Verslas

Klaipėdos universitete jau auginamos krevetės

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2018-12-07


Augant žmonių skaičiui Žemėje, smarkiai auga ir maisto, o kartu ir žuvininkystės produkcijos poreikis. Vidutinis pasaulio žuvies suvartojimas 2016 metais pasiekė rekordinius 20 kg vienam asmeniui per metus.

Tuo tarpu Europoje vienas žmogus per metus suvartoja 24 kg, o Lietuvoje – apie 16-18 kg. žuvies. Prognozuojama, jog ilgainiui eksploatacinė žuvininkystė/komercinė žvejyba nebegalės patenkinti šių augančių žmonijos poreikių: jau dabar daugiau nei pusė pasaulinių žuvų išteklių yra pergaudyti ir žvejyba pasauliniame vandenyne stagnuoja. Nepaisant to, žuvininkystės produkcijos tiekimas auga ir tai yra įmanoma akvakultūros dėka.

KU nuotr.
Kas yra akvakultūra?

Akvakultūra – žuvų auginimas gėlame arba jūros vandenyje, sudarant joms dirbtines mitybos ir gyvenimo sąlygas. Tai yra sparčiausiai auganti maisto gamybos šaka pasaulyje. Planuojama, kad 2030 metais visa akvakultūroje užauginta produkcija (žuvys, moliuskai, vėžiagyviai, jūros ežiai ir jūros agurkai, valgomosios medūzos, varlės ir net vėžliai) sudarys per 60 proc. pasaulinės žuvininkystės produkcijos.

„Kalbant apie žuvininkystę ir akvakultūrą Lietuvoje, be abejo, išskirtinas pajūrio regionas, kur yra visi pagrindiniai verslinės žvejybos telkiniai, sutelkta visa žvejybos ir didelė žuvies apdirbimo pramonė. Pastaruoju metu čia kuriasi naujos akvakultūros įmonės, diegiančios pažangius sprendimus, auginančios naujas Lietuvos rinkai rūšis (pvz., arktines palijas). Tvari, mėlynosiomis biotechnologijomis paremta akvakultūra yra ir viena prioritetinių sričių Klaipėdos miesto ekonominio proveržio strategijoje 2030“, – pranešime spaudai cituojamas Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto (JTI) mokslo darbuotojas dr. Nerijus Nika.

Krevetės auginamos Klaipėdoje

Žuvininkystės ir akvakultūros tyrimai yra viena iš KU Jūros tyrimų instituto specifinių veiklos sričių, o pastaruoju metu čia yra intensyviai vystomos inovatyvios ir tvarios akvakultūros technologijos.

Kartu su Klaipėdos mokslo ir technologijų parku (KMTP) KU šiuo metu yra vystomos jūrinės recirkuliacinės akvakultūros ir krevečių auginimo kompetencijos, skirtos moksliniams tyrimams, studijoms ir specialistų ugdymui bei žinių komercializavimui.

„KU yra įrengta moderni RAS, integruota su atsinaujinančiais energijos šaltiniais ir skirta didelės pridėtinės vertės akvakultūros objekto – baltakojės blyškiosios krevetės auginimui. Tai yra Ramiojo vandenyno rūšis, intensyviai kultivuojama tvenkiniuose Azijoje, bet sparčiai auga ir krevečių recirkuliacinės akvakultūros mastas. Tad netiesa, jog jūrinė akvakultūra Lietuvoje yra neįmanoma, kaip kartais kategoriškai pasigirsta iš Lietuvos akvakultūros sektoriaus atstovų.

KU nuotr.

Priešingai – jūrinė recirkuliacinė akvakultūra turi palankių vystymosi perspektyvų. Moderniose sistemose, dirbtinai ruošiant jūrinį vandenį, galima auginti vertingas jūrines rūšis, pavyzdžiui, otus, doradas ar krevetes”, – įsitikinęs dr. N. Nika.

Geoterminio potencialo panaudojimas akvakultūroje

Jūrinė recirkuliacinė akvakultūra gali būti vystoma visoje Lietuvoje, tačiau dr. N. Nikos nuomone, didžiausios perspektyvos yra pajūrio regione. Ir ne tik todėl, kad čia yra jūra: Vakarų Lietuvos regionas pasižymi dideliais geoterminio vandens ir energijos ištekliais.

Krevetės jauniklis. KU nuotr.

„Neseniai KU ir KMTP iniciatyva buvo atliktas tyrimas, įrodęs, kad geoterminis vanduo itin tinkamas sveikatinimo procedūroms. Mes norėtume tikėti, kad šis vanduo turi ir dar vieną panaudojimo sritį, duodančią didelę pridėtinę vertę regiono vystymuisi, t.y. jūrinę recirkuliacinę akvakultūrą. Auginant tokius gyvius, kaip krevetės, yra reikalingi dideli energijos kiekiai vandeniui šildyti (iki 30 laipsnių), taip pat dirbtinė druska vandeniui ruošti. Geoterminės šilumos ir sūrimo iš žemės gelmių panaudojimas yra vienas iš jūrinės akvakultūros vystymui palankių aspektų, kuriuos taip pat tiria KU su KMTP partneriais“, – teigė dr. N. Nika.

Probiotikai – galimybė žuvis auginti be antibiotikų

KU Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijoje Kopgalyje bei žuvininkystės tvenkiniuose universiteto tyrėjai su Latvijos biotechnologijų įmone Baltic Probiotics vykdė probiotikų efektyvumo tyrimus. Remiantis šių kompleksinių tyrimų rezultatais, KU partneris sukūrė ir į rinką išleido naują probiotinį preparatą, skirtą pažangiai, sveikai akvakultūrai.

Probiotikai – tai gerosios bakterijos, galinčios išskirti antibakterines, antivirusines medžiagas, gerinti vandens kokybę, žuvų virškinimą ir augimą, stiprinti imunitetą bei kitaip teigiamai veikti akvakultūrą. Probiotikai gali padėti pašalinti patogenines, ligas sukeliančias bakterijas, taip palaikant sveiką akvakultūrą, išvengiant gydimo antibiotikais, dezinfekavimo ir kitų nepageidautinų, bet dažnai neišvengiamų procedūrų.

„Šiuo metu probiotikų panaudojimo akvakultūroje tyrimai yra tęsiami ir suplanuoti bent keliems metams į priekį. Tyrimų pagrindu numatomas tolesnis probiotikų naudojimo metodikų tobulinimas bei rekomendacijų partneriams rengimas dėl produktų vystymo, pvz., produkto jūrinei recirkuliacinei akvakultūrai sukūrimo.

Naudodamiesi savo ir užsienio partnerių mokslinėmis kompetencijomis bei bendradarbiaudami su verslu tęsime inovatyvių akvakultūros technologijų tyrimus ir jų praktinio taikymo skatinimą“, – sakė dr. N. Nika.

 


2018-12-07

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt