiklos iniciatyva buvo žengtas žingsnis municipalinio uosto steigimo link“.
Pasak V. Šimaičio, šiandien vyksta patys pirmieji darbai.
„Žmonės, kurie kalba, kad jeigu nebus molų, nieko nebus, kažkodėl nežiūri į šios dienos aktualijas. O aktualijos tokios: šiandien žvejas, norėdamas išeiti į jūrą, turi valtį vos ne ant pečių į tą jūrą išnešti. Ir parsinešti. Šių problemų niekas nei sprendžia, nei anksčiau sprendė. O dabar pati Šventosios ŽVVG gali finansuoti, t.y. gali suteikti erdvės rašyti projektui ir skirti pinigų nusipirkti tai pačiai tegul ir nedidelei baržai, kuri gali iki 3,30 – 3,70 metrų išgilinti įplauką ir į krantą išpumpuoti iki 300 m atstumu smėlio, tad pro įplauką jau drąsiai galėtų kursuoti ne tik žvejų valtys, bet ir nedidelės jachtos. O tai ir yra pirmieji žingsniai, nuo kurių mes pradedame“, – aiškino Šventosios ŽRVVG pirmininkas.
Planuose – infrastruktūra žvejams
Antrasis žingsnis – projektas, kuris dabar rašomas ir kuris turi būti pateiktas Žemės ūkio ministerijai iki lapkričio 28 d. Visa projekto vertė – 2,5 mln. eurų, pretenduojama į 1,7 mln. eurų sumą. Projektas remiasi SWECO parengtu Šventosios uosto infrastruktūros sukūrimo projektu. Planuojama užpylus dalį uostelio įlankos – maždaug iki kavinės „Barža“ – sutvarkyti pakrantes, įrengti slipą, priedangas, gervę, taip pat sutvarkyti į uostelį vedančią gatvę, įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Čia turėtų įsikurti ir šviežia bei rūkyta žuvimi prekiaujantis žvejų turgelis, žuvies restoranas, be to, turėtų būti nutiestos visos reikalingos komunikacijos. Pasak pašnekovo, keturis projektus rašo patys žvejai. O prie minėtų infrastruktūros sutvarkymo darbų turėtų prisidėti ir savivaldybė kartu su Susisiekimo ministerija.
„Tad nereikia kalbėti ir apgaudinėti savęs, kad atėjo savivaldybė ir jau pastatys uostą. Mes kartu, mūsų veiklos grupė ir savivaldybė, einame žingsnis po žingsnio, tvarkingai, ir kai susitvarkys infrastruktūra privažiavimai, komunikacijos – vanduo, kanalizacija, elektra, visa, kas numatyta antrame etape, tai bus įgyvendintas vienas iš etapų pagal uosto atkūrimo planus“, – pabrėžė V. Šimaitis.
Krantų išsaugojimo projektas
Kitas etapas – vadinamasis Krantų išsaugojimo projektas, sieksiantis 2020 metus, tačiau apie kurį kalbama jau šiandien.
„Prieš mėnesį buvom Žemės ūkio ministerijoje su Palangos savivaldybės administracijos direktore Akvile Kilijoniene, ekonominės plėtros skyriaus vedėja Ramunė Olšauskaitė Urbonienė, o vicemeras Rimantas Antanas Mikalkėnas ir savivaldybės vyriausiasis architektas Vytautas Indreika buvo Aplinkos ministerijoje. Po šių susitikimų buvo priimtas sprendimas daryti bendrą susitikimą su ŽŪM, Aplinkos apsaugos bei Finansų ministerijomis, kad būtų nubrėžtos gairės bei sukurtas Palangos paplūdimių gelbėjimo planas, kuris būtų įgyvendintas pasinaudojant ES parama, – dalijosi mintimis pašnekovas.
Jis pabrėžė, jog negalima laukti, kol bus iki galo atkurtas uostas – kuo greičiau reikia atstatyti pietinį Šventosios uosto molą, o tam galima gauti finansavimą iš ES.
„Jūra pasiglemžia esamo seno molo, kuris sulaiko smėlį, po 10-12 metrų kasmet, tokiais tempais molas Palangą paliks be smėlio. Jau ir mokslininkai kalba, kad tai, kas vyksta dabar, ir ypač atsižvelgiant į planus įrengti Klaipėdos išorinį uostą, gali prišaukti rimtų bėdų. Tad turi būti įgyvendintas vadinamasis Krantų tvarkymo projektas: galėtų atsirasti pietinis molas, kuria gelbėtų Palangą nuo smėlio netekties, juolab kad pats molas yra suprojektuotas“, – sakė V. Šimaitis.
Rezultatai – po poros metų
Paklaustas, kada galima tikėtis išvysti projektus, įgyvendintus tikrovėje, Šventosios ŽRVVG pirmininkas sakė, jog laikas gan ribotas.
„Pateikus projektą, apie porą mėnesių užtruks jo vertinimas. Tad apie vasario mėnesį turėtume žinoti, kiek mums lėšų skiria ir ką mes galėsime už tas lėšas padaryti. Jeigu skirs visą prašomą sumą – bus puiku, nors, žinoma, yra ir kitų pretendentų. Ir tokių, kurie galbūt jau net įsivaizdavo, kur tuos pinigus panaudos, o čia staiga mes, šventojiškiai, pasirodysime“, – sakė jis.
Patvirtinus finansavimą, bus skelbiami viešieji pirkimai. Jie greičiausiai bus tarptautiniai, tad ši procedūra taip pat užims laiko. Pagal dabartinius vertinimus, tokį vaizdą, kuris matyti architektų iš Kauno Margaritos ir Stasio Juškų parengtame projekte ir vizualizacijose, tikimasi pamatyti po poros metų.
Keista vizualizacija: vieta skirta rekreacijai uždara. Esant prie jūros kaip tik norėtųsi atviros erdvės, plataus akimis neaprėpiamo vaizdo.