Nors nuo savamokslio programišiaus visoje šalyje nukentėjo apie 100 asmenų, į policiją dėl to kreipėsi vos trys klaipėdiečiai – kiti nepanoro būti identifikuoti. Tuo labiau, kad ne visi ir žinojo, jog jų asmeniniais duomenimis – nuotraukomis, prisijungimo slaptažodžiais, filmuotais vaizdais ir kt. disponuoja svetimas, jiems nepažįstamas asmuo. Tiesa, visus nukentėjusiuosius vienijo bendra aistra – pomėgis už pinigus lošti azartinius internetinius žaidimus. Dauguma iš jų – jauni žmonės iki 30-ies metų.

Apie baigtą didžiulės apimties baudžiamąją bylą dėl nusikaltimų elektroninėje erdvėje ketvirtadienį pranešta Klaipėdos apygardos prokuratūroje surengtoje spaudos konferencijoje.

20 tomų byla bus nagrinėjama Panevėžio apylinkės teisme – pagal nusikaltimus įvykdžiusio asmens gyvenamąją vietą, nors nuo jo nukentėjo apie 100 asmenų visoje šalyje. Palmiros Mart nuotr.

Tyrimas buvo pradėtas 2017 metų pradžioje, kai pora jaunų klaipėdiečių savo žaidimų paskyrose pasigedo pinigų. Tyrimą atlikę Klaipėdos apskrities Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai gana greitai nustatė įtariamąjį, tačiau vargu ar patys tikėjosi, į kokio dydžio bylą tyrimas išsirutulios.

Pasak tyrimui vadovavusio Klaipėdos apygardos prokuroro Sauliaus Galmino, 20 tomų byloje užfiksuoti net 268 nusikalstamos veikos epizodai, o įtarimai 25 metų panevėžiečiui pareikšti pagal 11 Baudžiamojo kodekso straipsnių, dauguma iš kurių susiję su nusikaltimais elektroninėje erdvėje. Be šio pobūdžio nusikalstamų veikų panevėžietis kaltinamas ir turto prievartavimu.

Pasirodo, jis pavogė iš vieno asmens bakalauro mokslinį darbą, jį ištrynęs iš nukentėjusiojo kompiuterio, o jam atsiuntė žinutę, kad jei pastarasis nori susigrąžinti savo darbą, turės susimokėti. Nors už darbą buvo reikalaujama vos 100 eurų, nukentėjusysis mokėti sukčiui nesutiko.

Pasak prokuroro, panevėžietis nusikaltimus elektroninėje erdvėje vykdė labiau iš smalsumo, nei dėl pinigų – esą jis visą gyvenimą svajojo būti geru IT specialistu, jam buvo įdomu išbandyti tam tikras programas, kaip jas galima panaudoti, prisijungiant prie kitų asmenų duomenų ir juos užvaldant.

„Asmuo dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų savo kaltę pilnai pripažino, nurodė aplinkybes, dėl ko jos buvo vykdomos, taip pat bendradarbiavo su policijos pareigūnais ir prokuroru, dėl to gailisi ir prisidėjo prie šių veikų atskleidimo”, – sakė S. Galminas.

Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas Jurijus Domnenko atskleidė vykdytų nusikalstamų veikų mechanizmą: panevėžietis nuo 2015 iki 2107 metų per internetinius azartinius žaidimus platino kenkėjišką programinę įrangą, kuri jam leido prisijungti prie interneto vartotojų duomenų ir juos perimti. Tam tikslui jis buvo susikūręs savo internetinį puslapį ir jo nuorodas platindavo per socialinius tinklus, pokalbių forumus. Paspaudęs atsiųstą nuorodą, vartotojas, jam pačiam to nežinant, atsiųsdavo kenkėjišką programėlę, kuri suteikdavo galimybę įsibrovėliai disponuoti jo kompiuterinės įrangos duomenimis, per vaizdo kamerą stebėti jo gyvenamą aplinką, atlikti kitus veiksmus. Daugiausia perimta interneto vartotojų prisijungimo slaptažodžių, nuotraukų, šiek tiek pinigų. Didžiausia iš vieno žaidėjo žaidimų paskyros nugvelbta pinigų suma – 2500 eurų.

„Tačiau jis tuos pinigus daugiausia panaudodavo tiems patiems žaidimams, ne pragyvenimui”, –  sakė J. Domnenko. Jo teigimu, savamokslis programišius labai slėpė savo tapatybę, naudojosi užsienio tarpiniais serveriais bei tų pačių internetinių vartotojų, prie kurių prisijungdavo, IP adresais. Visgi sutelktomis policijos tyrėjų pastangomis jis buvo sučiuptas.

Tačiau kadangi dauguma jo padarytų nusikaltimų nėra sunkūs, manoma, kad realios laisvės atėmimo bausmės panevėžiečiui išvengti greičiausiai pavyks.

INFORMACIJA

Iš viso ikiteisminiame tyrime nukentėjusiaisiais pripažinti 10 asmenų, civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos yra pateikę 7 nukentėjusieji, tačiau jų bendra suma nesiekia nė 6000 eurų.

Profesinę mokyklą baigęs panevėžietis į teisiamųjų suolą sės dėl neteisėto disponavimo įrenginiais, programine įranga, slaptažodžiais, kodais ir kitokiais duomenimis, neteisėto elektroninių duomenų perėmimo ir panaudojimo, neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo, neteisėto poveikio elektroniniams duomenims, neteisėtos informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos, netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimo, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimo ar neteisėto disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis, sukčiavimo, turto prievartavimo, pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką, neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

Jis jau du kartus teistas: 2013-ais – už vagystę, o 2017-ais – už panašų sukčiavimą elektroninėje erdvėje.

Teigiama, jog iš byla – viena iš didžiausių panašaus pobūdžio bylų visoje šalyje. Ją tiriant, bendradarbiauta ir su kitų šalies policijos komisariatų pareigūnais, kurie pagal klaipėdiečių pavedimus apklausė per 50 asmenų.