Nedaug laiko rezervo įkurti naujas kapines beturinti Klaipėdos savivaldybė svarsto ir apie galimybę šią problemą išspręsti pasitelkiant privatų kapitalą.
Kartu tikimasi, kad visgi pavyks naujas kapines įrengti kooperuojant jėgas su kaimyninėmis savivaldybėmis.
Lėbartų kapinėse plotų geriausiu užteks tik iki 2022 metų. Daugiau rezervo atsirastų nebent tokiu atveju, jei smarkiai padaugėtų kremacijos atvejų. Martyno Vainoriaus nuotr.
Galimybė – tik Klaipėdos rajone
„Atvira Klaipėda” jau ne kartą rašė, kad užsakyta studija parodė, jog naujoms kapinėmis vietų pačiame mieste nėra, o esamų plotų geriausiu užteks tik iki 2022 metų.
Studijos rengėjai – UAB „Urbanistika“ – identifikavo tris geriausias vietas Klaipėdos rajone ir pasiūlė kreiptis į jo savivaldybę, kad ji taip jas ir pažymėtų rengiame naujame bendrajame plane.
Konstatuojama, kad laikotarpiui nuo 2022 iki 2050 metų net ir pesimistiškiausio demografinio scenarijaus atveju naujoms kapinėms reikėtų 92 ha ploto. Teisės aktai numato, kad vienoms kapinėms gali būti skiriamas ne didesnis kaip 40 ha plotas. Tad išanalizavus visus aspektus (taip pat ir geologinius), studijos rengėjai iš trijų kapinių plėtros variantų siūlo rinktis numatantį dvejas naujas kapines, o jas rinktis iš trijų galimų vietų. Iš šių priimtiniausia dėl geologijos, kur būtų galima pradėti kurti pirmas naujas kapines, atrodo Kretingalės krypties variantas netoli Sarčių kaimo.
Tačiau tokie uostamiesčio norai jau anksčiau buvo sulaukę priešiškos Klaipėdos rajono valdžios reakcijos.
Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda buvo sakęs, jeigu nepavyktų rasti kompromiso su Klaipėdos rajono savivaldybe, reikėtų kreiptis tiesiai į Vyriausybę, kuri galėtų priimti sprendimą nepaisydama rajono valios.
Galvoja apie variantus
Pasak Klaipėdos vicemero Artūro Šulco, ketvirtadienį vykusio šiai problemai skirto pasitarimo metu buvo kalbama apie galimus sprendimo būdus.
„Pagal įstatymus žmogus gali būti laidojamas bet kuriose kapinėse, nepriklausomai nuo to, kur jis gyveno, jei tik jos yra veikiančios. Tad ir Lėbartuose gali būti laidojamo ne tik klaipėdiškiai ir vietos čia gali pritrūkti greičiau nei po trijų metų. Kita vertus, populiarėjantis kremavimas gal ir pailgins terminus. Bet kokiu atveju išmintingiausia būtų šią problemą spręsti kooperuojantis su kaimynais. Tenka girdėti, kad, pavyzdžiui, ir Kretinga ieško vietos naujoms kapinėms”, – sakė A. Šulcas.
Pasak jo, jei būtų atrastas politinis sutarimas, naujos kapinės gali būti įrengtos dviem būdais – arba viską daro savivalda, arba konkurso būdu pasitelkiamas verslas, iš kurio vėliau Savivaldybė pirktų paslaugą, o žmonėms ji ir toliau būtų nemokama.
„Savivaldos lauktų labai ilgas kelias – ypač dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Bijau, kad visoms procedūroms neužtektų ir tų trejų metų. O verslui atlikti šias ir kitas procedūras nereikia jokių konkursų. Laidojimo paslaugų rinkoje sukasi dideli pinigai, manau, kad paskelbus apie tokias paieškas tikrai atsirastų norinčių dalyvauti tokios paslaugos pirkimo konkurse. Galbūt ir turintieji reikiamos žemės sugalvotų imtis tokios investicijos, nes ji tikrai atsipirktų, o ir Lėbartų pavyzdžiai rodo, kaip aplink kapines imasi kurtis įvairūs kiti verslai”, – sakė A. Šulcas.
Pasak jo, ketvirtadienį buvo nutarta, kad Savivaldybės administracija pradės konktaktuoti su kolegomis iš rajonų, o po to jau bus bandoma pasiekti politinio susitarimo.
Cituoju. Tuo tarpu Šveicarijoje antkapiai saugomi tik 20 -25 metus. Vėliau 10 metų auginama žolė, o dar vėliau laidojami kiti.