Miestas, Svarbu

Surado alternatyvą III vandenvietei

Martynas Vainorius
2018-12-06


Uosto direkcijos užsakymu atlikta Klaipėdos miesto III vandenvietės iškėlimo galimybių studijos Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita parodė, kad nusprendus uždaryti šį objektą ir apie 170 ha ploto teritoriją perleisti uosto reikmėms, geriausia alternatyva jai būtų penkios požeminės vandenvietės, esančios Klaipėdos ir Šilutės rajonuose ir tas pats Vilhelmo kanalas. Tik vanduo iš jo būtų jau imamas ties Kalviškių kaimu.

III vandenvietė užima 170 ha teritoriją. „Klaipėdos vandens“ nuotr.

„Klaipėdos vandens“ vadovas Leonas Makūnas teigia, jog tokia alternatyva yra priimtina ir kartu akcentuoja, jog uždarius III vandenvietę atsilaisvintų ne tik minėtasis 170 ha plotas, bet aplink esantys kaimynai galėtų pradėti kvėpuoti laisviau, nes nusiimtų gana dideli dabar jiems taikomi veiklos apribojimai.

Analizavo net Platelius

Į minėtosios ataskaitos pristatymą visuomenei atėjo vienintelis „Atviros Klaipėdos“ žurnalistas.

Ją parengusios UAB „Sweco Lietuva“ (taip pat talkino „Vilniaus hidrogeologija“) atstovų teigimu, III vandenvietės uždarymo galimybė nagrinėjama dėl to, kad jos teritorijoje galėtų plėstis uostas, taip pat būtų galima atnaujinti laivybą Vilhelmo kanale, įgyvendinti rekreacijos planus, sumažėtų apribojimų greta esančiam kariškių poligonui.

Alternatyvų III vandenvietei (reikia 40 000 kub. m per dieną vandens) ieškota 50 km spinduliu, 8 savivaldybių teritorijoje – nuo Latvijos iki Kaliningrado. Analizuotas ir už šios ribos esančio Platelių ežero vanduo.

Norint 100 proc. išgauti vandenį vien iš požemio, pietinėje nagrinėtos teritorijos dalyje reikėtų 9 sklypų, bet tarp kai kurių atstumas tokiu atveju siektų ir daugiau nei 20 km. Dėl to reikėtų daugiau atskirtų vandenviečių, kiltų sudėtingesnis žemės nuosavybės klausimas. Šiaurinėje nagrinėtos teritorijos dalyje klostytųsi tokia pat situacija.

Buvo konstatuota, kad patikimumo požiūriu patraukliausia 50 proc. vandens išgauti iš požemio, 50 proc. iš Minijos ties Lankupiais (analizuota ir galimybė imti vien Minijos vandenį), tačiau Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba „davė signalą“, kad dėl įvairių aplinkosauginių ribojimų Minijos upė nebūtų tinkama. Tad buvo apsistota ties Vilhelmo kanalu, kurio vanduo ir dabar naudojamas III vandenvietėje, ir 5 vandenviečių sklypais, kuriuose preliminariai iš viso per parą būtų sugeneruota 21 000 kub. m vandens.

Konstatuojama, kad pasirinkus tokį vandens tiekimo variantą ženklių infrastruktūros pokyčių Klaipėdos mieste neturėtų būti, nes vandens padavimo taškas būtų panašus.

Pigiausia nauja vandenvietė būtų jei ji naudotų tik paviršinį vandenį – investicijos siektų apie 45,87 mln. eurų. Variantas 50 proc. požeminio, 50 proc. paviršinio vandens atsieitų apie 55 mln. eurų. Imant kaip analogą Kauno laisvąją ekonominę zoną konstatuojama, kad tokia investicija atsipirktų, jei vandenvietės vietoje būtų sukurta apie 1900 darbo vietų.

Galiausiai ataskaitoje reziumuojama, jog geriausia vieta naujai vandenvietei, iš kurios būtų imamas paviršinis vanduo yra Vilhelmo kanalas ties Kalviškių kaimu. Dar buvo svarstyta ir kanalo vieta ties Lankupiais. Vanduo iš kanalo būtų paimamas per požeminę kamerą, tad nebūtų jokių apribojimų laivybai.

Potencialių penkių požeminių vandenviečių (dalis Klaipėdos, dalis Šilutės rajonuose) sklypų planai yra tik preliminarūs, tikslūs paaiškėtų žvalgymų metu.

Akcentuojama, kad prioritetas būtų teikiamas požeminiam vandeniui, o kanalas būtų naudojamas tik tuo atveju, jei atsirastų vandens trūkumas.

post banner

Apskaičiuota, kad vandens kubinio metro kaina galėtų sumažėti apie 12 proc. jei būtų naudojamas tik požeminis vanduo, o jei kartu tektų naudoti ir Vilhelmo kanalo vandenį – padidėtų apie 24 proc.

Kas toliau?

Uosto direkcijos Plėtros skyriaus viršininkas Algimantas Kungys teigė, kad ši ataskaita dabar bus svarstoma įmonės techninėje taryboje, vėliau – Uosto plėtojimo taryboje. Jei ji duotų nutarimus, toliau būtų vykdomi kiti žingsniai, tarp kurių – miesto, ir rajono, ir apskrities bendrųjų planų korekcijos, išsamesnis tyrimai.

Pasak jo, jei miestas nereikalautų užtikrinti 40 000 kubinių metrų vandens per parą, kas dabar yra gerokai daugiau nei realus poreikis, investicijos esą galėtų sumažėti ir per pusę.

„Požeminio vanduo kokybiškesnis, mažiau reikalauja investicijų“, – sakė A. Kungys.

Anot jo, jei direkcija taps AB, tai galės investuoti tik ten, kur tikrai yra atsipirkimas.

KOMENTARAS 

Leonas Makūnas, „Klaipėdos vandens“ generalinis direktorius

Trečioji vandenvietė dabar „perpjauna“ pietinę uosto vystymosi teritoriją ir neleidžia tvarkingai plėtotis. Įgyvendinus tokį projektą atlaisvintų ne tik 170 hektarų vandenvietės teritorija. Vandenvietė apima ir gerokai didesnę apsaugos zoną, nes yra labai jautrus užteršimui požeminis sluoksnis. Visiems, kurie kuriasi aplinkui, yra keliami griežti reikalavimai, kad būtų apsaugotas gruntas nuo teršimo.

Bent pusę reikalingo vandens kiekio tikrai galima gauti iš požemio, kur buvo išžvalgyta dar sovietmečiu.

Klaipėda vystosi ir ypač su mėlynuoju proveržiu siekiama pritraukti daugiau gyventojų, įmonių, tad pasilikti visiškai be jokio rezervo negalima, nes dabar III vandenvietės pajėgumas yra 40 000 kubų per parą. Manyčiau, kad realizavus pirmą etapą ir nustačius, kiek realiai to požeminio vandens yra, būtų galima galvoti, ar reikia paviršinės vandenvietės. Jei iš požemio būtų 30 tūkstančių kubų, o pirma vandenvietė duotų dar 20 tūkstančių, tai gal to ir užtektų, nereikėtų imti vandens iš kanalo.

Visą projektą turėtų įgyvendinti uostas, o tada jau būtų apsikeičiama turtu – yra įvairūs variantai, kaip tai padaryti. Pati vandenvietės teritorija yra nuomojama iš valstybės, tad keistųsi tik nuomininkas.


2018-12-06

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda“ priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai“. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt