Miestas, Svarbu

Kova Nemuno gatvėje: ministerija buvo neteisi (1)

Martynas Vainorius
2018-12-04


Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad Susisiekimo ministerija turėjo nagrinėti šalia geležinkelio bėgių stovinčio Nemuno g. 133 namo gyventojos Stefanijos Šemetienės prašymą dėl jos valdomos AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklos, teisėtumo ir pagrįstumo.

„Tai pirmas vilties teikiantis teismo sprendimas. Pirmas žingsnis Europos žmogaus teisių teismo link dėl gyventojams sukeltos žalos“, – taip šį sprendimą komentavo gyventojai teismuose atstovaujantis Edenas Leleiva.

Martyno Vainoriaus nuotr.
Nevaisinga kova

Minėtasis namas nuo geležinkelio bėgių yra nutolęs tik 14,2 metro. Jais kelis kartus per parą, naktį bei savaitgaliais važiuoja traukiniai ir, anot gyventojų, kelia didelį triukšmą, kaip ir uosto krovos darbai. Kad viršijamos leistinos vibracijos ir triukšmo normos, patvirtino ir visi penkis kartus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atlikti matavimai.

Klaipėdos miesto taryba dar 2011 m. balandį patvirtino detalųjį planą, pagal kurį Nemuno g. 133 namas turėjo būti nugriautas. 2012 m. miesto Taryba priėmė ir sprendimą, kuriuo sutiko Nemuno g. dalį, kurioje stovi ir šis namas, perduoti Uosto direkcijai, o Vyriausybės sprendimu ji uostui buvo perduota 2016 m. lapkritį. Gyventojai buvo prirašę aibę skundų įvairiosioms institucijos.

Į teisinę kovą pakilusi S. Šemetienė  bandė savo teises ginti ne tik prokuratūroje, bet ir teismuose. Ji Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Uosto direkcijos ir Klaipėdos savivaldybės, priteisti 10 000 eurų neturtinę žalą, atsiradusią dėl to, kad neužtikrinta saugi aplinka jos gyvenamojoje teritorijoje. Taip pat ji prašė teismą įpareigoti Uosto direkciją ir Savivaldybę ją iškeldinti teisingai atlyginant už butą ar jį išpirkti. Visgi šių rūmų teisėja Vida Stonkuvienė nusprendė tokį skundą atsisakyti priimti motyvuodama tuo, kad jis turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos, o ne administraciniame teisme. Moteris kreipėsi ir į Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių, prašydama apginti jos ir kitų šio namo gyventojų teisę į sveikatą ir švarią aplinką.

„Skundą atmetė. Buvo kreiptasi į Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių – skundas atmestas. Kol galiausiai Vilniaus apygardos administracinis teismas davė pradžią – užvedė ant kelio, kuriuo tikslingai bus judama Europos žmogaus teisių teismo link. Nemuno gatvės 133 namo gyventojai nenusileis prieš valdžios ciniškumą“, – „Atvirai Klaipėdai“ sakė E. Leleiva.

Ministerijai – teismo nurodymas

Į Vilniaus apygardos administracinį teismą S. Šemetienė kreipėsi dėl to, kad Susisiekimo ministerija atsisakė pradėti administracinę procedūrą dėl galimai jos pažeistų teisių į sveiką ir švarią aplinką.

Klaipėdietė savo prašyme ministerijai buvo nurodžiusi, kad jos namas yra „tik už metro nuo 201-osiios geležinkelio atkarpos“, kuria ne mažiau kaip 10 kartų per parą juda pramoniniai traukiniai, keliantys labai didelį triukšmą, o sukdami į uostą ir cypia. Dėl jo moteris esą kiekvieną naktį prabunda, o vasarą negali atsidaryti langų, kadangi „triukšmas yra nepakeliamas“, jo nesulaiko net plastikiniai langai.

S. Šemetienė pabrėžė, kad Susisiekimo ministerijos valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ buvo suvirinę bėgių sandūras, taip pat pastatė garsą sulaikančias sieneles, tačiau šios priemonė situacijos nepakeitė.

Gavusi tokį prašymą, Susisiekimo ministerija raštu atsakė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ nėra viešojo administravimo subjektas“, todėl ji negali negali pradėti administracinės procedūros.

Ministerija tikino, kad reaguoja į Nemuno g. 113 ir 133 namų gyventojų skundus, nes „tarpininkauja ir imasi iniciatyvos, derinant klausimus <…> ieškant bendro suinteresuotų subjektų sutarimo“. Esą ministerija ne kartą organizavo uosto krovos bendrovių, „Lietuvos geležinkelių“, Uosto direkcijos ir Klaipėdos savivaldybės administracijos atstovų susitikimus.

post banner

Taip pat ministerija informavo S. Šemetienę, kad šiuo metu yra atliekamas Nemuno g. 113 ir 133 esančio turto vertinimas, kuriam pasibaigus Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu bus sudaroma komisija, kuri vykdys jo išpirkimo procedūras.

Akcentuota, kad „Lietuvos geležinkeliai“, nepaisant akcijų valdymo formos, yra privatusis juridinis asmuo, į kurio veiklą valstybės ar vietos savivaldos institucijoms draudžiama kištis „įstatymuose nenumatytais administraciniais metodais“.

Galiausiai ministerija pabrėžė, kad „triukšmo valdymas“ šioje vietoje yra Klaipėdos savivaldybės funkcija.

Visgi šią bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija nusprendė, kad svarbus aspektas yra ne klausimas, ar „Lietuvos geležinkeliai“ nėra viešojo administravimo subjektas, o tai, ar jų veikla yra triukšmo šaltinis. Be to, pabrėžta ir faktas, kad ministerija sprendimą priėmė tik per 22 darbo dienas, nors tai turėjo padaryt per penkias.

Todėl ministerija buvo įpareigotina iš naujo nagrinėti klaipėdietės skundą ir pradėti dėl jo administracinę procedūrą arba, nustačiusi, jog skundas nepriskirtas jos kompetencijai, perduoti jį nagrinėti kompetentingam subjektui.

Tiesa, šis sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Dėl išpirkimo kviesi gyventojus

Spalio pabaigoje Klaipėdos miesto taryba priėmė sprendimą pradėti Nemuno g. 113 ir 133 namų butų ir kitų patalpų išpirkimo procedūras. Tačiau pasirinktu sprendimu nebuvo patenkinti nei dalis politikų, nei gyventojų atstovas – manoma, kad už siūlomą rinkos kainą žmonės negalės Klaipėdoje įsigyti jokio padoraus būsto. Be to, buvo pasigesta ir įmonių, dėl kurių veiklos gyventojams čia neįmanoma gyventi, indėlio.

Pasak Savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėjo Edvardo Simokaičio, jau parengtos sąlygos, jas turėtų patvirtinti administracijos direktorius ir prasidės procedūros.

„Formaliai turėtume raštiškai pateikti informaciją, sulaukti raštiškų atsakymų, tačiau kviesimės gyventojus ir žodžiu jiems aiškinsime situaciją, nes yra nemažai senyvo amžiaus žmonių, kuriems gali būti sunku suprasti visą biurokratiją. Su kiekvienu gyventoju, jei jis norės, bus deramasi, tačiau jei gyventojas, pavyzdžiui, norės gauti dvigubai daugiau nei rinkos vertė – niekas nesigaus. Galutinė mokama suma pagal Vyriausybės nutarimą negali daugiau nei 10 procentais viršyti nustatytos rinkos vertės. Sprendimą dėl turto pirkimo, jei derybos baigsis sėkmingai, dar turėtų priimti miesto Taryba“, – sakė E. Simokaitis.

Turto vertintojai buvo nustatę, kad 21 privataus buto, trijų negyvenamųjų patalpų ir dviejų sandėlių rinkos vertė siekia 593 163 Eur.


2018-12-04

Vienas komentaras apie “Kova Nemuno gatvėje: ministerija buvo neteisi”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda“ priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai“. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt