Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2018-12-26 |
Dar šių metų vasarį iškelta idėja Klaipėdos miesto savivaldybės viešajai bibliotekai suteikti filosofo Imanuelio Kanto vardą prieš pat metų galą tapo kūnu – paskutiniajame 2018-ųjų posėdyje tam bendru sutarimu pritarė miesto Taryba.
Žadama, kad bibliotekoje (Turgaus g. 8) bus įkurtas filosofinės minties centras, kuriame būtų kaupiama filosofinė literatūra ir duomenų bazė, veiktų edukacijos centras, bus organizuojamos konferencijos, seminarai. Martyno Vainoriaus nuotr.
Atitinkamą pasiūlymą miesto merui vasarį pateikė bibliotekos tarybos pirmininkas Rimantas Cibauskas, istorikas, leidėjas Kęstutis Demereckas, istorikas Dainius Elertas, rašytojas, filosofas Arvydas Juozaitis ir bibliotekos kolektyvo vardu pasirašiusi jos direktorė Bronislava Lauciuvienė.
Jų pasirašytame rašte šalia visų I. Kanto nuopelnų akcentuota, jog XVII a. Memelyje gyveno trys I. Kanto šeimos kartos – proseneliai, seneliai, tėvas ir dėdė. Jie buvo krikštyti, tuokėsi senojoje ir naujojoje šv. Jono bažnyčioje, čia buvo ir palaidoti. Filosofo prosenelis, senelis ir tėvas buvo balniai. Idėjos autoriai manė, kad toks vardas bibliotekai suteiktų daugiau reprezentacinio svorio, atsirastų galimybės tapti žmonių traukos centru, skleidžiančiu Klaipėdos paveldą ir už Lietuvos ribų. Esą atsirastų didesnės galimybės tarptautiniam bendradarbiavimui.
Dar kovą tokia idėja sulaukė Klaipėdos miesto tarybos Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos pritarimo. Tačiau iki miesto Tarybos ji atkeliavo tik gruodį.
Sprendimo projekto aiškinamajame rašte buvo rašoma, kad bibliotekoje (Turgaus g. 8) ketinama įkurti filosofinės minties centrą, kuriame būtų kaupiama filosofinė literatūra ir duomenų bazė, veiktų edukacijos centras, būtų organizuojamos konferencijos, seminarai, „toliau būtų vystoma tiek I. Kanto, kitų žymių asmenybių, tiek apskritai šeimų genealoginių tyrimų kryptis”.
Kiek kainuos vardo pakeitimas Savivaldybės administracijos Kultūros skyrius nepateikė, nes šiemet birželį buvo patvirtinta nauja bibliotekos struktūra ir keitėsi jos padalinių pavadinimai, tad dabartinė bibliotekos reklama esą nebeatitinka tikrovės ir ją reikia atnaujinti, tad tikslinga tai daryti kai bus pakeistas ir pačios įstaigos pavadinimas. Apskaičiuota, kad išlaidos visų jau Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos padalinių reklamai sieks apie 6000 Eur.
Tai jau antras toks atvejis per pastaruosius metus kai Savivaldybei pavaldžiai įstaiga suteikiamas žymaus Prūsijos žmogaus vardas – 2016 m. balandžio 21 d. Klaipėdos jaunimo centras pervadintas į į Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centrą.
Na pats didžiausias neūkiškumas ir yra kad žmonės neina į bibliotekas. Gerai daro, kad stato, tik jas reikia labiau kreipti į žmonių mokymą ir švietimą. Valstybė stipri bus tik tada, kai jos piliečiai bus išsilavinę, išsimokslinę ir sąžiningi. Bibliotekose turi vykti daugiau paskaitų. susitikimų su įdomiais žinomais žmonėmis. Manau nereikia Kanto vardo, Vydūno vardas tiktų labiausiai.
Ar perspektyvu kiekviename mikrorajone po biblioteką turėti? Kas ten juose tiek lankosi? Pavartyti dienraščius senjorai? Ar ne per prabanga miestui? Visiškai gana Simonaitytės bibliotekos- graži, jauki, sutvarkyta, susiekimas puikus ir tikrai neperkrauta žmonių eilėmis. Dabar dar Kauno gatvėj naujai stato, o tų skyrių kiek… Ta, kurią Kanto vardu pavadinti nori, išvis nesusipratimas- nesu niekad į ją įeinančių ar išeinančių žmonių matęs, akivaizdus neūkiškumo pavyzdys.
oi kažkieno ausys kyšo, vietoj bibliotekos viešbutį įsitaisyti…
ir kiek gyvybės senamiesčiui įkvepia dabar esančios ten kavines ir kailių salonai
Kiek ne į temą. Aš galvoju, kad tokioj ypatingoj komercinėj vietoj tokį pastatą skirti vien bibliotekai miestui yra nenaudinga. Čia puikiausiai galėtų įsikurti viešbutis su kavine ar restoranu pirmame aukšte. Ginkdie, tikrai nesiūlau naikinti šios bibliotekos, bet jai paieškoti vietos kitos, kad ir centrinėje miesto dalyje, tikrai būtų galima. Čia pavyzdys galėtų Vilnius būti- Gedimino pr. ar centre esančios ministerijos ne taip ir užilgo bus perkeltos į vieną pastatą, o šie pastatai tikrai pasitarnaus miestui, įrengiant viešbučius ar kitą. Taip prisidėtume prie Turgaus g., kaip ir viso Senamiesčio, atsigavimo.