Miestas, Svarbu

III vandenvietės iškėlimas: pristatys politikams

Avatar

Martynas Vainorius
2018-12-12


Uosto direkcijos užsakymu atlikta Klaipėdos miesto III vandenvietės iškėlimo galimybių studija sulaukė pritarimo ir Uosto direkcijos techninėje, ir Uosto taryboje.

Tiesa, Klaipėdos savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas patarė ir Uosto direkcijai, ir studijos rengėjams prieš pristatant ją Klaipėdos miesto bei rajono politikams ir skaičiais, ir vizualiai parodyti galimybes, kurios atsivertų atlaisvinus 170 ha dabartinės vandenvietės teritoriją ir nuėmus dėl jos esančius apribojimus kaimynams.

“Klaipėdos vandens” nuotr.
Reikėtų 7-9 metų

“Atvira Klaipėda” jau rašė, jog minėtoji studija parodė, kad geriausiu naujos vandenvietės variantu laikomas Vilhelmo kanalo, kurio vanduo ir dabar naudojamas III vandenvietėje, vieta ties Kalviškių kaimu ir 5 vandenviečių sklypai, kuriuose preliminariai iš viso per parą būtų sugeneruota 21 000 kub. m vandens.

Uosto tarybai studijos rengėjai – UAB „Sweco Lietuva“ (taip pat talkino „Vilniaus hidrogeologija“) – trečiadienį tikino, kad studijai jau pritarė AB “Klaipėdos vanduo”.

Manoma, kad pirmiausia reikėtų įgyvendinti pirmąjį etapą – požeminio vandens gręžinius. Teigiama, kad pradžiai to ne tik užtektų, bet ir liktų rezervas, nes dabar III vandenvietė per parą realizuoja apie 15 000 kub. m vandens. Jei to neužtektų, būtų galima realizuoti ir antrąjį etapą – paviršinio vandens vandenvietę.

Pirmam etapui pesimistiniu variantu gali prireikti 7-8 metų, o antram – dar dviejų metų.

Variantas kai vandenvietėje naudojama 50 proc. požeminio ir 50 proc. paviršinio vandens atsieitų apie 55 mln. eurų. Apskaičiuota, kad vandens kubinio metro kaina galėtų sumažėti apie 12 proc. jei būtų naudojamas tik požeminis vanduo, o jei kartu tektų naudoti ir Vilhelmo kanalo vandenį – padidėtų apie 24 proc.

Pritarė vienbalsiai

Po studijos pristatymo Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas pareiškė, kad jau pirmojo etapo Klaipėdai užtektų 20 metų į priekį.

“Ir mes, ir Šilutė esame suinteresuoti mažųjų laivelių laivyba kanale. O po 20 metų jau bus pažengusios technologijos, kurios tikrai netrukdys laivybai”, – sakė V. Dačkauskas.

Studijos rengėjai jau anksčiau buvo įvardiję, kad ir dabar tokia vandenvietė netrukdytų laivybai kanalu, nes vanduo būtų paimamas per požeminę kamerą.

V. Dačkauskas išreiškė nuomonę, kad tokio projekto metu reikėtų pagalvoti ir apie Drevernos šliuzo rekonstrukciją.

“Man patiko studija, nustebino skaičiai, negalvojau, kad gali būti tokie. Tik man pritrūko, kam galima panaudoti teritorijas, nes tokiu atveju draugavimui su rajonu atsirastų daugiau galimybių, būtų postūmis išnaudoti marių pakrantes, kanalą. Reikia tuom papildyti, kad politikai matytų galimybes ir abiems taryboms pristatyti. Kokią naudą galima gauti – ir skaičiais, ir grafiškai”, – sakė K. Macijauskas.

Studijos rengėjai buvo apskaičiavę, kad imant kaip analogą Kauno laisvąją ekonominę tokia investicija atsipirktų, jei vandenvietės vietoje būtų sukurta apie 1900 darbo vietų.

Kad toks projektas suteikia ne tik ekonominę, bet ir socialinę naudą teigė ir Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus. Pasak jo, “būtų žavesys užžiedinti laivybą kanalu”. Tačiau apie rekreacinių galimybių parodymą esą bus galima kalbėti tik po žvalgomųjų darbų.

“Tai nėra situacija, kad uostas gelbsti troškulio kankinamą miestą. Čia miestas geranoriškai gelbsti nuo teritorijų stokos dūstantį uostą. Pats miestas tikrai nebūtų inicijavęs tokių dalykų. Faktas, kad vandens kokybė negali būti blogesnė, o gal net reikia kalbėti apie geresnę. Galutinė kaina vartotojui neturi būti didesnė, o jei didės, turi būti kompensacinis mechanizmas. Saugiklių sistema dėl finansavimo turi būti aiškiose sutartyse. Visada Klaipėda bus už konstruktyvų bendradarbiavimą”, – savo ruožtu pareiškė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.


2018-12-12

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt