Kultūra, Svarbu

Muziejuje – dar viena unikali tarpukario trispalvė

Avatar

Martynas Vainorius
2018-11-20


Šią savaitę Lietuvos kariuomenei, minėsiančiai šimtąsias atkūrimo metines, Klaipėdos rajone gyvenantis Alfonsas Senulis ir uostamiesčio istorikai simboliškai įteikė unikalią dovaną – antradienį pranešta, kad ateityje, po restauracijos, Lietuvos jūrų muziejuje bus eksponuojama į atgautą Vilnių 1939 metų spalį riedėjusio ir vėliau ten dislokuoto tanko “Vickers-Carden Loyd” trispalvė.

Trispalvė unikali ir tuom, kad išgyveno gaisrą, kurio metu 1939 m. lapkričio 7 d. buvo visiškai sunaikinti aštuoni tokie tankai.

Tanko vėliavėlė yra pasiūta iš trijų spalvų šilko juostų, jos dydis – 27×11 cm. Martyno Vainoriaus nuotr.
Buvo paslėpta ir užmiršta

Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Dainius Elertas pasakojo, kad istorinis detektyvas prasidėjo, kai į jį kreipėsi didelę dalį gyvenimo Smiltynės girininkijoje dirbęs Alfonsas Senulis.

“Pasakojo, kad vėliavėlę gavo iš senelio vidurinės mokyklos baigimo proga, o jo dėdė, taip pat Alfonsas Senulis, buvo tankistas, žuvęs II pasauliniame kare 1944 metais kažkur prie Estijos. Dar buvo nuotrauka su tanku “renuku”. Visus metus vėliava buvo saugoma dėžutėje, užkištoje už Radviliškio sodyboje esančios senelio sodybos balkio. Turėjome tik kelias tokias užuominas, o viską išsiaiškino kolega Vytautas Jokubauskas”, – sakė D. Elertas.

Beje, vėliavą muziejui padovanojusio Alfonso Senulio tėvas buvo politinis kalinys, tad jis užaugo pas senelį. Unikalaus eksponato dovanotojas istorikui sakė, kas dėl skaudžių tėvo patirčių bet kokios kalbos apie Nepriklausomą Lietuvą šeimoje buvo tabu, tad jei tėvas būtų sužinojęs apie slepiamą vėliavėlę, esą tikrai būtų ją sudeginęs.

Metams bėgant ir pats Alfonsas Senulis buvo pamiršęs, kur palėpėje paslėpė metalinę dėžutę nuo saldainių su sulankstyta vėliavėle. Ir tik prieš keletą metų remontuojant sodybą ją užtiko.

Unikalus eksponatas

Istorinį detektyvą kartu su kolegomis išnarpliojęs Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto istorikas dr. Vytautas Jokubauskas sakė, kad iš pradžių net palaikęs nesusipratimu teiginius apie tarpukario tanko vėliavą.

“Pirma reakcija buvo, kad kažkas čia ne taip, kad kalbama ne apie tai. Tačiau per keletą savaičių peržiūrėję Lietuvos valstybės centrinio archyvo dokumentus, kino kronikas, radome atsakymą”, – sakė V. Jokubauskas.

Pirmiausia buvo išsiaiškintas, kad A. Senulis nebuvo karininkas, vienas iš Šarvuočių rinktinės eilinių, prisiekusių 1939-aisais ir tarnavusiųjų trečioje tankų kuopoje.

“Kuom jis tarnavo – sudėtinga pasakyti, nebūtinai turėjo būti tanke”, – sakė V. Jokubauskas.

Pirmiausiai istorikai atkreipė dėmesį, kad 1938 m. filmuotoje kronikoje matyti, jog parado Kaune metu tankai neturėjo jokių vėliavėlių. Paprastos, ne trispalvės, būdavo keliamos pratybų metu, kad būtų galima identifikuoti, kas vaidina priešus, o kas savus.

Tačiau iš nuotraukų ir filmuotos medžiagos matyti, kad 1939 m. spalio 28 d. atgautame Vilniuje vykusio parado metu į jį atsiųsti tankai važiavo su vėliavėlėmis.

Lietuvos valstybės centrinio archyvo nuotr.

Deja, bet nemažos dalies į Vilnių atvykusių tankų jau netrukus laukė liūdnas likimas. Lapkričio 7 dieną kariuomenės garaže, kuris buvo visiškai nepritaikytas tokiai karinei technikai laikyti, kilo gaistas, nes kariškiai valydami techniką žibalu netyčia nuvertė degančią lempą. Per gaisrą visiškai sudegė aštuoni tankai, du buvo nežymiai apgadinti. Taip pat sudegė devyni automobiliai, trys radijo stotys, kelios tonos kuro ir kitas turtas.

“Šito gaisro sumaištyje arba jo pasekoje tikriausiai ir atsidūrė ta vėliavėlė to jauno šauktinio rankose. O su “Renault” tankais, kurie buvo minimi, jis galėjo susidurti apmokymų metu, nes šie tankai buvo lėti ir į Vilnių nevažiavo”, – sakė  V. Jokubauskas.

Pasak jo, gaisro nuostoliai buvo įvertinti 787 349,26 Lt. Vyko teismo procesas, kaltieji buvo nuteisti ir iš jų priteista atlyginti žalą, bet ji buvo tokia didelė, kad per visą gyvenimą, anot V. Jokubausko, jos nebūtų buvę įmanoma atlyginti. A. Senulio tarp teisiamųjų nebuvo.

Anot V. Jokubausko, tankai “Vickers-Carden Loyd”, kuriuos žygio į Vilnių metu puošė tokios trispalvės, puikiai veikė manevrinio karo sąlygomis su kavalerija.

“Tačiau tuo metu karo technika keitėsi labai greitai. Tuo metu jie buvo specialiai gaminti Lietuvai ir atitiko naujausius reikalavimus, tačiau netrukus tapo akivaizdu, kad jie pasidarė per silpni dėl per plonų šarvų ir per silpnai ginkluoti. Lietuva jau buvo užsisakiusi Čekoslovakijoje dvigubai sunkesnius ir geriau ginkluotus tankus, bet jų nebegavo – jie atiteko Slovakijai”, – sakė V. Jokubauskas.

Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, 1940 metų rugpjūčio 30 dieną buvo pradėtas Lietuvos kariuomenės pertvarkymas ir įtraukimas į Raudonąją Armiją. Šarvuočių rinktinė pateko į 29-ąjį Šaulių korpusą. Tačiau po poros mėnesių, bijantis lietuvių karių susitelkimo ir pasipriešinimo, Šarvuočių rinktinė buvo išformuota ir technika bei kariai išskaidyti po skirtingus dalinius. 1941 metais dalis Lietuvos karių buvo įtraukti į karo veiksmus.

Vėliavą restauruos

Pasak D. Elerto, tanko vėliavėlė yra pasiūta iš trijų spalvų šilko juostų, jos dydis – 27×11 cm.

“Muziejus tikrai yra tinkamesnė vieta tokiems eksponatams. Ją dabar reikės restauruoti ir vėliava galės būti eksponuojama”, – sakė D. Elertas.

Šiemet Lietuvos jūrų muziejų pasiekė ir išlikusi pirmojo ir vienintelio tarpukario Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona“ vėliava.


2018-11-20

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt